Skaitytojų klausimai

Ar Ievai kalbėjusi gyvatė turėjo kojas?

Kaip rašoma Pradžios 3:14 (Brb), Jehova Dievas kreipėsi į gyvatę, kuri Edeno sode suvedžiojo Ievą. Dievas tarė: „Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!“ Biblijoje konkrečiai nesakoma, kad šis gyvis, per kurį buvo sugundyta Ieva, anksčiau turėjo kojas, o vėliau jas prarado. Kai kas, skaitydamas minėtą Rašto eilutę, gali taip manyti. Vis dėlto daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Kodėl?

Pirmiausia dėl to, kad Jehovos nuosprendis iš tikrųjų buvo skirtas Šėtonui — nematomai dvasiai, piktam panaudojusiai tą paprastą roplį. Biblijoje Šėtonas vadinamas „melo tėvu“ ir „senąja gyvate“. Šie apibūdinimai, matyt, parodo, jog kalbėdamas per regimą padarą, gyvatę, jis pastūmėjo Ievą peržengti Dievo įsakymą (Jono 8:44; Apreiškimo 20:2).

Gyvates sukūrė Dievas, o Adomas, atrodo, davė joms pavadinimą dar iki Šėtonui įvykdant savo nedorus ketinimus. Nemąstantis šliužas, šnekėjęs su Ieva, nebuvo kaltas. Jis nenuvokė, kad juo manipuliuoja Šėtonas, ir negalėjo suprasti, kokią bausmę Dievas skyrė tiems, kurie jam nepakluso.

Kodėl tad Dievas kalbėjo apie fizinį šio roplio pažeminimą? Natūralioje aplinkoje gyvatė šliaužia pilvu vis kyščiodama liežuvį tarsi laižytų dulkes. Tokia jos elgsena labai tiko Šėtono pažeminimui apibūdinti. Kadaise labai šlovingas angelas, jis buvo nublokštas žemyn, kaip Biblijoje sakoma, į Tartarą (2 Petro 2:4, išnaša).

Maža to, kaip gyvatė gali įgelti žmogui į kulną, taip ir pažemintasis Šėtonas galėjo ‘įgelti į kulnį’ Dievo „sėklai“ (Pradžios 3:15, Brb). Ta „sėkla“ pirmiausia yra Jėzus Kristus, kuriam teko laikinai kentėti nuo Šėtono agentų. Tačiau paties Šėtono, simbolinės gyvatės, galva bus sutrinta amžiams — tai padarys Kristus ir jo pateptieji sekėjai (Romiečiams 16:20). Taigi prakeikdamas tą matomą roplį Dievas aiškiai parodė, kaip pažemins, o paskui visiškai sunaikins nematomą „senąją gyvatę“ — Šėtoną.