Pagyvenusieji — palaima jaunimui
Pagyvenusieji — palaima jaunimui
„Nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio; būk su manimi, kol skelbiu tavo galybę visoms būsimoms kartoms“ (PSALMYNO 71:18).
1, 2. Apie ką pagyvenę Dievo tarnai turi susimąstyti ir ką dabar aptarsime?
KRIKŠČIONIŲ vyresnysis lankydamas Vakarų Afrikoje vieną garbaus amžiaus pateptąjį liudytoją jo pasiteiravo, kaip sekasi. Brolis pasakė galįs bėgioti, šokinėti, šuoliuoti ir patvirtino savo žodžius mėgindamas tai parodyti. Paskui pridūrė: „Bet negaliu skraidyti.“ Vyresnysis suprato jo mintį: ką pajėgiu, mielai darau, o ko ne, tai ne. Dabar jau tas vyresnysis pats perkopė aštuoniasdešimt ir su malonumu prisimena aną atsidavusį, humoro nestokojusį brolį.
2 Elgdamasis, kaip patinka Dievui, pagyvenęs krikščionis gali daryti ilgalaikį poveikį kitiems. Aišku, ne savaime su amžiumi įgyjama išminties ir išsiugdomos tokios kaip Jėzaus savybės (Mokytojo 4:13). Biblijoje tvirtinama: „Žili plaukai — šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje“ (Patarlių 16:31, Brb). Jeigu esi garbaus amžiaus, ar susimąstai, kaip savo elgesiu ir kalba galėtum būti kitiems pavyzdys? Aptarkime kelis Biblijos pavyzdžius, kaip pagyvenusieji teikė tikrą palaimą jaunesniesiems.
Neišdildomas tvirto tikėjimo pėdsakas
3. Kaip Nojus savo tikėjimu paliko neišdildomą pėdsaką žmonijos istorijoje?
3 Nojus savo tikėjimu ir nepalaužiama valia paliko neišdildomą pėdsaką žmonijos istorijoje. Jis turėjo beveik šešis šimtus metų, kai reikėjo statyti laivą, surinkti gyvūnus, skelbti svarbią žinią visiems (Pradžios 7:6; 2 Petro 2:5). Kadangi šis vyras buvo dievobaimingas, per didįjį tvaną drauge su šeima išsigelbėjo ir tapo visų dabar gyvenančiųjų protėviu. Tiesa, Nojaus laikais žmonės sulaukdavo kur kas ilgesnio amžiaus nei vėliau. Tačiau net ir žiloje senatvėje Nojus liko ištikimas Dievui ir tai davė puikių vaisių. Kokių?
4. Kaip per Nojaus tvirtybę šiandien yra palaiminti visi Dievo tarnai?
4 Nojus buvo arti aštuonių šimtų metų, kai Nimrodas, nepaisydamas Dievo įsakymo pripildyti žemę, ėmė statyti Babelio bokštą (Pradžios 9:1; 11:1-9). Nojus prie maištininko neprisidėjo. Todėl jo kalba, skirtingai nei amžininkų, tikriausiai nebuvo pakeista. Nojaus tikėjimas ir tvirtybė, kuriuos jis rodė visą gyvenimą iki pat žilos senatvės, — puikus pavyzdys visų laikų Dievo tarnams (Hebrajams 11:7).
Įtaka šeimai
5, 6. a) Ką Jehova liepė daryti Abraomui, kai šiam jau buvo maždaug septyniasdešimt penkeri? b) Kaip Abraomas pasielgė Dievo lieptas?
5 Kokią įtaką šeimos tikėjimui turi senimas, byloja po Nojaus gyvenusių patriarchų pavyzdys. Abraomui buvo maždaug septyniasdešimt penkeri, kai Dievas jam įsakė: „Eik iš savo gimtojo krašto, savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir palaiminsiu tave“ (Pradžios 12:1, 2).
