Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Kokiomis keturiomis reikšmėmis Biblijos graikiškuosiuose raštuose vartojamas žodis „bendruomenė“?

Pirmiausia bendruomene vadinama visa dvasia pateptųjų krikščionių grupė (kai kada drauge su Kristumi). Kitais atvejais „Dievo bendruomenė“ reiškia visus vieno laikmečio krikščionis. Trečia reikšmė — visi kurio nors krašto krikščionys. Galiausiai bendruomene galima pavadinti ir kurią nors vietinę krikščionių grupę (4/15, p. 21—23).

• Kada šventąja dvasia patepami paskutinieji iš 144000 grupės?

Biblijoje tiksliai nenurodyta kada. Pirmieji šventąja dvasia buvo patepti 33 m. e. m. ir taip dangiškoji viltis krikščionims buvo teikiama iki pat šių laikų. Nuo 1935-ųjų imta pabrėžti, jog, ruošiant naujus Kristaus mokinius, dabar jau renkama milžiniška minia. Tačiau kai kurie asmenys, pasikrikštiję net ir po 1935-ųjų, gavo šventosios dvasios liudijimą, kad turi dangiškąją viltį, taigi negalime nustatyti jokios datos, kada ši viltis baigiama teikti. Tikri pateptieji krikščionys Dievo dvasios negauna daugiau kaip kiti ir nesitiki, kad jiems bus patarnaujama. Kad ir kokią viltį — dangiškąją ar žemiškąją — puoselėtų, krikščionys turi būti ištikimi ir visada vykdyti Dievo valią (5/1, p. 30—31).

• Ar Iftachas, duodamas įžadą Dievui, buvo pasirengęs paaukoti savo dukterį kaip deginamąją auką?

Ne. Iftachas nusprendė, jog, kas pirmas pasitiks jį grįžtantį, tas bus atiduotas Dievui, idant visą gyvenimą eitų ypatingą tarnybą, — tokią galimybę, beje, numatė Mozės įstatymas (1 Samuelio 2:22). Iftacho duktė, kaip jos tėvas ir buvo Dievui pažadėjęs, ištikimai tarnavo padangtėje ir liko netekėjusi, o tai buvo didelė auka (5/15, p. 9—10).

• Kodėl galima sakyti, jog kodekso, tai yra knygos, istorija neatsiejama nuo pirmųjų amžių krikščionybės?

Bent iki pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigos krikščionys, atrodo, daugiausia naudojosi ritiniais. Antrajame amžiuje vieni pirmenybę teikė kodeksams, kiti ritiniams. Specialistai teigia, jog pradėję naudotis kodekso pavidalo rankraščiais krikščionys labai prisidėjo prie to, kad ši naujovė būtų visuotinai pripažinta (6/1, p. 14—15).

• Kas yra Gezero kalendorius?

Tai nedidelė kalkakmenio plokštė, 1908 metais aptikta kasinėjant Gezero miesto griuvėsius. Manoma, kad rastasis tekstas yra mokinio rašinys. Plokštėje glaustai nupasakoti žemdirbio metai, pradedant mėnesiu, atitinkančiu mūsų rugsėjį—spalį, kai būdavo suvalomas derlius. Paminėti įvairūs kultūriniai augalai ir žemės ūkio darbai (6/15, p. 8).

• Kaip reikia suprasti, kas yra nuodėmė šventajai dvasiai?

Žmogus gali nusidėti Jehovos šventajai dvasiai, ir tokia nuodėmė nebus atleista (Mato 12:31). Pats Dievas sprendžia, ar asmens nuodėmė neatleistina, ir tik jis gali nuo nusidėjėlio atimti savo dvasią (Psalmyno 51:13 [51:11, Brb]). Jeigu padarę nuodėmę labai sielojamės, tikriausiai tai yra ženklas, kad nuoširdžiai atgailaujame; vadinasi, dvasiai nenusidėjome (7/15, p. 16—17).

• Kodėl karalius Saulius klausė, kieno sūnus yra Dovydas, jeigu pažinojo jį iš anksčiau? (1 Samuelio 16:22; 17:58)

Saulius norėjo sužinoti ne vien kuo vardu yra Dovydo tėvas. Jis pamatė Dovydo tikėjimą ir drąsą, kai šis nukovė Galijotą, todėl norėjo žinoti, kieno namuose užaugo toks šaunus vaikinas. Galbūt Sauliui kilo mintis pakviesti Jesę arba kitus šeimos narius tarnauti kariais (8/1, p. 31).