Visi vargai greitai baigsis
Visi vargai greitai baigsis
„Tai Uola! Jo darbai tobuli“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 32:4).
1, 2. a) Kodėl brangini amžinojo gyvenimo viltį? b) Kas daugeliui kliudo tikėti Dievą, žadantį puikią ateitį?
AR MĖGSTI pamąstyti, koks bus gyvenimas rojuje? Gal regi, kaip tyrinėji mūsų nuostabią planetą, pavyzdžiui, begalinę gyvosios gamtos įvairovę. Gal įsivaizduoji, kaip bus malonu drauge su kitais puoselėti aplinką ir paversti žemę globaliniu parku. O gal bandai nuspėti, kokie tavo talentai atsiskleis mene, architektūroje, muzikoje bei kitose srityse, į kurias gilintis dėl karštligiško tempo dabar nebelieka laiko. Apmąstydamas panašius dalykus, brangini viltį ateityje džiaugtis tuo, ką Biblija vadina „tikruoju gyvenimu“. Būtent tokį, amžiną gyvenimą, Jehova mums yra numatęs (1 Timotiejui 6:19).
2 Argi ne puikus ir garbingas darbas dalytis su kitais šia Biblija grindžiama viltimi? Bet daugeliui ji svetima ir atrodo kaip iliuzija, lengvatikių svajonė. Jiems netgi sunku tikėti Dievą, žadantį amžinąjį gyvenimą rojuje. Kodėl? Kai kuriems kliūtis tai, ką galime pavadinti blogio klausimu. Jų manymu, jeigu Dievas yra, jei jis visagalis ir mus myli, pasaulio neturėtų slėgti blogis ir kančios. Juk blogio netoleruotų joks Dievas, o jeigu toks yra, vadinasi, jis arba ne visagalis, arba mumis nesirūpina. Tokie argumentai kai kam atrodo įtikinantys. Šėtonui tikrai netrūksta išradingumo, kaip apakinti žmonėms protus (2 Korintiečiams 4:4).
3. Į kokį sudėtingą klausimą galime žmonėms padėti rasti atsakymą ir kuo čia mūsų padėtis unikali?
3 Mums, Jehovos liudytojams, suteikta unikali galimybė padėti žmonėms, suklaidintiems Šėtono ir šio pasaulio išminties (1 Korintiečiams 1:20; 3:19). Akivaizdu, kodėl daugelis netiki Biblijos pažadais: jie tiesiog nepažįsta Jehovos. Turbūt nežino Dievo vardo, nei koks jis reikšmingas. Taip pat, matyt, nedaug ką tegirdėjo, — o gal visai nieko, — apie Aukščiausiojo savybes ir jau ištesėtus pažadus. Esame palaiminti turėdami tokį pažinimą. Tarpais naudinga permąstyti, kaip tiems, kurių ‘supratimas aptemdytas’, pagelbėti rasti atsakymą į vieną iš sudėtingiausių klausimų: kodėl Dievas leidžia, kad kerotų blogis ir kentėtume? (Efeziečiams 4:18, Jr) Pirmučiausia aptarsime, kaip pateikti įtikinantį atsakymą. Paskui pakalbėsime, kaip atsiskleidžia Jehovos savybės, jam sprendžiant blogio problemą.
Tinkama pokalbio pradžia
4, 5. Ką pirmiausia turėtume daryti išgirdę klausimą, kodėl Dievas leidžia kentėti? Paaiškink.
4 Ką atsakome žmogui paklausus, kodėl Dievas leidžia kentėti? Gal esame linkę tuoj pat išsamiai viską aiškinti pradėdami nuo to, kas atsitiko Edeno sode. Kai kada taip ir dera daryti. Tačiau būkime apdairūs. Galbūt iš pradžių vertėtų paruošti dirvą tokiam pokalbiui (Patarlių 25:11, Brb; Kolosiečiams 4:6). Aptarkime tris dalykus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį prieš atsakydami į minėtą klausimą.
5 Pirma, sužinokime, kodėl žmogus labai sunerimęs dėl pasaulyje vyraujančio blogio: gal jam pačiam arba artimiesiems kliuvo sunkūs išgyvenimai. Jei taip, pokalbio pradžioje derėtų parodyti atjautą. Apaštalas Paulius krikščionims patarė: „Verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12:15). Užjausdami žmogų, galbūt paliesime jo širdį (1 Petro 3:8). Matydamas, kad juo rūpinamės, gal bus labiau linkęs mus išklausyti.
6, 7. Kodėl teisinga pagirti atviraširdį žmogų už dvasinio pobūdžio klausimą, keliantį jam nerimą?
