„Nugalėk pikta gerumu“

„Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (ROMIEČIAMS 12:21).

1. Kodėl galime neabejoti, jog nugalėsime pikta?

AR ĮMANOMA likti tvirtiems, kai aršūs priešininkai puola teisingą Dievo garbinimą? Ar įmanoma nepasiduoti jėgoms, mėginančioms mus traukti atgal į bedievišką pasaulį? Atsakymas vienas — taip! Kodėl šitaip tvirtiname? Remdamiesi apaštalo Pauliaus žodžiais, užrašytais Laiške romiečiams: „Nesiduok pikto nugalimas, bet [„visados“, NW] nugalėk pikta gerumu“ (Romiečiams 12:21). Jeigu pasitikime Jehova ir nesileidžiame pasaulio nugalimi, blogis mūsų neįveiks. Raginimas „visados nugalėk“ rodo, jog pikta nugalėsime nepaliaujamai grumdamiesi dvasinėje kovoje. Tik tuos, kurie praranda budrumą ir nustoja kovoti, įveiks šis piktas pasaulis ir jo valdovas Šėtonas (1 Jono 5:19).

2. Kodėl verta pasidomėti kai kuriais Nehemijo gyvenimo įvykiais?

² Kokie teisingi Pauliaus pasakyti žodžiai, akivaizdu iš to, ką patyrė vienas Dievo tarnas, gyvenęs Jeruzalėje maždaug 500 metų anksčiau nei apaštalas. Tas vyras, Nehemijas, ne tik nesidavė įveikiamas bedievių, bet ir nugalėjo pikta gerumu. Kokias negandas šis žmogus ištvėrė? Kas padėjo jam nepasiduoti? Kaip galime sekti jo pavyzdžiu? Ieškodami atsakymų, pasidomėkime kai kuriais Nehemijo gyvenimo įvykiais. *

3. Kokioje aplinkoje Nehemijas gyveno ir kokį svarbų darbą jis padarė?

³ Nehemijas buvo Persijos karaliaus Artakserkso dvariškis. Šis izraelitas, kad ir supamas ne Jehovos garbintojų, prie tų dienų pasaulio nesitaikė (Romiečiams 12:2). Kai Jude prireikė pagalbos, jis atsisakė patogaus gyvenimo, leidosi į sunkią kelionę Jeruzalėn ir ėmėsi didžiulės užduoties atstatyti miesto sienas. Tam reikėjo pasiaukojimo (Romiečiams 12:1). Nors Nehemijas buvo Jeruzalės valdytojas, kasdien plušėjo su kitais izraelitais „nuo ankstyvos aušros, kol pasirodydavo vakaro žvaigždės“. Taip vos per du mėnesius  šie svarbūs statybos darbai buvo baigti (Nehemijo 4:15 [4:21, Brb]; 6:15). Tai išties stebino — juk priešininkai visaip kliudė statytojams! Kas buvo tie Nehemijo nedraugai ir ko jie siekė?

4. Ko siekė Nehemijo priešai?

⁴ Didžiausi priešininkai buvo Sanbalatas, Tobijas ir Gešemas, įtakingi netoli Judo gyvenę vyrai. Jie nekentė Dievo tautos ir „buvo labai nepatenkinti, kad atvyko [Nehemijas] rūpintis izraelitų gerove“ (Nehemijo 2:10, 19). Priešai stengėsi žūtbūt sužlugdyti Nehemijo pradėtas statybas, net rezgė piktas užmačias. Ar Nehemijas leidosi „pikto nugalimas“?

„Labai pyko ir tyčiojosi“

5, 6. a) Kaip Nehemijo priešai žiūrėjo į izraelitų statybą? b) Kodėl Nehemijas nepabūgo priešininkų?

⁵ Nehemijas drąsiai skatino tautiečius: „Atstatykime Jeruzalės sienas.“ Šie atsakė: „Imkimės atstatymo darbo!“ Nehemijas rašo, jog izraelitai „sutvirtino savo rankas geram darbui“, bet priešai „tyčiojosi ir [...] išjuokė“ kalbėdami: ‘Ką gi jūs darote? Nejau prieš karalių maištą norite kelti?’ Nehemijas nepabūgo tų vyrų pajuokos bei melagingų kaltinimų ir jiems tarė: „Dangaus Dievas suteiks mums sėkmę, ir mes, jo tarnai, imsimės atstatymo“ (Nehemijo 2:17-20; Brb). Nehemijas buvo pasiryžęs tęsti „gerą darbą“.