6 Įsivaizduok, jog tau liepiama palikti namus, draugus, gimtinę, artimųjų prieglobstį ir keliauti į nežinomą šalį. Taip buvo nurodyta Abraomui. Šis vyras „išėjo, kaip Viešpats jam buvo liepęs“, ir visą likusį gyvenimą praleido kaip ateivis ir klajūnas Kanaano krašte glausdamasis palapinėse (Pradžios 12:4; Hebrajams 11:8, 9). Nors Jehova pažadėjo padaryti iš Abraomo „didelę tautą“, šis mirė daug anksčiau, nei jo palikuonių pagausėjo. Sara, jo žmona, pagimdė vienintelį sūnų Izaoką tik po 25 metų nuo atsikėlimo į Pažadėtąją žemę (Pradžios 21:2, 5). Tačiau Abraomas nepailso ir negrįžo į miestą, iš kurio atkeliavo. Koks tikėjimo ir ištvermės pavyzdys!
7. Kokią įtaką savo ištverme Abraomas padarė sūnui Izaokui ir kuo tai reikšminga visai žmonijai?
7 Savo ištverme Abraomas padarė didelę įtaką sūnui Izaokui. Šis visą savo amžių — šimtą aštuoniasdešimt metų — nugyveno kaip ateivis Kanaane. Izaokas nepristigo ištvermės, nes tikėjo Dievo pažadu, o tikėjimą jam įkvėpė seni tėvai ir paskui sustiprino paties Dievo žodžiai (Pradžios 26:2-5). Izaoko tvirtybė — viena iš sąlygų įgyvendinant Jehovos pažadą, kad iš Abraomo šeimos kils sėkla, per kurią bus palaiminta visa žmonija. Po daugelio šimtmečių Jėzus Kristus, pagrindinė tos sėklos dalis, visiems jį tikintiems atvėrė galimybę susitaikyti su Dievu ir įgyti amžinąjį gyvenimą (Galatams 3:16; Jono 3:16).
8. Kaip Jokūbas parodė tvirtą tikėjimą ir kokias pasekmes tai lėmė?
8 O Izaokas padėjo savo sūnui Jokūbui ugdytis tvirtą tikėjimą, neblėstantį net senatvėje. Jokūbui buvo devyniasdešimt septyneri, kai jis per naktį grūmėsi su angelu norėdamas gauti palaiminimą (Pradžios 32:24-28). Prieš pat mirtį, jau turėdamas 147-erius metus, Jokūbas sukaupė visas jėgas, kad galėtų palaiminti kiekvieną iš dvylikos sūnų (Pradžios 47:28, Brb). Tie jo pranašiški žodžiai, užrašyti Pradžios 49:1-28, pasitvirtino ir vis dar pildosi.
9. Ką galima pasakyti apie dvasiškai brandžių pagyvenusiųjų įtaką namiškiams?
9 Neabejotina, kad ištikimi pagyvenę Dievo tarnai daro puikią įtaką savo namiškiams. Šventojo Rašto mokymai sykiu su išmintingais senųjų patarimais ir jų ištvermės pavyzdžiu tikrai gali padėti jaunuoliams stiprinti savo tikėjimą (Patarlių 22:6). Pagyvenusieji turi niekada nenuvertinti, kokia naudinga gali būti jų įtaka šeimai.
Įtaka bendratikiams
10. Koks buvo Juozapo ‘nurodymas dėl palaikų’ ir kokį poveikį tie žodžiai turėjo?
10 Pagyvenusieji gali daryti gerą įtaką ir bendratikiams. Jokūbo sūnus Juozapas, jau visai senas — šimto dešimties metų — parodė tikėjimą labai paprastai, tačiau tai turėjo didžiulį poveikį milijonams vėlesnės kartos tikrųjų Dievo garbintojų. Jis „davė nurodymų dėl savo palaikų“, kad izraelitai palikdami Egiptą išsineštų ir jo kaulus (Hebrajams 11:22; Pradžios 50:25). Toks priesakas izraelitams, po Juozapo mirties daugelį metų kentusiems sunkią vergovę, buvo dar vienas vilties spindulys laukti būsimo išlaisvinimo.
11. Kokią įtaką Jozuei tikriausiai darė senasis Mozė?
11 Anie tikėjimo kupini Juozapo žodžiai stiprino daugelį, tarp jų ir Mozę. Jam, aštuoniasdešimtmečiui, teko garbė išnešti Juozapo palaikus iš Egipto (Išėjimo 13:19). Tuo laiku jis susipažino su daug jaunesniu Jozue. Vėliau šis izraelitas 40 metų tarnavo Mozės padėjėju (Skaičių 11:28). Jis nulydėjo Mozę iki pat Sinajaus kalno ir pasitiko jį nusileidžiantį su liudijimo plokštėmis (Išėjimo 24:12-18; 32:15-17; Brb). Koks neišsenkamas gerų patarimų ir išminties šaltinis buvo Jozuei senasis Mozė!
