„Įvairiakalbę minią vienijo meilė“

Išgelbėjimas. Išvadavimas. Išlaisvinimas. Išsivaduoti iš vargų ir rūpesčių žmonės trokšta nuo seniausių laikų. Kaip pakelti gyvenimo sunkumus? Ar ateis kada nors palengvėjimas? Jei ateis, kaip?

TOKIE klausimai buvo gvildenami Jehovos liudytojų tridieniuose srities kongresuose „Išgelbėjimas arti!“, kurie prasidėjo 2006-ųjų gegužę.

Devyniuose iš jų dalyvavo tūkstančiai delegatų iš įvairių šalių. Pastarieji kongresai buvo surengti 2006-ųjų liepą—rugpjūtį Čekijos sostinėje Prahoje, Slovakijos sostinėje Bratislavoje, Lenkijos miestuose Chožove ir Poznanėje * bei penkiuose Vokietijos didmiesčiuose — Dortmunde, Frankfurte, Hamburge, Leipcige ir Miunchene. Bendras dalyvių skaičius tuose specialiuosiuose kongresuose viršijo 313000.

Kokia atmosfera vyravo tuose sambūriuose? Kaip juos nušvietė žiniasklaida? Kokių įspūdžių pasisėmė patys dalyviai?

Pasirengimas

Kongresai — nepamirštami dvasiniai renginiai, todėl tiek vietiniai liudytojai, tiek atvykstantieji jų nekantriai laukė. Apgyvendinti delegatus buvo nelengva užduotis. Štai į Chožovo kongresą susirinko apie 13000 svečių iš Rytų Europos. Juos visus svetingai savo namuose priėmė Lenkijos liudytojai. Delegatai atvyko iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Jungtinių Valstijų, Kazachstano, Kirgizijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Ukrainos ir Uzbekistano.

Daug kas kelionei ruošėsi gerokai iš anksto. Štai Tatjana, visalaikė evangelizuotoja iš Kamčiatkos, Rusijos pusiasalio į šiaurės rytus nuo Japonijos, taupyti pradėjo prieš metus. Jai teko nukeliauti apie 10500 kilometrų. Kol pasiekė Chožovą, ji turėjo penkias valandas skristi lėktuvu, paskui apie tris dienas važiuoti traukiniu ir dar 30 valandų riedėti autobusu.

Tūkstančiai savanorių pasisiūlė tvarkyti stadionus ir jų aplinką, kad deramai paruoštų  sambūrių vietas (Pakartoto Įstatymo 23:15 [23:14, Brb]). Štai Leipcige vietiniai liudytojai kruopščiai išvalė stadioną prieš kongresą ir pažadėjo tą patį padaryti jam pasibaigus. Už tai stadiono administracija nuomos sutartyje išbraukė punktą, pagal kurį būtų tekę mokėti nemažą sumą už valymą.

Platinami kvietimai

Apie kongresus „Išgelbėjimas arti!“ viso pasaulio liudytojų bendruomenės plačiai informavo visuomenę. Ypač didelį entuziazmą rodė specialiųjų kongresų dalyviai. Lankstinukus paskutinį vakarą prieš kongresą jie platino iki pat vėlumos. Kokie buvo šio uolaus triūso rezultatai?

Lenkas liudytojas, vardu Bogdanas, sutiko pagyvenusį vyrą, kuris norėjo vykti į kongresą, bet pasiguodė iš mažos pensijos neįstengsiąs sumokėti už kelionę į Chožovą, iki kurio 120 kilometrų. Laimei, išnuomotame vietinės bendruomenės autobuse kaip tik buvo viena laisva vieta. Bogdanas pasakoja: „Pasakėme jam, kad gali važiuoti be jokio mokesčio, jeigu ateis į išvykimo vietą pusę šešių ryto.“ Vyras priėmė kvietimą ir dalyvavo. Vėliau jis broliams parašė: „Po šio kongreso esu pasiryžęs būti geresniu žmogumi.“

Prahoje vyras, gyvenantis viešbutyje, kur apsistojo delegatai iš Britanijos, vieną vakarą kongreso dalyviams prasitarė išklausęs tos dienos programą. Kas jį tam paskatino? Vyras pasakė, jog vaikščiodamas po miestą gavo dešimt kvietimų iš skirtingų skelbėjų ir tiesiog privalėjo nueiti! Kongresas padarė jam didelį įspūdį ir uždegė norą sužinoti daugiau (1 Timotiejui 2:3, 4).