6 Antra, pagirkime savo pašnekovą už tokį klausimą. Kai kas mano, kad nedera jo kelti, esą tai rodo netikėjimą arba nepagarbą Dievui. Šį požiūrį galbūt įpiršo koks dvasininkas. Tačiau jeigu toks klausimas kyla, dar nereiškia, jog žmogui stinga tikėjimo. Juk ir Biblijos laikais apie tai susimąstydavo ištikimi Dievo tarnai. Štai psalmininkas Dovydas klausė: „Kodėl tu, Viešpatie, taip nuošaliai laikaisi? Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje?“ (Psalmyno 10:1). Pranašas Habakukas irgi kėlė klausimus: „Kiek ilgai dar šauksiu, Viešpatie, o tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: ‘Smurtas!’ — o tu manęs negelbėsi? Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą? Aš puldinėjamas ir prievartaujamas, kyla vaidai, nesiliauja barniai“ (Habakuko 1:2, 3).
7 Šie ištikimi vyrai Dievą didžiai gerbė. Ar už savo nerimastingas mintis jie buvo išpeikti? Anaiptol. Jehova net panorėjo, kad tie atvira širdimi keliami klausimai būtų užrašyti jo Žodyje. Žmogus, kuriam šiandien irgi liūdna dėl visur paplitusio blogio, galbūt dvasiškai alksta trokšdamas atsakymų, o juos rasti galima tik Biblijoje. Nepamirškime: tuos, kas jaučia dvasinį alkį, arba „suvokia savo dvasinius poreikius“, Jėzus paminėjo geru žodžiu (Mato 5:3, NW). Padėti jiems rasti Jėzaus pažadėtą laimę — tikra garbė!
8. Kokie klaidinantys mokymai verčia kai kuriuos manyti, jog dėl visų kančių kaltas Dievas, ir kaip tokiems žmonėms galime padėti?
8 Trečia, gal žmogui reikia padėti suprasti, jog blogis vyrauja ne dėl Dievo kaltės. Daugelis mokomi, kad šį pasaulį valdo Dievas ir visa, kas mums atsitinka, jau seniai jo nustatyta, o priežastys, kodėl Aukščiausiasis leidžia vargti, nesuvokiamos. Tačiau tokie mokymai klaidingi. Jie užtraukia Dievui nešlovę ir kaltina jį už blogybes ir kančias. Remdamiesi Dievo Žodžiu, parodykime, kaip yra iš tiesų (2 Timotiejui 3:16). Šio nedoro pasaulio valdovas ne Jehova, o Šėtonas (1 Jono 5:19). Dievas nenulemia savo protingų kūrinių gyvenimo, bet kiekvienam duoda laisvę ir galimybę rinktis — kas gera arba bloga, kas teisinga arba klaidinga (Pakartoto Įstatymo 30:19). Jehova taip pat niekad nesukelia vargų; jis neapkenčia nedorybės ir rūpinasi tais, kurie patiria neteisybę (Jobo 34:10; Patarlių 6:16-19; 1 Petro 5:7).
9. Paminėk kai kuriuos leidinius, paruoštus „ištikimo ir protingo vergo“, norinčio padėti žmonėms suprasti, kodėl Jehova Dievas leidžia kentėti.
9 Taip paruošęs dirvą, galbūt pamatysi, jog klausytojas linkęs sužinoti, kodėl Dievas iki pat šiol leidžia, kad kentėtume. Norėdamas tau padėti, „ištikimas ir protingas vergas“ aprūpina daugybe leidinių (Mato 24:45-47; Jr). Štai 2005—2006 metais srities kongresuose „Klusnumas Dievui“ buvo pristatytas lankstinukas Žmonijos vargai greitai baigsis! Ar gerai žinai, kas jame rašoma? O knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija?, jau išleistoje 157 kalbomis, ištisas skyrius skirtas tam svarbiam klausimui, kurį čia gvildename. Visada naudokis tokiais spaudiniais. Remiantis Biblija, juose aiškinama, kokiomis aplinkybėmis Edene buvo iškeltas visavaldystės klausimas ir kodėl jį išspręsti Jehova nutarė būtent taip, o ne kitaip. Turėk omenyje, kad aptardamas tai su savo klausytoju, atveri jam svarbių svarbiausią pažinimą, — kas yra Jehova ir kokios jo neprilygstamos savybės.
