Ar ateitis kelia jums baimę?

BAIMĘ žmonijai kelia daug kas. Ne vienas susirūpinęs dėl mūsų žemės likimo. „Neregėti karščiai, audros, potvyniai, gaisrai, intensyvus ledynų tirpsmas aiškiai rodo, jog planetos klimatas smarkiai išsiderino“, — rašoma žurnalo Time 2006-ųjų balandžio 3 dienos numeryje.

2002-ųjų gegužę buvo išplatinta Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos ataskaita „Pasaulinės aplinkos perspektyvos-3“, kurią rengė per tūkstantį žmonių. Pasak vieno naujienų pranešimo, ataskaitoje sakoma: „Planeta atsidūrė kryžkelėje: šiandien priimami sprendimai lemia, ar neišnyks miškai, vandenynai, upės, kalnai, laukinė gyvūnija bei kitos ekosistemos, nuo kurių priklauso dabartinės ir būsimų kartų ateitis.“

Ši nerimauti verčianti problema — tik viena iš daugelio. Visas pasaulis apimtas baimės dėl teroristų išpuolių. Kanados centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus pavaduotojas kalbėjo: „Jau nebegalime ramiai miegoti, baimindamiesi naujų antpuolių, kurių neįmanoma nuspėti.“ Iš tiesų, vien pažiūrėjus vakaro žinias jau prarandi ramybę!

Suaugusieji, sunkiai plušantys, kad išlaikytų šeimą, bijo netekti darbo. Žmonės gyvena baimėje, ar nebus atleisti, nes sustabdoma gamyba, uždaromos įmonės, didėja konkurencija tarp darbuotojų, savininkai kelia perdėtus reikalavimus. Paaugliai baiminasi  būti atstumti bendraamžių. Vaikai būgštauja, kad jų galbūt nemyli tėvai. O kaip jauni žiūri į aplinkinį pasaulį? „Pasaulis už namų slenksčio neturintiems gyvenimo patirties kartais atrodo didelis ir baugus“, — sako viena susirūpinusi mama. Tėvams neramu: sugedusi visuomenė daro blogą įtaką jų artimiesiems, ypač vaikams.

Senyvo amžiaus žmonės bijosi „aukštumų ir pavojų kelyje“ — baiminasi nukristi nuo laiptų ar būti užpulti gatvėje (Mokytojo 12:5). Niekas neapsaugotas nuo sunkių ligų. Girdėdami apie pavojingus gripo virusus, vėžį, įvairias infekcijas baiminamės, kad kokia nauja keista liga nepakirstų mūsų sveikatos, neatimtų gyvybės mums patiems ar šeimos nariams. Iš tiesų, matydami, kaip sveiki, energingi žmonės tampa silpni ir paliegę, imame jaudintis, kad tas pats neištiktų mūsų ar mums brangių artimųjų. Juk be galo skaudu žvelgti į ligonio akis ir matyti jose neviltį!

Ar galime pagrįstai tikėtis geresnės ateities, kai priežasčių būgštauti ir nerimauti tiek daug? Kas padėtų išsaugoti optimizmą? Skaitykite kitą straipsnį.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

© Jeroen Oerlemans/Panos Pictures