Turtinga dvasinė programa

Programoje buvo aptariama, kaip spręsti įvairias problemas. Duota aiškių patarimų iš Šventojo Rašto, kaip jas įveikti ar iškęsti.

Tie, kuriuos vargina senatvė, bloga sveikata, kurie neteko artimųjų ar turi kitokių sunkumų, buvo padrąsinti žvelgti į ateitį su didesniu optimizmu (Psalmyno 72:12-14). Sutuoktinių poros ir tėvai išgirdo pamokymų iš Biblijos, ko reikia, kad šeima būtų laiminga, ir kaip auklėti vaikus (Mokytojo 4:12; Efeziečiams 5:22, 25; Kolosiečiams 3:21). Jauni krikščionys, mokomi Dievo Žodžio išminties namuose ir bendruomenėje, bet turintys ištverti bendraamžių spaudimą mokykloje, gavo naudingų patarimų, kaip nepasiduoti aplinkinių įtakai ir kaip ‘saugotis jaunatvės aistrų’ (2 Timotiejui 2:22).

 Iš tikrųjų tarptautinė brolija

Jehovos liudytojai visuose savo sambūriuose mokomi vadovautis Biblija (2 Timotiejui 3:16). Tačiau minėtieji kongresai buvo ypatingi, nes čia mirguliavo įvairiatautė minia. Specialiųjų kongresų programa buvo ta pati, tik perduodama daugeliu kalbų. Ją kasdien pagyvino Vadovaujančiosios tarybos narių kalbos bei pranešimai iš kitų šalių, kurie buvo verčiami, kad visa daugiatautė auditorija galėtų suprasti.

Delegatai troško susipažinti su svečių šalių broliais ir sesėmis. „Skirtingos kalbos bendrauti visai nekliudė, — pasakė vienas kongreso dalyvis. — Netgi priešingai, sukūrė šventišką nuotaiką. Visokių tautybių bei įvairios kultūrinės kilmės žmones susiejo tas pats tikėjimas.“ Tokią šiltą atmosferą Miuncheno kongreso dalyviai apibūdino žodžiais: „Įvairiakalbę minią vienijo meilė.“ Taigi visi, tiek vietiniai, tiek svečiai, jautėsi tikrų draugų — savo dvasinių brolių bei sesių būryje (Zacharijo 8:23).

Dėkingumo žodžiai

Oras Lenkijoje kongresų metu gerokai išbandė delegatų dvasią ir ištvermę. Kone visą laiką lijo ir buvo gana vėsu — tik apie 14 laipsnių šilumos. Vienas brolis iš Jungtinių Valstijų pastebėjo: „Tokio blogo oro ir tokios žemos temperatūros neteko patirti nė viename kongrese; be to, beveik nesupratau, kas buvo kalbama per programą. Tačiau nuostabi tarptautinė atmosfera, puiki dvasia ir nepaprastas svetingumas viską atlygino. Šis kongresas nepamirštamas!“

Lenkijos liudytojai labai džiaugėsi gavę savo kalba žinyną „Rašto supratimas“! Išties puikus atlygis už ištvermę per šaltį ir lietų! Naujas leidinys „Nuolat turėk mintyse Jehovos dieną“ irgi puikiai nuteikė kongresų „Išgelbėjimas arti!“ dalyvius.

Daugelis kongresą prisimins ir dėl kitų priežasčių. Liudytoja Kristina iš Čekijos, pasisiūliusi lydėti autobusą delegatų iš užjūrio, pasakoja: „Atsisveikinant viena sesuo pasivedė mane į šalį, apkabino ir tarė: „Tu taip mumis rūpinaisi! Padėdavai maistą tiesiog ant kėdžių ir netgi aprūpinai vandeniu. Ačiū už tavo pasiaukojamą meilę.“ Jos paminėtas maistas buvo priešpiečiai užsienio delegatams. „Priešpiečius ruošėme pirmą kartą, — paaiškino vienas brolis. — Kasdien reikėjo išdalinti apie 6500 porcijų. Smagu buvo matyti, kiek daug žmonių darbavosi, padėjo net vaikai.“

Sesuo, atvykusi į Chožovą iš Ukrainos, pasakė: „Bendratikių meilė, globa ir dosnumas sujaudino iki širdies gelmių. Negaliu apsakyti, kokia aš dėkinga.“ Aštuonmetė Anika iš Suomijos Jehovos liudytojų filialui Lenkijoje parašė: „Kongresas buvo daug nuostabesnis negu įsivaizdavau. Kaip smagu priklausyti Jehovos organizacijai, nes gali turėti draugų visame pasaulyje!“ (Psalmyno 133:1).