Sutelk dėmesį į Jehovos savybes
10. Ką daugeliui sunku perprasti iškilus klausimui, kodėl Dievas leidžia kentėti, ir kokios žinios čia padėtų susivokti?
10 Padėdamas savo pašnekovui suprasti, kodėl Dievas leido žmonėms eiti savais keliais ir paliko Šėtono valdžioje, atkreipk jo dėmesį į nuostabias Jehovos savybes. Nemažai žmonių žino, kad Jehova Dievas yra galingas, — girdi, kaip jis vadinamas Visagaliu. Tačiau jiems galbūt sunku perprasti, kodėl Aukščiausiasis nepanaudoja savo didžios galios jau dabar, kad neteisybė ir kančios liautųsi. Tikriausiai daugelis nesuvokia, kokios yra kitos Jehovos savybės — šventumas, teisingumas, išmintis, meilė. Jos kuo puikiausiai papildo viena kitą. Todėl Biblijoje sakoma: „Jo darbai tobuli“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Kaip galėtum iškelti šias savybes atsakydamas į klausimus, paprastai kylančius nagrinėjant aptariamą temą? Štai keletas pavyzdžių.
11, 12. a) Kodėl nusidėjusiems Adomui ir Ievai Dievas negalėjo dovanoti? b) Kodėl Jehova nesitaikstys su nuodėmėmis amžinai?
11 Ar galėjo Jehova tiesiog dovanoti Adomui ir Ievai? Tikrai negalėjo. Adomas ir Ieva, tobuli žmonės, patys nusprendė paklusti ne visatos Valdovui Jehovai, o Šėtonui. Tad nenuostabu, jog abu maištininkai neparodė nė krislelio atgailos. Klausdamas, kodėl jiems nebuvo atleista, žmogus, matyt, nori pasakyti, kad Jehova galėjo sušvelninti savo reikalavimus ir pakęsti nuodėmę bei neklusnumą. Atsakymas bus aiškus, jeigu atkreipsime dėmesį į vieną esminę Dievo savybę — šventumą (Išėjimo 28:36, NW; 39:30, NW).
12 Biblijoje Jehovos šventumas pabrėžiamas šimtus kartų. Deja, šiame sugedusiame pasaulyje nedaugelis perpranta, kokia tai savybė. Jehova — tyras, be dėmės, toli nuo visko, kas nuodėminga (Izaijo 6:3; 59:2). Jis pasirūpino, kad nuodėmės būtų atpirktos ir panaikintos, bet su jomis amžinai nesitaikstys. Jeigu Jehova be paliovos pakęstų nuodėmes, neturėtume jokios ateities vilties (Patarlių 14:12). Dievo nustatytu laiku visa kūrinija vėl taps šventa. Tai tikrai įvyks, nes tokia jo — Šventojo — valia.
13, 14. Kodėl Jehova neklusnią žmonių porą Edene nenubaudė mirtimi?
13 Ar Jehova negalėjo Edene tuoj pat nubausti maištininkus mirtimi ir viską pradėti iš naujo? Tai padaryti Dievui tikrai nestigo galios ir ją netrukus panaudos nedorėliams pašalinti. Kai kam nesuprantama, kodėl jis nuo to susilaikė anuomet, kai visatoje tebuvo trys nusidėjėliai. Juk tada, jų teigimu, būtų sukliudęs nuodėmei — sykiu ir visokioms mus varginančioms negandoms — paplisti pasaulyje. Kodėl Jehova pasielgė kitaip? Pakartoto Įstatymo 32:4 rašoma: „Visi jo keliai iš tikrųjų teisingi.“ Jehova labai brangina teisingumą, jis tiesiog „myli, kas teisinga“ (Psalmyno 37:28). Būtent dėl to anuomet Edene Jehova ir paliko neklusniuosius Adomą ir Ievą gyvus. Kodėl toks sprendimas buvo teisingas?
14 Šėtonas per maištą iškėlė klausimą dėl Dievo aukščiausiosios valdžios teisėtumo. Būdamas teisingas, Jehova turėjo į jį atsakyti. Maištininkams tuoj pat įvykdyta mirties bausmė, nors ir pelnyta, nebūtų buvęs atsakas. Taip Jehova būtų parodęs esąs galingiausias, tačiau juk ne dėl to Šėtonas pasėjo abejones. Be to, Jehova buvo paskyręs Adomui ir Ievai užduotį: turėti vaikų, pripildyti žemę, ją užvaldyti ir viešpatauti visiems gyvūnams (Pradžios 1:28). Šie jo žodžiai būtų likę tušti pirmąją porą tučtuojau nubaudus mirtimi. To Jehova nepadarė dėl savo teisingumo, nes jis visada įgyvendina, ką yra užsibrėžęs (Izaijo 55:10, 11).
