Tikrasis dvasingumas. Kaip jo siekti?

„KŪNIŠKAS mąstymas — tai mirtis, o dvasiškas — gyvenimas ir ramybė“, — rašė apaštalas Paulius (Romiečiams 8:6, Brb). Šiais žodžiais jis pabrėžė, kad žmogui nėra palikta pačiam spręsti, reikia būti dvasingam ar ne. Tai gyvybės ir mirties klausimas. Tačiau kokia prasme dvasingas žmogus įgyja „gyvenimą ir ramybę“? Kaip sakoma Biblijoje, jis džiaugiasi taika dabar — su savimi ir su Dievu, o ateityje bus apdovanotas amžinuoju gyvenimu (Romiečiams 6:23; Filipiečiams 4:7). Ne veltui Jėzus pasakė: „Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (Mato 5:3, NW).

Jau vien tai, kad skaitai šį žurnalą, rodo, jog ieškai dvasingumo, ir tai puiku. Tačiau dvasingumą žmonės supranta įvairiai. Gal ir tau kyla klausimas, kaip tapti tikrai dvasingam.

„Kristaus protas“

Apaštalas Paulius ne tik kalbėjo apie dvasingumo svarbą bei naudą, bet ir nurodė, ką reiškia būti tikrai dvasingam. Senovės miesto Korinto krikščionims Paulius aiškino, kuo skiriasi juslinis žmogus, tai yra tas, kuris pasiduoda kūno geismams, nuo dvasingo — to, kuriam svarbios dvasinės vertybės. Jis rašė: „Juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste.“ O dvasingas žmogus, pasak Pauliaus, turi „Kristaus protą“ (1 Korintiečiams 2:14, 15; 2:16, Brb).

Turėti „Kristaus protą“ iš esmės reiškia būti „tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus“ (Filipiečiams 2:5). Kitaip tariant, dvasingas žmogus mąsto taip kaip Jėzus ir seka jo pėdomis (1 Petro 2:21; 4:1). Kuo mūsų mąstymas panašesnis į Kristaus, tuo esame dvasingesni, ir tai veda į „gyvenimą ir ramybę“ (Romiečiams 13:14).

Kaip pažinti „Kristaus protą“

Tačiau Kristaus protą turėsime tik tada, jeigu tą protą pažinsime. Todėl pirmas žingsnis ugdantis dvasingumą yra sužinoti, kaip Jėzus mąstė. Bet ar tai mums įmanoma — juk jis žemėje gyveno prieš 2000 metų? Na, o iš kur gauname žinių apie savo šalies istorines asmenybes? Paprastai iš knygų. Taip ir apie Jėzų Kristų galime sužinoti iš rašytinių šaltinių (Jono 17:3).

Apie Jėzų parašyti keturi vaizdūs istoriniai pasakojimai, vadinami Evangelijomis, — pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Atidžiai jas skaitydami galime suvokti Jėzaus mintis, jo jausmus, elgesio motyvus. Visa tai apmąstant, prieš akis iškyla aiškus paveikslas, koks žmogus Jėzus buvo. Net jei save jau laikai Kristaus sekėju, taip gilindamasis toliau ‘augsi malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu’ (2 Petro 3:18).

Turėdami tai omenyje, apžvelkime kai kurias Evangelijų ištraukas ir taip suprasime, kodėl Jėzus buvo tokia dvasinga  asmenybė. Taip pat pamąstykime, kaip galime tapti panašūs į jį (Jono 13:15).

Dvasingumas ir „dvasios vaisius“

Evangelistas Lukas aprašė, kad pasikrikštijęs Jėzus buvo pateptas Dievo šventąja dvasia (Luko 3:21, 22; 4:1). Savo sekėjams pats Jėzus pabrėžė, kaip svarbu leistis vadovaujamiems Dievo šventosios dvasios (Luko 11:9-13). Kodėl? Dievo dvasia turi galią pakeisti žmogaus mąstymą, kad jis taptų panašus į Kristaus (Romiečiams 12:1, 2). Šventoji dvasia padeda ugdytis „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę [„tikėjimą“, NW], romumą, susivaldymą“. Šios savybės, kurias Biblija vadina „dvasios vaisiumi“, būdingos tikrai dvasingam žmogui (Galatams 5:22, 23). Taigi dvasingas yra tas, kuris leidžiasi Dievo dvasios vedamas.

Tarnaudamas žemėje Jėzus visuomet rodė „dvasios vaisių“. Jo meilė, malonumas ir gerumas buvo ypač matomi iš elgesio su paprastais žmonėmis (Mato 9:36). Štai vienas atvejis, kurį aprašė apaštalas Jonas. „Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.“ Jo mokiniai irgi pastebėjo tą vyrą, bet palaikė nusidėjėliu. Jie paklausė Jėzaus: „Kas nusidėjo — jis pats ar jo tėvai?“ Kiti irgi matydavo tą vargšą, bet žiūrėjo į jį kaip į elgetą. „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ — klausė jie. O Jėzus žvelgė į akląjį kaip į žmogų, kuriam reikia pagalbos. Pakalbino jį ir išgydė (Jono 9:1-8).

Ką šis įvykis byloja apie Kristaus protą? Pirma, Jėzus neignoravo paprastų žmonių, o buvo jiems atjautus. Antra, stengėsi padėti kitiems. Ar galėtum pasakyti, kad ir tu darai taip kaip Jėzus? Ar žiūri į žmones kaip jis, ar esi pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką, kad jų gyvenimas būtų geresnis bei šviesesnis dabar ir ateityje? O gal esi linkęs labiau rodyti palankumą žymesniems asmenims apeidamas kitus? Jeigu laikomės Jėzaus požiūrio į žmones, sekame jo pavyzdžiu (Psalmyno 72:12-14).

