Neteisybę tu gali pakelti!

KAS gi nėra gyvenime patyręs kokios nors neteisybės? Aišku, kartais žmogui tik atrodo, kad su juo neteisingai pasielgta, bet dažnai neteisybė būna tikrų tikriausia.

Kai patiems tenka neteisybės paragauti, tai užgauna jausmus ir net gali atsiliepti dvasingumui. Ko gero, labai trokštame, kad skriauda būtų atitaisyta. Kodėl? Todėl, kad pats Kūrėjas, Jehova Dievas, neturintis savyje „jokios neteisybės“, įskiepijo mums stiprų teisingumo jausmą (Pakartoto Įstatymo 32:4, Brb; Pradžios 1:26). Tačiau neretai teisybę rasti sunku. Vienas išmintingas žmogus kartą pasakė: „Ėmiausi svarstyti visus smurto veiksmus, atliekamus po saule. Mačiau nuskriaustųjų ašaras. Nebuvo, kas juos paguostų! Iš jų engėjų rankos kyla smurtas, ir nėra kam juos paguosti!“ (Mokytojo 4:1). Kaip tad galime pakelti neteisybę?

Kas yra neteisybė?

Neteisybė — tai teisingų normų pažeidimas. O kokių normų žmonės turi laikytis? Mūsų Kūrėjas, teisus ir nepermainingas, vienintelis turi teisę nustatyti ribas — kas teisinga, o kas ne. Jo požiūriu, laikytis „gyvenimo nuostatų“ reiškia ir ‘nedaryti neteisybės’ (Ezechielio 33:15, Brb). Todėl sukurdamas pirmąjį žmogų Jehova įdiegė jam sąžinę it kokį vidinį balsą, bylojantį, kas gera, o kas bloga (Romiečiams 2:14, 15). Be to, kas teisinga ir kas ne, Dievas paskelbė per savo Žodį, Bibliją.

Kaip tada, jeigu jaučiame, kad mums padaryta neteisybė? Verta objektyviai ištirti, ar tikrai taip yra. Štai pažiūrėkime, į kokią padėtį pateko hebrajų pranašas Jona. Dievas siuntė jį pas Ninevės gyventojus pranešti, kad greitai juos ištiks baisi nelaimė. Iš pradžių Jona nenorėjo vykdyti, ką palieptas, ir pabėgo. Bet paskui į Ninevę nukeliavo ir įspėjo gyventojus, kad jų laukia pražūtis. Nineviečiai ėmė atgailauti ir tada Jehova nusprendė jų pasigailėti, miesto nesunaikinti. Kaip jautėsi Jona? „Tai labai suerzino Joną. Jis buvo įširdęs“ (Jonos 4:1). Pranašas manė, kad Dievas pasielgė labai neteisiai.

Jehova, žinoma, neklydo. Juk jis „myli, kas teisu ir teisinga“, ir, be to, mato žmonių širdis (Psalmyno 33:5). Jonai tiesiog reikėjo suprasti, kad Jehovos sprendimas pagrįstas absoliučiu teisingumu. Jei kada jaučiamės tapę neteisybės auka, pamąstykime, kaip viską vertina Jehova — gal, jo požiūriu, yra visai ne taip?

 Jie patyrė neteisybę

Biblijoje aprašyta nemažai istorijų, kai Dievo tarnams teko neteisingai nukentėti. Net ir labai slegiami jie nesugniužo. Iš tų pasakojimų mes daug ko pasimokome. Štai prisiminkime Juozapą, pavyduolių brolių parduotą į Egipto vergiją. Egipte jo šeimininko žmona mėgino jaunuolį suvilioti. Kai šis nepasidavė pagundai, moteris jį melagingai apkaltino, neva mėginęs nedorai su ja pasielgti. Juozapas atsidūrė kalėjime. Bet jo tikėjimas buvo stipresnis už geležinius pančius. Neteisybės varginamas Juozapas atsilaikė: jo dvasia nepalūžo, pasitikėjimas Jehova nesusilpnėjo (Pradžios 37:18-28; 39:4-20; Psalmyno 105:17-19).

Kitas vyras, patyręs neteisybę, — Nabotas. Baisios suktybės prieš jį griebėsi Izraelio karaliaus Ahabo žmona Jezabelė. Buvo taip, kad karalius užsigeidė netoli rūmų esančio sklypo, Naboto paveldėtos nuosavybės. Kadangi izraelitams įstatymas draudė visam laikui atsisakyti paveldo, Nabotas karaliui parduoti žemės nesutiko (Kunigų 25:23). Tada nelaboji Ahabo žmona suieškojo liudytojų, kad meluotų, esą Nabotas piktžodžiavo Dievui ir karaliui. Šis teisus vyras ir jo sūnūs buvo nužudyti. Tik pagalvok, kaip Nabotas turėjo jaustis, kai žmonės kėlė nuo žemės akmenis ir jau taikėsi jį užmušti! (1 Karalių 21:1-14; 2 Karalių 9:26)

Bet visa, apie ką kalbėjome, nublanksta, palyginus su ta didžiule neteisybe, kurią teko pakelti Jėzui Kristui. Jis buvo melagingai apkaltintas, teisiamas ne pagal įstatymus ir pasmerktas mirti. Romėnų valdytojas, sėdėjęs teisėjo kėdėje, pritrūko ryžto ginti, ką pats suprato esant teisinga (Jono 18:38-40). Jėzui Kristui, kaip niekam kitam, Šėtonas užtraukė pačią didžiausią neteisybę.

