Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Siek prasmingo tikslo savo gyvenime

Siek prasmingo tikslo savo gyvenime

Siek prasmingo tikslo savo gyvenime

„Visa, kas kvėpuoja, tegiria Jah“ (PSALMYNO 150:6, NW).

1. Kaip vienas jaunas žmogus ieškojo gyvenimo tikslo?

„STUDIJAVAU mediciną, nes norėjau padėti žmonėms. Sykiu tikėjausi, kad gydytojo profesijos prestižas ir nemažas uždarbis padarys mane laimingą, — prisimena iš Korėjos kilęs Seng Džinas. * — Tačiau pamatęs, kokios menkos galimybės iš tikrųjų padėti sergantiems, nusivyliau. Pradėjau studijuoti dailę, bet mano paveikslai mažai kam teikė naudos, todėl jaučiausi savanaudis. Tada nusprendžiau tapti mokytoju. Vis dėlto greit supratau, kad galiu pateikti tik faktus, bet negaliu nukreipti į kelią, kuris nuvestų į tikrąją laimę.“ Kaip ir daugelis kitų, Seng Džinas norėjo suprasti, kokio prasmingo tikslo jam siekti.

2. a) Ką reiškia turėti gyvenimo tikslą? b) Iš kur žinome, kad apgyvendindamas mus žemėje Kūrėjas turėjo svarbų tikslą?

2 Norint turėti gyvenime prasmingą tikslą reikia žinoti, kam gyveni, kokie tavo pagrindiniai siekiai, į kuriuos sutelksi visas pastangas. Ar žmonės tikrai gali turėti tokį tikslą? Taip! Kūrėjas mus apdovanojo protu, sąžine bei gebėjimu mąstyti, vadinasi, apgyvendindamas žemėje turėjo svarbų tikslą. Taigi mūsų gyvenimo tikslas bus prasmingas, jeigu derinsis su Kūrėjo tikslu.

3. Ko reikia, kad mūsų gyvenimas derintųsi su Dievo tikslu?

3 Biblija atskleidžia, jog šis Dievo tikslas apima daug ką. Esame nuostabiai padaryti ir tai liudija apie kilnią Dievo meilę (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]; 139:14). Taigi, kad mūsų gyvenimas derintųsi su Dievo tikslu, turime mylėti kitus taip pat nesavanaudiškai kaip jis (1 Jono 4:7-11). Be to, svarbu laikytis Dievo įsakymų, kurie padės neišleisti iš akių jo tikslo (Mokytojo 12:13; 1 Jono 5:3).

4. a) Kada mūsų gyvenimas bus tikrai prasmingas? b) Kokio prasmingiausio tikslo žmogus gali siekti?

4 Dievas taip pat norėjo, kad žmonės būtų laimingi ir taikiai sugyventų tarpusavyje bei su kitais kūriniais (Pradžios 1:26; 2:15). O ką turime daryti, kad jaustumės laimingi, saugūs, ramūs? Kaip vaikas jaučiasi laimingas ir saugus, kai žino šalia esant tėvus, taip ir mums reikia artimo ryšio su savo dangiškuoju Tėvu. Tik tada mūsų gyvenimas bus tikrai prasmingas (Hebrajams 12:9). Dievas pats skatina mus palaikyti glaudų ryšį su juo — leidžia artintis prie jo ir išklauso maldas (Jokūbo 4:8; 1 Jono 5:14, 15). Jei tikėdami ‘vaikštome su Dievu’ ir tampame jo draugais, galime jį džiuginti ir teikti šlovę (Pradžios 6:9, Brb; Patarlių 23:15, 16; Jokūbo 2:23). Tai pats prasmingiausias tikslas, kokio žmogus gali siekti. Psalmininkas rašė: „Visa, kas kvėpuoja, tegiria Jah“ (Psalmyno 150:6, NW).

Koks tavo gyvenimo tikslas?

5. Kodėl neišmintinga sutelkti dėmesį vien į materialinius dalykus?

5 Į Dievo tikslą įeina ir tai, kad žmogus rūpintųsi savo ir savo šeimos poreikiais, tiek fiziniais, tiek dvasiniais. Bet čia svarbi pusiausvyra, kitaip pasaulietiniai reikalai bei interesai greitai užgoš kilnesnius — dvasinius (Mato 4:4; 6:33). Deja, šiandien daugelis sutelkia dėmesį vien į materialinius dalykus. Tačiau tikėtis, jog taip įmanoma jaustis visapusiškai laimingam, nerealu. Iš neseniai Azijoje atliktos milijonierių apklausos paaiškėjo, kad didelė jų dalis „jaučiasi nesaugūs ir neranda ramybės, nors būdami turtingi turi aukštą socialinę padėtį ir gali didžiuotis savo pasiekimais“ (Mokytojo 5:10).

