Kaip padėti vaikui tapti tikrai išsilavinusiam?

VAIKO lavinimas — tarsi jaudinanti, nelengva kelionė, į kurią jis išsiruošė drauge su jumis. Mažylį padrąsinate, jam vadovaujate — padedate eiti pirmyn gyvenimo keliu. O, kiek daug jis turi išmokti!

Kad gyvenime būtų tikrai laimingas, vaikas turi ugdytis dorovės pojūtį ir dvasingumą, nes tik taip sugebės atskirti gera nuo bloga. Jeigu pažins ir pamils Jehovą, taps tikrai išsilavinęs ir galės tuo džiaugtis amžinai. Nuo jūsų, tėvai, daugiausia priklauso, ko vaikas išmoks ir kaip tai supras bei vertins.

Aišku, toje kelionėje pasitaikys sunkumų. Vaikai labai imlūs, todėl iš kitų, ne savo šeimos narių, gali perimti ir blogų dalykų. Juk gyvename pasaulyje, kurį valdo Šėtonas Velnias (1 Jono 5:19). Jį labai domina vaikų mokymas, tik dėl visiškai kitokių priežasčių. Šėtonas įgudęs ir patyręs mokytojas, tačiau be galo nedoras. Jis apsimeta „šviesos angelu“, bet skleidžia žinias, kurios apgaulingos ir prieštarauja Jehovos Žodžiui bei valiai (2 Korintiečiams 4:4; 11:14; Jeremijo 8:9). Velnias ir jo demonai — tikri klaidinimo meistrai, jie kursto savanaudiškumą, nesąžiningumą, amoralumą (1 Timotiejui 4:1).

Kaip tad galėtumėte apsaugoti savo vaikus, kad jų niekas nesuklaidintų? Kaip išmokyti juos pamėgti tai, kas teisu ir vertinga? Labai svarbu atidžiai patyrinėti save, ar patys rodote gerą pavyzdį. Taip pat reikia nepamiršti, kad vaikus mokyti esate įpareigoti, tad turite skirti tam laiko. Bet prieš aptardami visa tai, išsiaiškinkime, koks yra tikrasis išsilavinimas.

Tikrojo išsilavinimo pamatas

Atsakymą gali duoti senovės Izraelio karalius Saliamonas, vienas išmintingiausių visų laikų žmonių. Biblijoje sakoma: „Dievas apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu, neaprėpiama širdimi, kaip neaprėpiamos yra pajūrio smiltys. Saliamono išmintis viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį.“ Saliamonas „sudėjo tris tūkstančius patarlių, o jo dainų buvo tūkstantis ir penkios“. Jis puikiai nusimanė apie augalus ir gyvūnus (1 Karalių 5:9-14 [4:29-34, Brb]). Be to, karalius Saliamonas vadovavo statant didingą Jehovos šventyklą Jeruzalėje ir kitus pastatus.

Saliamono raštai, pavyzdžiui, Mokytojo knyga, rodo jį labai gerai pažinojus žmogaus prigimtį. Dievo įkvėptas išmintingasis karalius atskleidė, kas yra tikrojo išsilavinimo pagrindas, sakydamas: „Pagarbi Viešpaties baimė — pažinimo pradžia.“ Be to, jis kalbėjo: „Viešpaties baimė — išminties pradžia, o Šventojo pažinimas — supratimas“ (Patarlių 1:7; 9:10, Brb).

Dievo bijome ta prasme, kad didžiai jį gerbiame ir saugomės užgauti. Pripažįstame, kad jis Aukščiausiasis ir kad esame jam atskaitingi. Kas nepaiso To, nuo kurio priklauso mūsų gyvybė, žmonių gali  būti laikomas išmintingu, tačiau toji išmintis „Dievo akyse yra kvailybė“ (1 Korintiečiams 3:19). Jūsų vaikams reikia tokio išsilavinimo, kuris būtų pagrįstas „iš aukštybių kilusia išmintimi“ (Jokūbo 3:15, 17).

Baimė neįtikti Jehovai glaudžiai susijusi su meile jam. Jehova to ir tikisi iš savo tarnų — kad jo pagarbiai bijotų ir mylėtų. Mozė sakė: „O dabar, Izraeli, ko gi reikalauja iš tavęs Viešpats, tavo Dievas? Vien pagarbiai bijoti Viešpaties, savo Dievo, eiti visais jo keliais, mylėti jį, tarnauti Viešpačiui, savo Dievui, visa savo širdimi ir visa siela ir laikytis visų Viešpaties, tavo Dievo, įsakymų bei įstatų, kuriuos įsakau tau šiandien tavo paties labui“ (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13).

Jeigu diegsime savo vaikams pagarbią Jehovos baimę, klosime pamatą išsilavinimui, kurį įgiję jie bus tikrai išmintingi. Nepaliaudami ugdytis tos pagarbios baimės, vaikai vis labiau brangins savo Kūrėją, tikrojo pažinimo Šaltinį. Tai jiems padės teisingai įvertinti visa, ką sužino, ir nedaryti klaidingų išvadų. Kuo toliau, tuo labiau jie sugebės „atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:14). Turint tokį pagrindą bus lengviau išlikti nuolankiems ir išvengti blogo elgesio (Patarlių 8:13; 16:6).