12. Kokią gerą įtaką Izraeliui darė garbaus amžiaus sulaukęs Jozuė?
12 O pats Jozuė visą savo amžių drąsino izraelitus. Teisėjų 2:7 rašoma: „Žmonės garbino Viešpatį per visą Jozuės gyvenimą ir per visą gyvenimą seniūnų, pergyvenusių Jozuę ir mačiusių visus nuostabius Viešpaties darbus, kuriuos jis darė Izraelio labui.“ Tačiau mirus Jozuei ir kitiems seniūnams stojo 300 metų tarpsnis, kai tauta mėtėsi nuo teisingo garbinimo prie klaidatikystės, ir tai tęsėsi iki pranašo Samuelio laikų.
Samuelis „vykdė teisingumą“
13. Kaip Samuelis „vykdė teisingumą“?
13 Biblijoje nepaminėta, kokio amžiaus mirė Samuelis, bet Samuelio pirmoje knygoje aprašomi 102 metų laikotarpio įvykiai, kurių daugumą jis matė. Hebrajams 11:32, 33 (Brb) sakoma, kad dori teisėjai ir pranašai „vykdė teisingumą“. Išties Samuelio dėka dažnas jo amžininkas arba išvengė klystkelio, arba iš ten pargrįžo (1 Samuelio 7:2-4). Kuo jis paveikė tautiečius? Tuo, kad visą gyvenimą nesusvyravo savo ištikimybe Jehovai (1 Samuelio 12:2-5). Samuelis nepabūgo griežtai įspėti net karalių (1 Samuelio 15:16-29). Be to, jis, jau ‘pasenęs ir pražilęs’, rodė pavyzdį, kad reikia melstis už kitus. Kaip pats sakė, „gink Dieve, nusidėti [...] ir liautis melstis“ už tautiečius izraelitus (1 Samuelio 12:2, 23).
14, 15. Kaip pagyvenusieji galėtų sekti Samuelio, maldingo Dievo tarno, pavyzdžiu?
14 Čia pabrėžiama, kad senimo maldingumas — puikus pavyzdys visiems Jehovos tarnams. Nepaisydami silpnos sveikatos ir kitokių nepalankių aplinkybių, pagyvenusieji gali melstis už bendratikius. Mielieji, ar žinote, kiek daug tokiomis savo maldomis jūs, garbaus amžiaus liudytojai, prisidedate prie bendruomenės klestėjimo? Dėl tikėjimo Kristaus pralietu krauju turite gerą vardą Jehovos akyse, o jūsų tikėjimas kaip ir jūsų ištvermė — išmėginti (Jokūbo 1:3; 1 Petro 1:7). Visada prisiminkite: „Daug gali karšta teisiojo malda“ (Jokūbo 5:16).
15 Jūsų maldos, kuriose prašote, kad Jehovos Karalystės darbas sektųsi, labai reikalingos. Kai kurie tikėjimo broliai ir seserys yra įkalinti dėl savo krikščioniško neutralumo. Kiti kenčia dėl stichinių nelaimių, karų, pilietinių riaušių. Net jūsų pačių bendruomenėje kai kas patiria įvairių pagundų, priešiškumą (Mato 10:35, 36). Nuolat reikia melstis ir už bendruomenės prižiūrėtojus, rodančius pavyzdį skelbimo tarnyboje (Efeziečiams 6:18, 19; Kolosiečiams 4:2, 3). Puiku, kad jūs, kaip ir Epafras, paminite savo maldose bendratikius! (Kolosiečiams 4:12)
Moko naująją kartą
16, 17. Kas išpranašauta Psalmyno 71:18 ir kaip tai išsipildo?
16 Bendraudamos su dangiškąjį pašaukimą turinčiais „mažosios kaimenės“ nariais, „kitos avys“, puoselėjančios amžinojo gyvenimo žemėje viltį, daug išmoksta (Luko 12:32; Jono 10:16). Tai buvo išpranašauta žodžiais, užrašytais Psalmyno 71:18: „Nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio; būk su manimi, kol skelbiu tavo galybę visoms būsimoms kartoms.“ Prieš pašaukiami į garbę su Jėzumi Kristumi dvasia pateptieji noriai moko savo bendražygius iš kitų avių, kaip atlikti atsakingas pareigas.
