Kodėl turime lankyti sueigas?

KRISTINĄ vyras pametė po dvidešimties santuokoje pragyventų metų. Ji liko su septyniais sūnumis ir dukra: vyriausiam iš vaikų buvo aštuoniolika, jauniausiam septyneri. „Nuo tada visuomet viską turėjau spręsti pati, — sako moteris. — Prislėgė atsakomybė, troškau paramos ir vadovavimo.“ Kur ji rado taip reikalingą pagalbą?

„Krikščionių sueigos mūsų šeimai buvo gyvybiškai svarbios, — teigia Kristina. — Čia palaikydavo draugai ir gaudavome patarimų iš Dievo Žodžio. Jas lankyti reguliariai buvo visokeriopai naudinga.“

Šiais „sunkiais laikais“ kiekvienam tenka patirti įvairiausių išmėginimų (2 Timotiejui 3:1). Todėl gal ir jūs, panašiai kaip Kristina, penkias kassavaitines Jehovos liudytojų sueigas laikote dvasine atgaiva, svarbia Jehovos garbinimo dalimi. Tikriausiai dalyvavimas jose ir jus skatina mylėti Jehovą, stiprina ateities viltį, teikia Biblija pagrįstą vadovavimą, kaip atlaikyti išbandymus.

Tačiau kai kuriems lankyti sueigas reguliariai nelengva. Dienai baigiantis jie jaučiasi tokie pavargę, kad apie tai, jog reikės tinkamai apsirengti ir vykti į sueigą, galbūt nesinori nė pagalvoti. Kitiems trukdo darbo grafikas. Jeigu stengtųsi nepraleisti sueigų, mažiau uždirbtų, o gal netgi prarastų darbą. Dar kiti, užuot ėję į sueigą, kartais renkasi kokią nors pramogą, nes mano, kad taip jėgas atgaus lengviau nei bendraudami su broliais ir seserimis.

Kokios svarbios priežastys lankyti krikščionių sueigas skatina jus? Kaip sueigos gali atgaivinti? Kad būtų lengviau atsakyti į šiuos klausimus, panagrinėkime Mato 11:28-30 užrašytą nuoširdų Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“

„Ateikite pas mane“

Jėzus kvietė: „Ateikite pas mane.“ Viena, kaip galime atsiliepti į šį kvietimą, — reguliariai lankyti sueigas. Jis nurodė ir kitą svarią priežastį jose dalyvauti:  „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mato 18:20).

Pirmajame amžiuje Jėzus pats kvietė kiekvieną sekti paskui jį, ir žmonės galėjo džiaugtis artimu bendravimu su juo. Kai kas atsiliepė iš karto (Mato 4:18-22). Kitiems sukliudė materialiniai interesai (Morkaus 10:21, 22; Luko 9:57-62). Tuos, kurie jį sekė, Jėzus nuramino sakydamas: „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau“ (Jono 15:16).

Prikeltas Jėzus nebepasiliko su savo mokiniais, tačiau jie nebuvo vieni ta prasme, kad Jėzus vadovavo jų veiklai ir stebėjo, kaip šie laikosi jo priesakų. Praėjus maždaug septyniasdešimčiai metų nuo prikėlimo, Jėzus davė patarimų Mažosios Azijos krikščionių bendruomenėms ir jas padrąsino. Iš to buvo aišku, kaip gerai jis pažįsta tų bendruomenių narius ir žino jų gerąsias savybes bei trūkumus (Apreiškimo 2:1—3:22).

Jėzus ligi šiol tebesidomi kiekvienu savo mokiniu. Jis žada: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:20). Gyvename pabaigos laikais, todėl atsiliepti į Jėzaus kvietimą sekti juo labai svarbu. Be kita ko, tai reiškia ir reguliariai lankyti sueigas. Jėzus nori, kad jose jo klausytumės ir būtume „jo pamokyti“, kai studijuojame Biblija pagrįstą medžiagą ir klausomės kalbėtojų (Efeziečiams 4:20, 21, Vl). Ar atsiliepiate į Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane“?

„Kurie vargstate ir esate prislėgti“

Lankyti krikščionių sueigas svarbu todėl, kad jose esame padrąsinami (Hebrajams 10:24, 25). Daugelis iš mūsų tikrai vienaip ar kitaip ‘vargstame ir esame prislėgti’. Galbūt kelia nerimą asmeniniai rūpesčiai, tarkim, pablogėjusi sveikata. Sueigose galime drauge pasiguosti (Romiečiams 1:11, 12). Pavyzdžiui, čia išgirstame ugdančių komentarų, priminimų apie Biblija pagrįstą viltį, matome tikėjimą tų, kurie patiria išmėginimus. Visa tai padeda ištverti ir pernelyg nesureikšminti savo bėdų.

