Kaip žmonės siekia dvasingumo

GARSIAJAME Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (Mato 5:3, NW). Tikriausiai sutinkate su šia mintimi. Daugelis pripažįsta dvasingumo svarbą ir mano, jog tapę dvasingesni patirtų daugiau laimės. Tačiau kas yra dvasingumas?

Vienas žodynas dvasingumą apibūdina kaip imlumą religinėms vertybėms ar polinkį prie jų. Kai kurie labiau prisirišę prie materialinių dalykų, o kai kas — prie dvasinių ar religinių. Žmonės, labai vertinantys dvasinius dalykus, vadinami dvasingais.

Kaip tad pasiekti tikrą dvasingumą? Nors beveik visos religijos tvirtina žinančios atsakymą, kiekviena siūlo kitokį kelią į šį tikslą. Protestantas sakosi esąs išgelbėtas dalyvaudamas tikėjimo atgaivinimo sambūryje. Katalikas siekia bendrauti su Dievu per mišias. Budistas ieško nušvitimo per meditaciją. Hinduistas trokšta išsilaisvinti iš atgimimų rato per savęs išsižadėjimą. Ar visi jie yra kelyje į tikrąjį dvasingumą?

Ne, atsakytų daugelis. Jų manymu, būti dvasingam — tai tikėti dievu ar dievybe nepriklausant jokiai religinei organizacijai. Kiti dvasingumo apskritai nesieja su religija. Jiems tai reiškia ieškoti vidinės ramybės ir gyvenimo prasmės. Siekiant dvasingumo, jų nuomone, tereikia gilintis į save, savo jausmus. Anot vieno rašytojo, „tikrasis dvasingumas slypi asmens viduje. Tai matoma iš to, kaip jis rodo meilę, kaip bendrauja su aplinkiniais, koks jo požiūris į pasaulį. Dvasingas netapsi priklausydamas kokiai nors religijai ar tikėdamas jos mokymais“.

Kaip matome, žmonių samprata apie dvasingumą labai skiriasi. Prirašyta tūkstančiai knygų, kurios esą rodo teisingą kelią į dvasingumą, bet neretai skaitytojai lieka apvilti ir sumišę. Tačiau yra viena knyga, kuri gali padėti susiorientuoti, kokia kryptimi eiti. Yra nepaneigiamų įrodymų, kad šią knygą, Bibliją, įkvėpė pats Dievas (2 Timotiejui 3:16). Pažvelkime, ką būtent ji sako apie dvasingumą ir jo vertę.

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

COVER: Background: © Mark Hamblin/age fotostock