17 Psalmyno 71:18 žodžiai iš esmės gali būti taikomi ir kitoms avims, besisemiančioms patirties iš Dievo pateptųjų. Jehova suteikė garbę vyresnės kartos tarnams liudyti apie jį tiems, kurie dabar stoja į teisingo garbinimo kelią (Joelio 1:2, 3). Kitos avys džiaugiasi, kad yra pateptųjų mokomos, ir pačios dalijasi Šventojo Rašto žiniomis su visais, trokštančiais tarnauti Jehovai (Apreiškimo 7:9, 10).
18, 19. a) Kokiais vertingais prisiminimais gali pasidalyti senieji Jehovos tarnai? b) Kuo pagyvenę krikščionys gali neabejoti?
18 Senieji Jehovos tarnai — pateptieji ir kitos avys — yra tarsi gyva grandinė tarp svarbių istorinių įvykių. Tebegyvena kai kas iš bendratikių, žiūrėjusių pirmuosius „Kūrimo fotodramos“ seansus. Dar yra krikščionių, kurie asmeniškai pažinojo 1918 metais įkalintus atsakingus brolius, taip pat tų, kurie prisidėjo prie mūsų organizacijos laidų transliavimo iš Sargybos bokšto radijo stoties (WBBR). Nemažai mena laikus, kai aukščiausiuosiuose teismuose buvo vedamos bylos dėl Jehovos liudytojų religinės laisvės. Kiti bendratikiai kadaise diktatorių valdomose šalyse nesvyruodami gynė teisingą garbinimą. Pagyvenusieji gali papasakoti, kaip tiesa palaipsniui aiškėjo. Biblija skatina mus kuo daugiau semtis iš tokio patirties lobyno (Pakartoto Įstatymo 32:7).
19 Jūs, garbaus amžiaus krikščionys, esate skatinami būti geru pavyzdžiu jaunesniesiems (Titui 2:2-4). Galbūt kol kas sunku įžvelgti, kokį poveikį savo ištverme, maldomis, patarimais padarysite kitiems. Nojus, Abraomas, Juozapas, Mozė ir kiti tikriausiai nežinojo, kiek stipriai savo tikėjimu ir ištikimybe Dievui paveiks ateities kartas. Vis dėlto jų pavyzdys gyvas ir veiksmingas iki mūsų laikų. Taigi neabejokite, kad ir jūs galite padaryti įtaką naujai kartai.
20. Kokia laimė laukia visų, kurie išsaugos savo viltį tvirtą?
20 Kokia laimė — „tikrasis gyvenimas“, kuris laukia jūsų po „didelio suspaudimo“ arba po prikėlimo (Mato 24:21; 1 Timotiejui 6:19). Įsivaizduokite, kas vyks Kristaus valdymo Tūkstantmetį, kai Jehova pašalins visus senatvės vargus. Vietoj nepaliaujamo nykimo, mūsų jėgos, regėjimas, klausa, išvaizda kasdien gerės! (Jobo 33:25; Izaijo 35:5, 6) Dievo palaimintieji jo naujajame pasaulyje visada bus jaunų metų, lyginant su amžinybe (Izaijo 65:22). Tad išsaugokime savo viltį tvirtą iki galo ir toliau iš širdies tarnaukime Jehovai. Jis tikrai ištesės kiekvieną savo pažadą ir tai pranoks visus mūsų lūkesčius (Psalmyno 37:4; 145:16).
Kaip atsakysi?
• Kaip buvo palaiminta visa žmonija dėl tvirtos Nojaus nuostatos?
• Kaip patriarchai savo tikėjimu paveikė įpėdinius?
• Kaip garbaus amžiaus Juozapas, Mozė, Jozuė ir Samuelis stiprino bendratikius?
• Kokį paveldą gali perduoti senimas?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 26 puslapyje]
Savo ištverme Abraomas padarė didelę įtaką Izaokui
[Iliustracija 28 puslapyje]
Mozė stiprino Jozuę puikiais patarimais
[Iliustracija 29 puslapyje]
Savo maldomis už bendratikius daug prisidedate prie jų gerovės
[Iliustracija 30 puslapyje]
Jaunuoliams naudingi ištikimų pagyvenusiųjų pasakojimai