Štai ką sako viena krikščionė, kurią labai vargina chroniška liga: „Dėl pablogėjusios sveikatos kartkartėmis turiu gultis į ligoninę. Išėjus iš jos lankyti sueigas sunkoka, bet būti tarp brolių bei sesių man naudinga. Jų šiluma ir meilė pripildo širdį džiaugsmo, o Jehovos ir Jėzaus mokymai bei vadovavimas gyvenimą daro prasmingą.“

„Mano jungas švelnus, mano našta lengva“

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Rašto ištraukoje, kurią nagrinėjame, Jėzus dar sakė: „Mokykitės iš manęs.“ Mokydamiesi iš Jėzaus tampame jo mokiniais, o kai pasiaukojame Dievui ir pasikrikštijame, imame Jėzaus jungą (Mato 28:19, 20). Kad jo mokiniais ir liktume, labai svarbu nepraleisti krikščionių sueigų. Kodėl? Jose kalbama apie Jėzų, jo mokymus bei mokymo metodus.

O kas yra našta, kurią Kristus nori, kad neštume? Tai ta pati našta, kurią neša jis, — garbinga pareiga vykdyti Dievo valią (Jono 4:34; 15:8). Paklusti Dievo įsakymams reikia pastangų, bet ši našta nėra per sunki. Pasirodyti nepakeliama gali tik tuomet, jeigu mėginsime ją nešti vieni patys. Tačiau, jei meldžiame Dievo dvasios ir maitinamės mums per sueigas tiekiamu  dvasiniu maistu, iš Dievo gausime „visa viršijančios jėgos apstybę“ (2 Korintiečiams 4:7, Brb). Ruošdamiesi sueigoms ir prisidėdami savo komentarais dar labiau pamilstame Jehovą. O kai veikti skatina meilė, Dievo įsakymai „nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

Apskritai, žmonėms nėra lengva: reikia užsidirbti pragyvenimui, rūpintis sveikata, spręsti įvairias asmenines problemas. Tačiau, kad visa tai pakeltume, pasikliaujame ne vien žmogiška išmintimi. Bendruomenės sueigos padeda ‘per daug nesirūpinti’, nes mūsų poreikiai svarbūs Jehovai, ir jis pagelbsti, kai sunku (Mato 6:25-33). Iš tikrųjų krikščionių sueigos yra vienas iš būdų, kuriuo Dievas mums rodo savo meilę.

„Aš romus ir nuolankios širdies“

Jėzus buvo įpratęs eiti į sinagogą, kur būdavo skaitomas ir aptariamas Dievo Žodis. Kartą, paėmęs Izaijo raštų ritinį, jis perskaitė: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems — regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Luko 4:16, 18, 19). Kaip turėjo nudžiugti klausytojai, išgirdę Jėzaus paaiškinimą, kam perskaitytoji ištrauka taikoma. Jis pareiškė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Luko 4:20-22).

Jėzus, švelnus Vyriausiasis Ganytojas, ir dabar prižiūri, kaip dvasiškai rūpinamasi jo sekėjais (1 Petro 5:1-4). Visame pasaulyje jo vadovaujamas „ištikimas ir protingas vergas“ Jehovos liudytojų bendruomenėms paskiria ganytojus (Mato 24:45-47, Jr; Titui 1:5-9). Šie vyrai romiai ‘gano Dievo bendruomenę’. Jie puikus pavyzdys ir tuo, kad patys reguliariai lanko sueigas. Kad vertinate tuos „žmones dovanas“, galite parodyti nepraleisdami sueigų ir savo dalyvavimu bei komentarais drąsindami kitus (Apaštalų darbų 15:30-33; 20:28, Jr; Efeziečiams 4:8, 11, 12, NW).

„Jūs rasite savo sieloms atgaivą“

Ką turite daryti, kad krikščionių sueigos tikrai atgaivintų? Vienas iš būdų — pritaikyti Jėzaus patarimą: „Žiūrėkite, kaip klausotės“ (Luko 8:18). Žmonės, kurie nuoširdžiai troško mokytis, Jėzaus klausydavosi labai dėmesingai. Be to, prašydavo jo paaiškinti pateiktus pavyzdžius. Už tai šiems mokiniams buvo atlyginta — jie geriau suprato Jėzaus mokymus (Mato 13:10-16).

Kai klausotės per sueigas sakomų kalbų, jums, kaip ir aniems dvasiškai alkaniems žmonėms, pravartu sutelkti visą dėmesį (Mato 5:3, 6). Kad būtų lengviau susikaupti, atidžiai sekite kalbėtojo minčių eigą. Pagalvokite: kaip pritaikyti šią informaciją sau? kaip ją panaudoti, kad padėtumėte kitiems? kaip pailiustruoti vieną ar kitą teiginį? Be to, Biblijoje susiraskite eilutes, kuriomis kalbėtojas grindžia svarbiausias mintis. Kuo dėmesingiau klausysitės, tuo iš sueigų gausite daugiau naudos.

Paskui programą aptarkite su kitais. Apmąstykite, kaip pritaikyti, ką girdėjote. Ugdantys pokalbiai sueigas padaro tikra atgaiva.

Neapleisti sueigų, be abejo, turime svarių priežasčių. Argi apžvelgus tik ką aptartą naudą nevertėtų susimąstyti: „Kaip aš atsiliepiu į Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane“?

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Ar kokia kita veikla jums kliudo lankyti sueigas?