⁶ Vienas iš priešininkų, Sanbalatas, „labai pyko ir tyčiojosi“. „Ką daro tie nuskurdėliai žydai? — juokėsi jis. — Nejau jie gali prikelti iš dulkių krūvos tuos akmenis?“ Jam antrino Tobijas: „Juk net lapė, užšokusi ant tos akmenų sienos, ją nugriaus!“ (Nehemijo 3:33-35 [4:1-3, Brb]). Kaip elgėsi Nehemijas?

7. Ką darė Nehemijas, kaltinamas priešininkų?

⁷ Nehemijas tiesiog nekreipė dėmesio į pašaipas. Jis klausė Dievo ir nekerštavo (Kunigų 19:18). Viską atidavė į Jehovos rankas ir meldė: „Klausykis, mūsų Dieve, kaip mus išjuokia! Atgręžk jų pajuoką jiems ant galvos!“ (Nehemijo 3:36 [4:4, Brb]). Nehemijas tikėjo Jehovos žodžiais: „Mano atlyginimas ir kerštas“ (Pakartoto Įstatymo 32:35, Brb). Jis drauge su tautiečiais ‘toliau atstatinėjo sieną’. Izraelitai nesileido atitraukiami nuo darbo. Galiausiai „visa siena visur aplink buvo sujungta puse savo aukščio. Žmonės į darbą įdėjo širdį“ (Nehemijo 3:38 [4:6, Brb]). Teisingo garbinimo priešams sustabdyti statybos nepavyko! Kaip mes galime sekti Nehemiju?

8. a) Kaip mes, priešininkų melagingai kaltinami, galime sekti Nehemiju? b) Papasakok iš savo arba kito patirties atsitikimą, rodantį, jog išmintinga neatmokėti bloguoju.

⁸ Šiandien mokykloje, darbe, net namuose kas nors priešiškai nusiteikęs gali tyčiotis iš mūsų ir kaltinti be jokio pagrindo. Čia paprastai geriausia laikytis šio Biblijos principo: „Laikas tylėti“ (Mokytojo 3:1, 7). Kaip ir Nehemijas, neatsilyginsime užgauliais žodžiais (Romiečiams 12:17). Su pasitikėjimu kreipsimės malda į Tą, kuris pažada: „Aš atmokėsiu“ (Romiečiams 12:19; 1 Petro 2:19, 20). Taip neleisime priešininkams atitraukti mūsų nuo svarbios dvasinės veiklos — gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimo ir mokinių ruošimo (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; 28:19, 20). Be paliovos darbuodamiesi šiame darbe ir nesileisdami priešininkų išmušami iš vėžių, būsime tokio pat nusistatymo kaip ištikimasis Nehemijas.

 ‘Jus išžudysime’

9. Ką sumanė Nehemijo priešininkai ir ko jis ėmėsi?

⁹ Teisingo garbinimo priešai, pamatę, kad miesto „sienų atstatymas pasistūmėjo į priekį“, išsitraukė kalavijus ketindami „užpulti Jeruzalę“. Žydams padėtis atrodė be išeities. Iš šiaurės juos supo samariečiai, iš rytų — amonitai, iš pietų — arabai, iš vakarų — ašdodiečiai. Jie juosė visą Jeruzalę ir statytojai pasijuto tartum spąstuose. Ką daryti? „Mes meldėmės savo Dievui“, — sako Nehemijas. Priešai grasino: „Užklupę juos, išžudysime ir darbą sustabdysime.“ Tada Nehemijas įsakė statytojams būti pasiruošusiems ginti miestą „su kalavijais, ietimis ir lankais“. Žmogaus akimis, saujelė žydų niekaip negalėjo atremti gausių priešo pajėgų, bet Nehemijas juos drąsino: „Nebijokite [...]. Atsiminkite Viešpatį, didingą ir šiurpą keliantį“ (Nehemijo 4:1-3, 5, 7, 8 [4:7-9, 11, 13, 14, Brb]).

10. a) Kodėl Nehemijo priešų užmačios staiga sužlugo? b) Ką darė Nehemijas?

¹⁰ Staiga įvykiai pakrypo kitaip. Priešai atšaukė puolimą. Kodėl? „Dievas [...] suardė jų užmojį“, — rašoma Biblijoje. Tačiau Nehemijas suvokė, jog priešininkai nenurims, todėl pasielgė įžvalgiai ir statytojų gretose įvedė kitokią tvarką. Nuo tada „kiekvienas atliko darbą viena ranka, o kita laikė ginklą“. Nehemijas taip pat paskyrė vyrą, kuris „pūsdavo ragą“, kai reikėdavo visus perspėti. Bet svarbiausia, Nehemijas kėlė žmonių dvasią: „Mūsų Dievas kovos už mus!“ (Nehemijo 4:9-14 [4:15-20, Brb]). Padrąsinti ir pasiruošę duoti atkirtį užpuolikams statytojai tęsė savo darbą. Ko pasimokome iš viso to?