Vaikai jus stebi!

Kaip tad galime padėti savo vaikams pamilti Jehovą ir išsiugdyti jo baimę? Atsakymą randame Įstatyme, kurį Jehova per pranašą Mozę davė Izraelio tautai. Tėvams buvo pasakyta: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi“ (Pakartoto Įstatymo 6:5-7).

Šioje ištraukoje galima išskirti keletą svarbių pamokymų. Vienas jų: tėvai turi rodyti gerą pavyzdį. Kad išmokytumėte vaikus mylėti Jehovą, turite jį mylėti patys, ir jo žodžiai turi būti jūsų širdyje. Kodėl tai svarbu? Kadangi esate pagrindiniai savo vaikų mokytojai. Ką jie matys stebėdami jus, darys jiems didžiulę įtaką. Niekas kitas vaikų taip nepaveikia, kaip tėvų pavyzdys.

Ko trokštate bei siekiate, ką vertinate, kuo domitės, atskleidžia ne tik jūsų žodžiai, bet ir elgesys (Romiečiams 2:21, 22). Nuo pat kūdikystės vaikai mokosi atidžiai žiūrėdami, ką daro tėvai. Mažyliai  perpranta, kas jums labiausiai rūpi, ir dažnai tie dalykai tampa svarbūs jiems patiems. Jeigu iš tikrųjų mylite Jehovą, vaikai tai įžvelgs. Pavyzdžiui, matydami, kad neapleidžiate Biblijos skaitymo ir studijavimo, jie suvoks, jog pirmiausia ieškote Dievo Karalystės (Mato 6:33). Jeigu reguliariai lankote sueigas ir dalyvaujate Karalystės skelbimo darbe, vaikams bus ženklas, kad jums svarbiausia — šventa tarnyba Jehovai (Mato 28:19, 20; Hebrajams 10:24, 25).

Atlikite savo pareigą

Be to, Pakartoto Įstatymo 6:5-7 pabrėžiama, jog mokyti savo vaikus yra tėvų pareiga. Senovėje Jehovos tautoje tėvai patys mokė savo atžalas. Pirmojo amžiaus krikščionys taip pat buvo pagrindiniai savo vaikų mokytojai (2 Timotiejui 1:5; 3:14, 15). Rašydamas bendratikiams apaštalas Paulius nurodė, kad ypač tėvas turi ‘drausminti ir mokyti savo vaikus Viešpaties vardu’ (Efeziečiams 6:4).

Šiandien tėvams daug laiko ir jėgų atima darbas bei kitkas, todėl galbūt kyla pagunda atžalų mokymą palikti pedagogams ar vaikų priežiūros specialistams. Tačiau niekas negali atstoti mylinčių, rūpestingų tėčio ir mamos. Nemanykite, kad jūsų vaidmuo lavinant vaikus nereikšmingas, nedaro jiems jokio poveikio. Jeigu reikia pagalbos šioje srityje, pasirinkite ją išmintingai, bet niekada neapleiskite savo šventos pareigos.

Vaikams mokyti skirkite laiko

Pakartoto Įstatymo 6:5-7 taip pat nurodo, kad vaikų mokymas iš tėvų reikalauja laiko ir pastangų. Izraelitai turėjo įdiegti Dievo tiesas savo vaikams. Hebrajiškas žodis, išverstas „įdiegti“, reiškia „kartoti“, „sakyti ir sakyti“. Tai reikėjo daryti visą dieną, nuo aušros iki sutemų — ir būnant namie, ir keliaujant. Iš tikrųjų reikia daug laiko ir pastangų mokyti bei auklėti vaikus, kad šie savo mintimis ir elgesiu džiugintų Dievą.

Taigi jūs galite padėti savo vaikams tapti tikrai išsilavinusiems. Mokykite mylėti Jehovą ir jo pagarbiai bijoti. Rodykite gerą pavyzdį. Prisiimkite atsakomybę mokyti vaikus ir negailėkite tam laiko. Žinoma, esate netobuli, todėl klaidų neišvengsite. Tačiau jeigu nuoširdžiai stengsitės vykdyti Dievo valią, jūsų vaikai greičiausiai bus dėkingi už pastangas ir jos nenueis veltui. „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, — sakoma Patarlių 22:6 (Brb), — tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.“

Mokymasis — visą gyvenimą trunkanti kelionė. Jeigu jūs patys ir jūsų vaikai mylėsite Dievą, ta kelione galėsite džiaugtis amžinai. Taip, nes visada bus ką sužinoti apie Jehovą ir kaip geriau vykdyti jo valią (Mokytojo 3:10, 11, Brb).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ar skaitote savo vaikams Bibliją?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Skirkite laiko mokyti vaikus apie Kūrėją