Skaitytojų klausimai

Ar, remiantis Patarlių 22:6 žodžiais, galima teigti, kad vaikai niekada nepaliks teisingo Jehovos garbinimo, jei bus tinkamai auklėjami?

Ši Biblijos eilutė skamba taip: „Kuriuo keliu eiti, mokyk dar jaunuolį; jis nenukryps nuo jo net kai pasens.“ Kaip medis formuojamas lenkiant jauną stiebą, taip vaikai, kurie tinkamai auklėjami, užaugę labiau linksta tarnauti Jehovai. Visi tėvai žino, jog norint vaiką gerai išauklėti reikia jam skirti daug laiko ir pastangų. Kad jų atžalos taptų Kristaus mokiniais, tėvai privalo rūpestingai juos mokyti, raginti, drąsinti bei drausminti, taip pat rodyti gerą pavyzdį. Tai daryti reikia nuosekliai, metai iš metų ir su meile.

O jei vaikas paliauja tarnauti Jehovai, ar tai reiškia, kad tėvai jį auklėjo netinkamai? Kai kuriais atvejais jie galbūt ir nepakankamai stengėsi drausminti bei mokyti Jehovos vardu (Efeziečiams 6:4). Kita vertus, Patarlių 22:6 negarantuojama, kad gerai auklėtas vaikas būtinai taps ištikimas Dievui. Suformuoti vaiko asmenybę tokią, kokią tik panorės tėvai, tiesiog neįmanoma. Jis kaip ir suaugusieji turi valios laisvę ir galiausiai pats pasirinks, kaip gyvens (Pakartoto Įstatymo 30:15, 16, 19). Nepaisant nuoširdžiausių tėvų pastangų, kai kurie vaikai tampa neištikimi Dievui kaip, beje, ir Saliamonas, parašęs straipsnyje svarstomą patarlę. Net Jehova turėjo sūnų, kurie jo išsižadėjo.

Taigi, Šventasis Raštas nesako, jog vaikas niekada „nenukryps nuo jo“, tai yra niekada nepaliks teisingo Jehovos garbinimo. Čia tiesiog kalbama apie gero auklėjimo rezultatą apskritai. Koks paskatinimas tėvams auklėti vaikus pagal Jehovos kelius, žinant, kad jų uolios pastangos atneš puikių vaisių. Kadangi tėvų vaidmuo svarbus ir įtaka didelė, jie raginami labai atsakingai žiūrėti į savo pareigą (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7).

Net vaikams pasukus iš tiesos kelio, juos atsidavusiai auklėję tėvai gali turėti vilties, kad šie atsitokės. Biblijos tiesa yra galinga, o tėvų auklėjimas taip greit nepamirštamas (Psalmyno 19:8 [19:7, Brb]).