11. Kas įgalina tikruosius krikščionis tvirtai laikytis ten, kur Karalystės veikla uždrausta, ir kaip jie nugali pikta gerumu?

¹¹ Kai kada tikrieji krikščionys patiria smarkų priešiškumą. Yra šalių, kuriose juos iš visų pusių supa daugybė teisingo garbinimo priešininkų. Žmogaus akimis, mūsų bendratikiai ten atrodo bejėgiai prieš tokią gausybę. Bet tie krikščionys neabejoja, jog ‘Dievas kovos už juos’. Persekiojami jie ne kartą įsitikino, kad Jehova išklauso jų maldas ir galingų priešų ‘užmojį suardo’. Net ten, kur Karalystės veikla uždrausta, Jehovos liudytojai atranda išeitį, kaip skelbti gerąją naujieną. Kaip anuomet Jeruzalės statytojai įvedė kitokią darbo tvarką, taip dabar puolami liudytojai įžvalgiai prisitaiko prie naujų aplinkybių. Aišku, jie nesinaudoja  ginklais (2 Korintiečiams 10:4). Tačiau net smurtu grasinami nenutraukia skelbimo veiklos (1 Petro 4:16). Priešingai, šie drąsūs broliai ir seserys „nugali pikta gerumu“.

„Eikš, susitikime“

12, 13. a) Ko stvėrėsi Nehemijo priešai? b) Kodėl Nehemijas atsisakė susitikti su priešininkais?

¹² Nehemijo priešai, žlugus ketinimui užpulti žydus, ėmė ieškoti kitokių, klastingesnių, priemonių ir net tris kartus kėsinosi su jais susidoroti. Kaip?

¹³ Pirmiausia mėgino apgauti Nehemiją kviesdami: „Eikš, susitikime Kefirimuose, Onojo slėnyje.“ Ši vietovė yra tarp Jeruzalės ir Samarijos. Taigi Nehemijui buvo pasiūlyta susitikti tame vidurkelyje ir aptarti, kaip išspręsti nesutarimus. Nehemijas galėjo pamanyti, jog tai išmintingas pasiūlymas, — juk geriau tartis nei kovoti. Tačiau kvietimą atmetė, nes, pasak jo paties: „Jie manė padaryti man pikta.“ Nehemijas įžvelgė jų kėslus ir nesusivedžiojo. Keturis kartus jis pasakė priešininkams: „Esu užsiėmęs dideliu darbu ir negaliu atvykti. Kodėl turėtų sustoti darbas, man jį palikus ir vykstant pas jus?“ Priešininkams nepasisekė priversti Nehemiją eiti į kompromisą. Jis nenuleido akių nuo statybos (Nehemijo 6:1-4).

14. Ką Nehemijas darė melagingai kaltinamas?

¹⁴ Paskui Nehemijo priešai paskleidė gandą, esą jis ‘ketina sukilti’ prieš karalių Artakserksą. Dar sykį kvietė Nehemiją: „Eikš, pasitarkime.“ Jis ir tada nesutiko, nes perprato priešų tikslą. Nehemijas rašo: „Visi jie norėjo mus išgąsdinti, manydami: ‘Jie nuleis rankas ir darbas nebus užbaigtas.’“ Tačiau šįkart Nehemijas netylėjo ir paneigė priešų kaltinimus: „Dalykų, kuriuos mini, nėra buvę. Tu juos iš savo vaizduotės prasimanai.“ Nehemijas taip pat prašė Jehovą paramos: „Sustiprink mano rankas!“ Jis tikėjo, kad Jehovos padedamas pavers niekais piktas užmačias ir įgyvendins statybos projektą (Nehemijo 6:5-9).

15. Ką siūlė vienas netikras pranašas ir kodėl Nehemijas jo nepaklausė?

¹⁵ Galop priešininkai, pasitelkę išdaviką izraelitą Šemają, bandė priversti Nehemiją sulaužyti Dievo Įstatymą. „Susitikime Dievo Namuose, šventyklos viduje, ir uždarykime šventyklos duris, — kvietė Šemajas, — nes jie ateina tavęs nužudyti.“ Išdavikas norėjo įkalbėti Nehemiją slėptis šventykloje nuo neva jam gresiančio pasikėsinimo. Bet Nehemijas nebuvo kunigas ir slėpdamasis Dievo namuose būtų nusidėjęs. Ar jis, saugodamas savo gyvybę, pažeis Jehovos Įstatymą? Nehemijas atsakė: „Argi vyras, kaip aš, eitų į šventyklą gelbėti savo gyvasties? Ne, aš neisiu!“ Kodėl jam pavyko išvengti paspęstų pinklių? Kadangi suvokė, kad nors Šemajas ir saviškis, „ne Dievas buvo jį siuntęs“. Juk tikras pranašas niekada nepatartų paminti Dievo Įstatymą. Ir šį kartą Nehemijas nepasidavė nedoriems priešininkams. Netrukus jis jau džiaugėsi padarytu darbu. „Siena buvo baigta Elulio mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas“ (Nehemijo 6:10-15, Brb; Skaičių 1:51; 18:7).