 Nuomonės iš šalies

Kai kuriems delegatams iki kongreso buvo surengtos ekskursijos. Vykstantieji per Bavariją aplankė Karalystės sales, kur juos nuoširdžiai sutiko vietiniai liudytojai. Vienos grupės gidę neliudytoją labai nustebino tokia broliška meilė. Pasak vieno dalyvio, grįžtant į viešbutį ji pasakė, kad labai skiriamės nuo kitų turistų. Visi tvarkingai apsirengę, klauso vadovų nurodymų. Neišgirsi keiksmažodžių, nėra sumaišties. Ji stebėjosi, kaip nepažįstami žmonės gali taip greit pasidaryti gerais draugais.

Brolis, dirbęs Prahos kongreso Informacijos skyriuje, pasakoja: „Sekmadienio rytą mus aplankė paskirtų budėti kongrese policininkų viršininkas. Jis pasakė, kad visur ramu ir pareigūnams nėra ką veikti. Dar pridūrė, jog kai kurie aplinkiniai gyventojai teiravosi apie stadione vykstantį renginį. Išgirdę, kad čia susirinko Jehovos liudytojai, žmonės paprastai susiraukdavo, bet pareigūnas jiems atsakydavo: „Jei visi bent iš dalies elgtųsi taip kaip Jehovos liudytojai, policijos nebereikėtų.“

Jau dabar daugelis išlaisvinti!

Dievo Žodis, Biblija, tarsi tiltas sujungia krikščionis į taikią ir vieningą broliją (Romiečiams 14:19; Efeziečiams 4:22-24; Filipiečiams 4:7). Specialieji kongresai „Išgelbėjimas arti!“ tai aiškiai parodė. Jehovos liudytojai jau išsivadavo iš daugelio šį pasaulį varginančių bėdų. Nepakanta, agresija, rasizmas — tik kelios visuomenės ydos, kurių jie beveik atsikratė, ir laukia meto, kai panašių problemų neliks visoje žemėje.

Šių kongresų dalyviai patys pamatė, kokie vieningi įvairių šalių liudytojai. Ypač tai buvo akivaizdu programai pasibaigus. Visi plojo, glėbesčiavosi su naujais draugais, fotografavosi (1 Korintiečiams 1:10; 1 Petro 2:17). Džiugūs ir įsitikinę, jog išgelbėjimas iš visų vargų ir rūpesčių arti, delegatai grįžo į namus ir bendruomenes dar labiau pasiryžę tvirtai laikytis „gyvenimo žodžio“ (Filipiečiams 2:15, 16).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Dvidešimt šešios kalbos — tarsi viena

Visuose devyniuose kongresuose programa vyko vietinėmis kalbomis. Vokietijoje, be to, dar 18 kitų kalbų. Dortmunde skambėjo arabų, ispanų, persų, portugalų ir rusų kalbos; Frankfurte — anglų, prancūzų, serbų bei kroatų; Hamburge — danų, olandų, švedų ir tamilų; Leipcige — kinų, lenkų ir turkų; Miunchene programa vyko graikų, italų ir vokiečių gestų kalbomis; Prahos kongrese — anglų, čekų ir rusų; Bratislavoje — anglų, slovakų, slovakų gestų ir vengrų; Chožove — lenkų, rusų, ukrainiečių ir lenkų gestų; Poznanėje — lenkų ir suomių.

Dvidešimt šešios kalbos! Išties daugiatautė auditorija! Tačiau, nepaisant skirtingų kalbų, visus vienijo meilė.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Frankfurte delegatai iš Kroatijos džiaugėsi gavę savo kalba Biblijos „Naujojo pasaulio vertimą“