Raštingumas senovės Izraelyje

GAL esate skaitęs Iliadą ir Odisėją, dvi didžiąsias senovės graikų epines poemas? Spėjama, kad jos buvo sukurtos devintajame arba aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą. Ką matome gretindami šias poemas su Biblija, pradėta rašyti keliais šimtmečiais anksčiau? Viename veikale aiškinama: „Biblijoje bent 429 kartus paminėtas rašymas ir rašytiniai šaltiniai. Tai vertas dėmesio faktas, nes apie rašymą Iliadoje užsimenama tik vieną sykį ir nė karto Odisėjoje“ (The Jewish Bible and the Christian Bible).

Vienoje enciklopedijoje sakoma, kad „senovės Izraelyje raštingumas, regis, buvo neatsiejamas nuo religinio gyvenimo“ (The Oxford Encyclopedia of Archaeology in the Near East). Pavyzdžiui, Įstatymo sandora buvo išdėstyta raštiškai ir reguliariai skaitoma susiėjusiems viso krašto vyrams, moterims, vaikams. Ją taip pat skaitydavo bei nagrinėdavo mažesnėse grupelėse ir pavieniui. Liverpulio universiteto dėstytojas Alanas Milardas, apžvelgęs kai kuriuos Įstatymo ypatumus, daro tokią išvadą: „Atrodo, buvo savaime suprantama, kad skaityti ir rašyti moka visų socialinių sluoksnių žmonės“ (Pakartoto Įstatymo 31:9-13; Jozuės 1:8; Nehemijo 8:13-15; Psalmyno 1:2).

Apaštalas Paulius pasakė, kaip krikščionys turi žiūrėti į šventuosius raštus: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.“ O jūs ar branginate Bibliją? Ar nuolat ją skaitote? (Romiečiams 15:4)