Ernstas Gliukas ir jo milžiniškas darbas

PRIEŠ daugiau kaip 300 metų Ernstas Gliukas ėmėsi ypatingo darbo, kokį pradėti išdrįsdavo vos vienas kitas. Jis nusprendė versti Bibliją į kalbą, kurios nemokėjo.

Gliukas gimė apie 1654-uosius Vokietijoje, Vetino miestelyje netoli Halės. Tėvas buvo liuteronų pastorius, tad namuose kalba dažnai sukdavosi apie dvasinius dalykus. Tai paskatino jaunąjį Ernstą semtis žinių apie Dievą. Dvidešimt vienerių jis baigė studijuoti teologiją Vokietijoje ir persikėlė į dabartinę Latviją. Tuo metu dauguma vietinių buvo nemokyti, latvių kalba išleistos vos kelios knygos. Gliukas rašė: „Kada dar visai jaunas atvykau į šį kraštą, pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad bažnyčiose nėra Biblijos latvių kalba. [...] Todėl Dievo akivaizdoje nutariau išmokti šią kalbą ir gerai ją perprasti.“ Gliukas pasiryžo Latvijos žmonėms padovanoti Bibliją jų kalba.

Pradžia padaryta

Kraštas, kuriame apsigyveno Gliukas, tuo metu vadinosi Livonija ir jį valdė švedai. Švedijos karaliaus vietininkas čia buvo Johanesas Fišeris. Jis rūpinosi žmonių švietimu, pinigai jam irgi nebuvo paskutinėje vietoje. Gliukas su šiuo valdytoju pasikalbėjo apie savo norą išversti Bibliją. Fišeriui priklausė spaustuvė šalies sostinėje Rygoje. Jis suvokė, kad spausdindamas latviškąją Bibliją galėtų tęsti šviečiamąjį darbą ir gauti  nemažą pelną. Todėl paprašė Švedijos valdovą Karolį XI leidimo versti. Šis sutiko ir netgi pasiūlė finansuoti projektą. 1681-ųjų rugpjūčio 31-ąją išėjo karališkasis nutarimas ir darbą galima buvo pradėti.

Tuo tarpu Gliukas irgi nesėdėjo rankų sudėjęs. Kadangi buvo vokietis, būtų galėjęs pasinaudoti Martyno Liuterio vertimu. Tačiau norėjo viską atlikti kuo geriausiai, tad pasiryžo versti iš originalaus hebrajiško ir graikiško teksto. Suprasdamas, jog šias kalbas moka nepakankamai, nuvyko į Hamburgą ir ėmė jas studijuoti. Atrodo, senosios graikų kalbos, kuria parašyta dalis Biblijos, Gliuką mokė Janis Reiteris, dvasininkas iš Livonijos. Jis padėjo išmokti ir latvių kalbą.

Ilgi darbo ir laukimo metai

1680-aisiais po kalbų kursų grįžęs į Latviją Gliukas ėmė tarnauti pastoriumi. Netrukus kibo į vertimą. Po trejų metų buvo perkeltas į didelę Alūksnės parapiją. Būtent čia ir baigė įgyvendinti savo sumanymą.

Tuo laiku daugeliui Biblijos terminų ir sąvokų išreikšti nebuvo latviškų žodžių, tad Gliukas pavartojo keletą vokiškų. Vis dėlto jam labai rūpėjo kuo geriau perteikti Dievo Žodį latvių kalba, ir žinovai sutinka, kad jo vertimas tikrai geras. Gliukas netgi sugalvojo naujų žodžių, kurių keletas plačiai vartojami ir dabar. Tai latviški atitikmenys žodžiams „pavyzdys“, „puota“, „milžinas“, „išžvalgyti“, „liudyti“.

Johanesas Fišeris informuodavo Švedijos karalių, kaip vyksta darbas. Iš jų susirašinėjimo aišku, kad 1683-iaisiais Gliukas jau buvo išvertęs Krikščionių graikiškuosius raštus. Visą Bibliją jis užbaigė 1689-aisiais, vadinasi, milžiniškas darbas tetruko vos aštuonerius metus. * Tačiau dar teko palūkėti, kol Biblija bus išspausdinta. Pagaliau  tikslas pasiektas — 1694 metais valdžia leido latviškąjį Biblijos vertimą platinti viešai.

Kai kurie istorikai abejoja, ar Gliukas viską atliko vienas. Žinoma, jis rėmėsi Liuterio vertimu ir į savąjį įtraukė tas Biblijos dalis, kurios jau buvo latvių kalba. Tačiau didžiąją Biblijos dalį vertė pats. Ar į tą darbą įsitraukė ir kiti vertėjai? Tiesa, Gliukas turėjo padėjėją, o keli pagalbininkai padėjo suredaguoti rankraštį. Vis dėlto prie paties vertimo proceso jie, atrodo, tiesiogiai neprisidėjo. Taigi greičiausiai Gliukas vertė vienas.

Gliuko vertimas buvo labai reikšmingas rašytinės latvių kalbos raidai. Tačiau daug svarbiau, jog pagaliau latviai gimtąja kalba galėjo skaityti Dievo Žodį ir gilintis į gyvybę teikiančius jo mokymus. Vietiniai nepamiršo, ką dėl jų padarė Ernstas Gliukas. Jau daugiau kaip tris šimtmečius Alūksnės gyventojai puoselėja du ąžuolus, vadinamus Glika ozoli. Juos Gliukas pasodino švęsdamas latviškosios Biblijos vertimo pabaigą. Alūksnėje taip pat įkurtas nedidelis muziejus, kur saugomi įvairūs Biblijos vertimai, tarp jų — vienas egzempliorius iš pirmosios Gliuko vertimo laidos. O miestelio herbe pavaizduota Biblija ir nurodyti 1689 metai, kada Gliukas užbaigė savo darbą.

Nauji sumanymai

Įsikūręs Latvijoje Gliukas pradėjo mokytis ir rusų kalbos. 1699-aisiais jis rašė, jog turi dar vieną svajonę — išversti Bibliją į rusų kalbą. O 1702 metų laiške minėjo, kad jau pradėjo taisyti latviškąjį Biblijos vertimą. Tačiau palankus laikas Šventajam Raštui versti baigėsi. Ilgus metus trukusią taiką nutraukė karas ir kraštas tapo mūšio lauku. Rusų kariuomenė 1702-aisiais sumušė švedus ir užėmė Alūksnę. Gliuką su šeima ištrėmė į Rusiją. * Tuo neramiu laikotarpiu jis prarado naujos latviškosios Biblijos ir pradėto rusiškojo vertimo rankraščius. Gliukas mirė Maskvoje 1705-aisiais.

Tie dingę rankraščiai išties didžiulis praradimas. Tačiau skaitantieji Bibliją latvių kalba iki šiol naudojasi pirmuoju Gliuko vertimu.

Ernstas Gliukas yra vienas iš tų, kurie ryžosi imtis milžiniško darbo, — išversti Bibliją į kalbą, suprantamą paprastiems žmonėms. Tokių vertėjų dėka dabar kone kiekviena kalbinė grupė pasaulyje gali skaityti Dievo Žodį ir semtis neįkainojamo tyro tiesos vandens. Taip, išleidus Bibliją jau 2000 su viršum kalbų vis daugiau žmonių turi galimybę pažinti Jehovą.

[Išnašos]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Gliuko vertimas

[Iliustracija 14 puslapyje]

Jehovos liudytojos skelbia Biblijos tiesas miestelyje, kuriame ją išvertė Gliukas