6. Ką Jėzus pasakė apie tuos, kurie vaikosi turtų?

6 Jėzus kalbėjo apie „turto apgaulę“ (Morkaus 4:19). Kodėl turtai apgaulingi? Gali atrodyti, kad jie atneša laimę, bet iš tikrųjų taip nėra. „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais“, — teigė išmintingasis karalius Saliamonas (Mokytojo 5:9). Ar įmanoma siekti materialistinių tikslų ir tuo pat metu visa širdimi tarnauti Dievui? Tikrai ne. Jėzus paaiškino: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai [turtams].“ Jėzus ragino savo sekėjus krautis lobį ne žemėje, o danguje, tai yra įgyti gerą vardą pas Dievą, kuris ‘dar neprašius žino, ko mums reikia’ (Mato 6:8, 19-25).

7. Kaip galime ‘pasiekti tikrąjį gyvenimą’?

7 Rašydamas savo bendradarbiui Timotiejui, apaštalas Paulius davė aiškų patarimą: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad [...] nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. Tegul [...] esti dosnūs, dalijasi su kitais. Šitaip jie susikraus lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą“ (1 Timotiejui 6:17-19).

Kas yra „tikrasis gyvenimas“?

8. a) Kodėl daugelis siekia turtų ir aukštos padėties? b) Ko tokie žmonės nesuvokia?

8 Kai sakoma „tikrasis gyvenimas“, daugeliui tai asocijuojasi su prabanga ir malonumais. Vienas Azijos žurnalas rašo: „Žiūrėdami kino filmus ar televizijos laidas, žmonės užsigeidžia to, ką mato, ir svajoja, ką patys galėtų turėti.“ Daug kas užsibrėžia tikslą įgyti turtų ir padėtį. Tam paaukoja jaunystę, sveikatą, šeimyninę laimę, pamina dvasines vertybes. Retas susimąsto, kad žiniasklaidoje atsispindi ne kas kita, kaip „pasaulio dvasia“ — pasaulyje vyraujantis požiūris, kuris skatina žmones daryti tai, kas priešinga Dievo tikslui (1 Korintiečiams 2:12; Efeziečiams 2:2). Nieko nuostabaus, kad šiandien tiek nelaimingų žmonių! (Patarlių 18:11; 23:4, 5)

9. Ko žmonės niekada negalės padaryti ir kodėl?

9 O ką pasakytume apie tuos, kurie nesavanaudiškai rūpinasi kitų gerove: stengiasi išgyvendinti badą, ligas, neteisybę? Jų kilnūs ir pasiaukojami darbai atneša daug naudos. Tačiau kad ir kiek stengtųsi, jie niekada šios santvarkos nepadarys geresnės ir teisingesnės. Kodėl? ‘Visas pasaulis yra pavergtas piktojo’, Šėtono, o jis nenori, kad kas nors čia pasikeistų (1 Jono 5:19).

10. Kada ištikimi Dievo tarnai džiaugsis „tikruoju gyvenimu“?

10 Kaip liūdna, jei žmogus deda visas viltis tik į šią santvarką! Apaštalas Paulius rašė: „Jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.“ Tie, kurie viliasi tik šiuo gyvenimu, sako: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:19, 32). Tačiau galima turėti ateitį. „Pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13). Tuomet krikščionys galės džiaugtis „amžinuoju gyvenimu“ ir tobulybe, vieni danguje, kiti žemėje, meilingai valdant Dievo Karalystei — tai bus „tikrasis gyvenimas“ (1 Timotiejui 6:12).

11. Kodėl remti Dievo Karalystę prasminga?

11 Tik Dievo Karalystė išspręs visas žmonijos problemas. Remti tą Karalystę — pats prasmingiausias siektinas tikslas (Jono 4:34). Tai darydami, džiaugiamės artimais santykiais su mūsų dangiškuoju Tėvu. Taip pat didelis džiaugsmas tarnauti jam drauge su milijonais bendratikių, turinčių tą patį gyvenimo tikslą.

Dėl ko verta aukotis

12. Kuo gyvenimas šioje santvarkoje skiriasi nuo „tikrojo gyvenimo“?

12 „Praeina pasaulis ir jo geismai“, — sakoma Biblijoje. Šėtono sistema bus sunaikinta, pranyks jos šlovė ir blizgesys. Bet „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:15-17). Šioje santvarkoje turtai nepatikimi, garbė laikina, malonumai lėkšti, o „tikrasis gyvenimas“ valdant Dievo Karalystei bus amžinas, todėl verta dėl jo aukotis.