Dvasingumas ir malda

Iš Evangelijų sužinome, kad Jėzus dažnai kreipdavosi į Dievą malda (Morkaus 1:35; Luko 5:16; 22:41). Tarnaudamas žemėje jis skirdavo laiko pasimelsti. Apaštalas Matas rašė: „Atleidęs minią, [Jėzus] užkopė nuošaliai į kalną melstis“ (Mato 14:23).  Tokiomis valandėlėmis artimai bendraudamas su savo dangiškuoju Tėvu jis įgaudavo stiprybės (Mato 26:36-44). Šiandien dvasingi žmonės panašiai stengiasi atsidėti maldai žinodami, kad tai sustiprins jų ryšį su Kūrėju ir padės savo mąstysena tapti panašesniems į Kristų.

Neretai Jėzus melsdavosi gana ilgai (Jono 17:1-26). Pavyzdžiui, prieš išsirinkdamas dvylika vyrų, kurie turėjo tapti jo apaštalais, Jėzus „užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui“ (Luko 6:12, kursyvas mūsų). Dvasingi žmonės seka Jėzaus pavyzdžiu, nors galbūt ir nesimeldžia visą naktį. Kai reikia priimti svarbius sprendimus, jie maldoje prašo Dievo šventosios dvasios vadovavimo pasirinkti tai, kas sustiprintų jų dvasingumą.

Mūsų maldos turėtų būti tokios kaip Jėzaus — iš pačių širdies gelmių. Lukas aprašė, kaip Jėzus meldė Dievą paskutinį vakarą prieš mirtį. „Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn“ (Luko 22:44, kursyvas mūsų). Jėzus ir anksčiau melsdavosi karštai, bet tąkart, paties sunkiausio savo išbandymo žemėje metu, maldavo Dievą „dar karščiau“ — ir buvo išklausytas (Hebrajams 5:7). Dvasingi žmonės elgiasi panašiai: kai susiduria su sunkiais išmėginimais, meldžiasi „dar karščiau“ prašydami šventosios dvasios, vadovavimo, paramos.

Matydami Jėzaus maldingumą jo mokiniai irgi norėjo būti tokie. Todėl jo paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Luko 11:1). Taip ir šiandien. Tie, kas brangina dvasinius dalykus ir nori, kad juos vestų Dievo šventoji dvasia, melstis mokosi iš Jėzaus. Taigi tikrasis dvasingumas ir malda — neatsiejami.

Dvasingumas ir liudijimas apie Dievo Karalystę

Evangelijoje pagal Morkų aprašyta, kaip kartą, jau nusileidus saulei, pas Jėzų sugabeno daugybę ligonių ir jis pagydė juos. Anksti rytą jam nuošaliai meldžiantis jį susirado apaštalai ir pranešė, kad žmonės ieško jo, matyt, tam, kad būtų pagydyti. Tačiau Jėzus atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį.“ Ir paaiškino, kodėl: „Nes tam esu atėjęs“ (Morkaus 1:32-38, kursyvas mūsų; Luko 4:43). Nors Jėzus gydė žmones, pagrindinė jo misija buvo skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Morkaus 1:14, 15).

Ir šiandien turintieji Kristaus protą pasakoja apie Dievo Karalystę kitiems. Jėzus visiems, norintiems būti jo sekėjais, paliepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones [...], mokydami laikytis visko, ką tik esu  jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Be to, jis pranašavo: „Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Dievo Žodis nurodo, kad geroji naujiena skelbiama šventosios dvasios galia, tad uolumas šiame darbe — vienas iš tikro dvasingumo požymių (Apaštalų darbų 1:8).

Kad Karalystės naujiena pasklistų iki žemės pakraščių, vieningai darbuotis reikia milijonams žmonių (Jono 17:20, 21). Jie turi būti ne tik dvasingi, bet ir organizuoti pasauliniu mastu. Ar atpažįsti tuos, kurie seka Kristaus pėdomis ir liudija apie Karalystę visoje žemėje?

Ar esi dvasingas?

Žinoma, dvasingą žmogų charakterizuoja ne vien tai, ką čia aptarėme. O ką manai apie save? Atsakyk sau į keletą klausimų. Ar esi įpratęs skaityti ir apmąstyti Dievo Žodį, Bibliją? Ar tavo gyvenime akivaizdūs dvasios vaisiai? Ar dažnai meldiesi? Ar traukia bendrauti su žmonėmis, visur pasaulyje skelbiančiais gerąją naujieną apie Dievo Karalystę?

Sąžiningai save ištyręs galėsi spręsti, kiek esi dvasingas. Raginame tave jau dabar žengti keliu, kuris veda į „gyvenimą ir ramybę“ (Romiečiams 8:6, Brb; Mato 7:13, 14; 2 Petro 1:5-11).

[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

DVASINGAS ŽMOGUS

◆ Myli Dievo Žodį

◆ Rodo dvasios vaisius

◆ Dažnai ir nuoširdžiai meldžiasi Dievui

◆ Skelbia kitiems gerąją naujieną apie Karalystę

[Iliustracija 5 puslapyje]

Biblija padeda mums pažinti „Kristaus protą“