15, 16. Apie ką galime pasvarstyti su žmogumi, siūlančiu savus sprendimus dėl maišto Edene?
15 Ar kilus maištui kas nors visatoje būtų viską išsprendęs išmintingiau už Jehovą? Kai kurių manymu, anuomet Edene reikėjo tvarkytis kitoniškai. Tačiau ar čia jie neparodo tarsi geriau išmanytų, kaip derėjo viską spręsti? Galbūt žmogus taip tvirtina neturėdamas blogų motyvų — tiesiog nesupranta, koks yra Jehova, kokia stulbinanti jo išmintis. Rašydamas Romos krikščionims, apaštalas Paulius stengėsi pažinti Dievo išminties gelmes, perprasti ir „šventąją paslaptį“ — Jehovos nutarimą per Mesijo valdomą Karalystę išgelbėti ištikimus žmones ir pašlovinti savo šventą vardą. Ką Paulius manė apie Dievo, turinčio tokį tikslą, išmintį? Štai apaštalo žodžiai laiško pabaigoje: „Vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė amžių amžiais! Amen“ (Romiečiams 11:25, NW; 16:25-27).
16 Paulius suprato, kad Jehova yra „vienas išmintingasis“ — nepranokstamas visatoje. Argi netobulas žmogus pajėgtų apskritai ką nors išmanyti geriau už jį — juolab patį sudėtingiausią dalyką. Jam išspręsti reikėjo Dievo išminties. Taigi padėkime savo pašnekovui į Dievą žiūrėti kaip mes — su didžiule pagarba, nes Jis yra „išmintingos širdies“ (Jobo 9:4). Kuo labiau suvoksime Jehovos išmintį, tuo tvirčiau tikėsime, kad jo sprendimai geriausi (Patarlių 3:5, 6).
Branginkime svarbiausią Jehovos savybę
17. Kodėl visiems, kamuojamiems nežinios dėl blogio, svarbu gerai suvokti Jehovos meilę?
17 „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Šitaip raiškiai Biblijoje apibūdinama svarbiausia Jehovos savybė — pati patraukliausia ir maloniausia visiems, kuriuos kamuoja mintys dėl kerojančio blogio. Kiekvienas dalykas, kurio Jehova ėmėsi, kad pašalintų nuodėmę, darkančią kūriniją, liudija apie jo meilę. Iš meilės Dievas nuodėmingiems Adomo ir Ievos palikuonims suteikė viltį, pasirūpino, kaip jie galėtų artintis prie savo Kūrėjo ir užmegzti su juo gerus santykius. Iš meilės Jehova pateikė išpirką, per kurią žmonėms bus visiškai atleistos nuodėmės, grąžinta tobulybė ir dovanotas amžinas gyvenimas (Jono 3:16). Iš meilės Dievas elgiasi su mumis kantriai, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę parodyti, jog paklūsta ne Šėtonui, bet jam — visatos Valdovui (2 Petro 3:9).
18. Kuo galime neabejoti ir apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?
18 Vienas pastorius tiems, kurie susirinko paminėti baisaus teroristų išpuolio metinių, pasakė: „Mes nežinome, kodėl Dievas vis dar leidžia, kad kerotų blogis ir kentėtume.“ Apgailėtina tokių žmonių padėtis. Argi mes nesame palaiminti suvokdami šio dalyko esmę? (Pakartoto Įstatymo 29:28 [29:29, Brb]) Kadangi Jehova yra išmintingas, teisingas ir kupinas meilės, neabejojame, jog greitai pašalins visus vargus. Toks jo paties pažadas (Apreiškimo 21:3, 4). O kaip su tais, kurie karta po kartos išmirė? Ar Jehova, spręsdamas Edene kilusį klausimą, apie juos pamiršo? Ne. Ir čia Dievas parodys savo meilę ir rūpestingumą — praėjusių amžių žmonės bus prikelti. Apie tai kalbėsime kitame straipsnyje.
Kaip atsakytum?
• Ką galėtume pasakyti klausiančiam, kodėl Dievas leidžia kentėti?
• Kaip iš Jehovos elgesio su maištininkais Edene matomas jo šventumas ir teisingumas?
• Kodėl turime padėti žmogui kuo geriau pažinti Jehovos meilę?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 21 puslapyje]
Stenkis padėti tam, kuriam kelia nerimą žmonijos vargai
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Dovydas ir Habakukas, ištikimi Dievo tarnai, atvira širdimi kėlė jam klausimus