Brangi dovana Lenkijai

KUNIGAIKŠTIS ALBRECHTAS BRANDENBURGIETIS 1525-ųjų liepos 6 dieną liuteronybę paskelbė valstybine religija. Šitaip Prūsijos kunigaikštystė, anuomet buvusi Lenkijos karalystės vasale, pirmoji iš Europos valstybių oficialiai įteisino Martyno Liuterio mokymus.

Albrechtas norėjo Rytų Prūsijos sostinę Karaliaučių padaryti protestantizmo kultūros centru. Čionai jis įkūrė universitetą ir finansavo liuteroniškų spaudinių leidybą keliomis kalbomis. Kunigaikštis 1544 metais pasirašė dekretą, skelbiantį, kad jam pavaldžiose žemėse gyvenantys lenkai turi girdėti Šventąjį Raštą skaitomą savo gimtąja kalba. Deja, Biblija į lenkų kalbą dar nebuvo išversta.

Vertimas į „kasdienę kalbą“

Stengdamasis ištaisyti padėtį, Albrechtas pradėjo ieškoti, kas galėtų išversti į lenkų kalbą ir išleisti Biblijos graikiškąsias knygas („Naująjį Testamentą“). Tuo tikslu apie 1550 metus jis įdarbino rašytoją, knygų pirklį ir spaustuvininką Janą Seklucjaną. Šis buvo baigęs Leipcigo universitetą ir skleisdamas protestantiškus mokymus jau spėjęs užsitraukti Katalikų bažnyčios nemalonę. Apkaltintas kitoniškų religinių pažiūrų propagavimu, Seklucjanas turėjo bėgti, kad išvengtų teismo, ir jau kuris laikas glaudėsi Karaliaučiuje.

Dabar, pasišovęs išleisti lenkišką Šventąjį Raštą, Seklucjanas kibo į darbą su užsidegimu. Tepraėjo vieneri metai ir skaitytojams jis jau pateikė išspausdintus pirmuosius Evangelijos pagal Matą egzempliorius. Čia buvo pridėta išsamių komentarų ir paraštėse prie kai kurių eilučių įterpta vertingų pastabų, rodančių kitus galimus vertimo variantus. Netrukus Seklucjanas jau išspausdino keturias Evangelijas vienoje knygoje. Visą „Naująjį Testamentą“ parengė ir išleido vos per trejus metus.

Norėdamas perteikti Dievo Žodį kuo tiksliausiai, vertėjas rėmėsi graikiškuoju tekstu. Be to, kaip rašoma 1551-ųjų laidos pratarmėje, atsižvelgė ir į lotynišką Bibliją bei  „kai kurių kitų kalbų vertimus“. Štai Stanislavas Rospondas pripažįsta, kad Seklucjano išleistasis vertimas liete liejosi „gražia, knyginio stiliaus nevaržoma, kasdienei kalbai artima proza“ (Studia nad językiem polskim XVI wieku).

Seklucjanas, tiesa, įdėjo daug pastangų, bet faktiškai „Naująjį Testamentą“ išvertė ne jis pats. Kas buvo tas išmanus vertėjas? Ogi Stanislavas Muržynovskis. Jam buvo gal tik kokie dvidešimt treji, kai Seklucjano pavedimu ėmėsi šio nelengvo darbo.

Muržynovskis gimė kaime, bet paūgėjusį tėvas jį nusiuntė į Karaliaučių studijuoti graikų ir hebrajų kalbų. Paskui Vokietijoje jis įstojo į Vitenbergo universitetą ir ten tikriausiai susipažino su Martynu Liuteriu. Jaunajam studentui, užsibrėžusiam gerai išmokti graikiškai ir hebrajiškai, aišku, daug davė ir Pilypo Melanchtono paskaitos. Vėliau Muržynovskis tęsė studijas Italijoje, o galiausiai sugrįžo į Karaliaučių ir pasiūlė savo paslaugas kunigaikščiui Albrechtui.

Muržynovskis „triūsė pasiaukojamai, bet nesistengė išgarsėti ar visuomenėje iškilti, nereikalavo, kad jo pavardė būtų nurodyta vertimo antraštiniame lape“, — rašo Marija Kosovska (Biblia w języku polskim). Savo paties sugebėjimus šis vyras įvertino taip: „Nežinau, ar blogiau rašau lotyniškai, ar lenkiškai.“ Nors ir nelabai pasitikėjo savo jėgomis, Muržynovskis vis dėlto šauniai pasidarbavo, kad lenkai galėtų skaityti Dievo Žodį gimtąja kalba. Seklucjanas apie jųdviejų parengtą vertimą pasakė, jog Lenkijai tai „brangi dovana“.

Viena puikiausių dovanų

Pasirodžius pirmajam Biblijos vertimui lenkų kalba, ilgainiui išėjo dar daugelis kitų. Štai 1994 metais skaitytojams Lenkijoje buvo pristatytas „Naujojo pasaulio“ vertimas: iš pradžių tiktai graikiškoji dalis, o jau 1997 metais — visas Šventasis Raštas. Jo vertėjai irgi nenorėjo išgarsėti, nei sau garbės pelnyti, tiesiog stengėsi tiksliai perteikti Dievo Žodį dabartine kalba, ne tokia, kokia buvo šnekama XVI amžiuje.

Visa Biblija ar bent kokia jos dalis iki šiol išversta į maždaug 2400 kalbų. Jei galite gauti tikslų Dievo Žodžio vertimą savo gimtąja kalba, tai yra viena brangiausių dovanų — paties Aukščiausiojo, Jehovos, mums duotas vadovėlis (2 Timotiejui 3:15-17).

[Iliustracija 20 puslapyje]

„Naująjį Testamentą“ į lenkų kalbą išvertusio Stanislavo Muržynovskio paminklinis akmuo

[Iliustracija 21 puslapyje]

Stanislavo Muržynovskio vertimas: Evangelijos pagal Matą 3 skyrius

[Šaltinio nuoroda]

Dzięki uprzejmości Towarzystwa Naukowego Płockiego