16. a) Kaip elgtis su tariamais draugais, melagingais kaltintojais, netikrais broliais? b) Kaip parodai, jog nei namuose, nei mokykloje, nei darbe nesileidi įkalbamas pažeisti Dievo Įstatymo?

¹⁶ Kaip Nehemijui, mums irgi kelią gali pastoti priešininkai — tariami draugai,  melagingi kaltintojai, netikri broliai. Pavyzdžiui, kai kas gali siūlyti, taip sakant, susitikti vidurkelyje, tai yra mėgina įpiršti mintį, kad jeigu ne tiek uoliai tarnautume Jehovai, galėtume siekti ir pasaulietiškų tikslų. Tačiau mes neiname į kompromisą, nes pirmiausia ieškome Dievo Karalystės (Mato 6:33; Luko 9:57-62). Priešininkai gali primesti mums melagingus kaltinimus. Yra šalių, kur skleidžiama netiesa, neva mūsų veikla kelia grėsmę valstybei, panašiai kaip Nehemijas buvo kaltinamas maištu prieš karalių. Kai kurie kaltinimai buvo teismų paneigti. Bet kad ir kaip būtų, mes meldžiamės Jehovai pasitikėdami, jog jis viską išspręs pagal savo valią (Filipiečiams 1:7). Priešininkais gali būti ir tie, kurie tariasi tarnaują Jehovai. Kaip vienas tautietis kurstė Nehemiją gelbstint savo gyvybę nusižengti Dievo Įstatymui, taip tapęs atskalūnu buvęs bendratikis gali mėginti daryti poveikį, kad leistumės į kompromisą. Tačiau mes iš tolo lenkiamės atsimetėlių žinodami, jog gyvybę išsaugosime ne laužydami Dievo priesakus, bet jų laikydamiesi! (1 Jono 4:1) Jehovos padedami tikrai galime nugalėti visa, kas pikta.

Skelbiame gerąją naujieną nepaisydami mus supančio blogio

17, 18. a) Ko siekia Šėtonas ir jo parankiniai? b) Ką esi pasiryžęs daryti ir kodėl?

¹⁷ Apie Kristaus pateptuosius brolius Dievo Žodyje rašoma: „Jie nugalėjo [Šėtoną] [...] savo liudijimo žodžiu“ (Apreiškimo 12:11). Ar įžvelgiame sąsają: skelbiant žinią apie Karalystę nugalimas Šėtonas — viso blogio pradininkas. Todėl nenuostabu, kad Velnias nepaliaujamai puola ir dvasia pateptųjų likutį, ir „milžinišką minią“ kurstydamas priešiškumą (Apreiškimo 7:9; 12:17).

¹⁸ Matome, kad priešiškumas gali pasireikšti piktomis kalbomis, grasinimais susidoroti, griebiamasi ir klastingų priemonių. Taip Šėtonas visada siekia vieno — sustabdyti skelbimo veiklą. Bet jo pastangos bus bergždžios, nes kaip kadaise Nehemijas, taip dabar Dievo tarnai yra pasiryžę ‘visados nugalėti pikta gerumu’. Tai mums pavyks, jei nepaliausime skelbę gerąją naujieną, kol Jehova pasakys, jog darbas padarytas! (Morkaus 13:10; Romiečiams 8:31; Filipiečiams 1:27, 28)

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kokį priešiškumą Dievo tarnai patirdavo praeityje ir kokį patiria dabar?

• Ko labiausiai siekė Nehemijo priešai ir ko Dievo priešai siekia šiandien?

• Kaip mes nugalime pikta gerumu?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis/iliustracija 29 puslapyje]

Ko galime pasimokyti iš Nehemijo knygos

Dievo tarnus bandoma palaužti

• pašaipomis

• grasinimais

• klastomis

Klastų griebiasi

• tariami draugai

• melagingi kaltintojai

• netikri broliai

Dievo tarnai nugali pikta

• be paliovos vykdydami Dievo pavestą užduotį

[Iliustracija 27 puslapyje]

Nehemijas ir jo pagalbininkai atstatė Jeruzalės sienas nepaisydami aršaus priešiškumo

[Iliustracija 31 puslapyje]

Tikrieji krikščionys be baimės skelbia gerąją naujieną