Ar šie atsitikimai rodo, kad Jehova neteisybei abejingas? Ne. Jehova mūsų paminėtais  atvejais į visa žiūrėjo kitaip, ne žmogaus akimis (Izaijo 55:8, 9). Juozapas, parduotas į vergiją, išgelbėjo savo šeimą. Dar prieš kylant dideliam badui, per kurį duonos pristigo ir Juozapo artimieji, į jo rankas Egipte buvo patikėtos visos maisto atsargos. Jeigu Jehova nebūtų leidęs Juozapui patirti neteisybės ir šis nebūtų pakliuvęs į kalėjimą, tai nebūtų išaiškinęs ir sapnų dviem kaliniams, kurių vienas vėliau apie Juozapą papasakojo faraonui. Vadinasi, faraonas nebūtų paskyręs jo prižiūrėti maisto atsargų (Pradžios 40:1; 41:9-14; 45:4-8).

O kaip dėl Naboto? Stenkimės vėl į viską pažvelgti Jehovos akimis. Aukščiausiajam, gebančiam prikelti žmogų iš mirusių, Nabotas, net išleidęs paskutinį atodūsį, buvo tartum gyvas (1 Karalių 21:19; Luko 20:37, 38). Tiesa, dar praeis laiko, kol Jehova pašauks jį sugrįžti į gyvenimą, bet pačiam Nabotui šis tarpsnis bus trukęs it akimirka. Juk miręs neturi sąmonės, laikas tarsi sustoja (Mokytojo 9:5). Beje, už Nabotą Jehova atmokėjo įvykdydamas Ahabui ir jo šeimai nuosprendį (2 Karalių 9:21, 24, 26, 35, 36; 10:1-11; Jono 5:28, 29).

Jėzui irgi teko paragauti mirties. Vis dėlto Dievas jį prikėlė ir išaukštino „aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą“ (Efeziečiams 1:20, 21). Neteisybė, kuria Šėtonas ištiko Jėzų Kristų, nesutrukdė Jehovai apdovanoti savo Sūnaus. Kristus buvo įsitikinęs, kad Tėvas, jei tik būtų buvusi tokia jo valia, galėjo jį, neteisėtai suimtą, akimirksniu išlaisvinti. Tačiau Dievo Sūnus žinojo, jog Jehova viskam yra paskyręs metą: vieną — kada išsipildo Raštai, kitą — kada bus pašalinta neteisybė.

Žinia, Šėtonas ir jo bendrai padarė daug bloga teisiesiems, bet Jehova imasi atitaisyti skriaudas ir galiausiai jokių negerovių nebeliks. Taigi turime laukti, kol Dievas įgyvendins teisingumą (Pakartoto Įstatymo 25:16; Romiečiams 12:17-19).

Kodėl Jehova leidžia keroti neteisybei

Galbūt yra priežasčių, kodėl vienu ar kitu atveju Jehova neskuba padėties ištaisyti. Kartais jis leidžia patirti neteisybę, norėdamas mus, krikščionis, kai ko pamokyti. Suprantama, ‘į pikta Dievas nieko negundo’ (Jokūbo 1:13). Nors kurį laiką ir neužkerta kelio neteisybei, Jehova teikia stiprybės tiems, kurie leidžiasi šitaip jo mokomi. Biblija patikina mus: „Visų malonių Dievas [...] jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo“ (1 Petro 5:10).

Jehova kitąkart pakenčia neteisybę dar ir todėl, kad duoda laiko kaltininkui atgailauti. Štai praėjus vos keletui savaičių po Jėzaus nužudymo kai kuriems žydams, klausantiems Petro kalbos, „verte vėrė“ širdį. Jie noriai pakluso Dievo žodžiams ir pasikrikštijo (Apaštalų darbų 2:36-42).

Aišku, ne visi piktadariai atgailaus. Yra tokių, kurie nesidrovėdami griebiasi baisiausios neteisybės. Tačiau Patarlių 29:1 sakoma: „Kas dažnai įspėtas įsižeidžia ir užsispiria, tas bus staiga ir visiškai palaužtas.“ Jehova tikrai ims veikti ir nubaus mirtimi tuos, kurie nesiliauja darę bloga (Mokytojo 8:11-13).

Galbūt prireiks nemažai laiko, kol mes, nukentę neteisybę, atsigausime. Vis dėlto neabejokime, kad Jehova padės mums atsitiesti. Dievas atlygins už visą neteisybę, kurią patiriame šioje blogoje santvarkoje. Galiausiai jis pagal savo pažadą dovanos amžinybę naujajame pasaulyje, kuriame ‘gyvens teisumas’ (2 Petro 3:13).

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Ką Nabotas jautė tokios neteisybės akivaizdoje?