13. Kodėl ir kaip aukojosi viena pora?

13 Štai Henrio ir Suzanos pavyzdys. Jie tvirtai tiki Dievo pažadu, kad visi, pirmiausia ieškantys Karalystės, sulauks jo pagalbos (Mato 6:33). Ši pora nusprendė gyventi pigiau atsieinančiame name, kad nereikėtų abiem dirbti ir liktų daugiau laiko dalyvauti krikščioniškoje veikloje su savo dviem dukromis (Hebrajams 13:15, 16). Viena draugė, nesuprasdama tokio jų sprendimo, Suzanai pasakė: „Mieloji, jei kada nors norėsite gyventi geresniame name, turėsite dėl to aukotis.“ Tačiau sutuoktiniai buvo įsitikinę: kam Jehovos tikslas svarbiausia, tiems „skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas“ (1 Timotiejui 4:8; Titui 2:12). Jų dukros užaugo ir tapo uoliomis visalaikėmis skelbėjomis. Šeima nemano, kad prarado ką nors vertinga. Netgi priešingai: nusprendę siekti „tikrojo gyvenimo“ jie daug laimėjo (Filipiečiams 3:8; 1 Timotiejui 6:6-8).

‘Nemėginkime viską iš pasaulio išgauti’

14. Kas gali atsitikti, jei pamirštame svarbiausią tikslą?

14 Mums kiltų realus pavojus, jei pamirštume savo svarbiausią tikslą ir nebesiektume „tikrojo gyvenimo“. Tada rizikuotume būti „nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų“ (Luko 8:14). Nevaldomi troškimai bei „kasdieniai rūpesčiai“ gali greit įtraukti į šios santvarkos sūkurį (Luko 21:34). Deja, kai kurie pasidavė visuotinei turto troškimo manijai. Taip „nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“, netgi prarado brangią draugystę su Jehova. Štai kokią kainą tenka sumokėti, kai ‘nebesilaikoma amžinojo gyvenimo’! (1 Timotiejui 6:9, 10; 6:12, Brb; Patarlių 28:20)

15. Kuo džiaugiasi viena sutuoktinių pora ‘nemėgindama viską iš pasaulio išgauti’?

15 Kaip patarė Paulius, „tie, kurie naudojasi šiuo pasauliu, tenemėgina viską iš jo išgauti“ (1 Korintiečiams 7:31, Vl). Sutuoktiniai Kitas ir Boni šį patarimą priėmė į širdį. „Tapau Jehovos liudytoju prieš pat gaudamas dantisto diplomą, — pasakoja Kitas. — Teko rinktis. Galėjau turėti daug pacientų ir uždirbti didelius pinigus, bet tada nukentėtų dvasinė veikla. Nutariau dirbti mažiau, kad liktų daugiau laiko rūpintis dvasine bei emocine savo šeimos gerove. Ilgainiui susilaukėme penkių dukterų. Nors retai kada turėjome atliekamų lėšų, išmokome taupyti ir mums niekuomet nestigo to, kas būtina. Mūsų šeimoje santykiai buvo artimi, šilti, gyvenimas kupinas džiaugsmo. Galiausiai visi pradėjome visalaikę tarnybą. Dabar dukros jau ištekėjusios, trys augina savo vaikus. Dukrų šeimos irgi laimingos, nes niekuomet nepamiršta Jehovos tikslo.“

Tegul Dievo tikslas tau būna svarbiausia

16, 17. Apie kokius įvairių gabumų ar aukštos padėties žmones skaitome Biblijoje ir kaip jie prisimenami?

16 Biblijoje yra pasakojimų apie žmones, kuriems Dievo tikslas buvo svarbiausia, ir tuos, kurie jį ignoravo. Tie pavyzdžiai pamokomi ir naudingi kiekvienam, nepaisant amžiaus, kilmės, aplinkybių (Romiečiams 15:4; 1 Korintiečiams 10:6, 11). Štai Nimrodas statė didelius miestus, bet tai buvo prieš Jehovos valią (Pradžios 10:8, 9, NW). Vis dėlto daugybė kitų rodė gerą pavyzdį. Mozė nesiekė visam laikui pasilikti Egipto faraono rūmuose. Dievo skirta užduotis jam buvo „didesnis lobis negu Egipto turtai“ (Hebrajams 11:26). Gydytojas Lukas, matyt, pagelbėdavo Pauliui bei kitiems susirgus. Tačiau labiausiai Lukas žinomas kaip evangelizuotojas ir vienas iš Biblijos rašytojų. Panašiai ir Paulių pažįstame ne kaip Įstatymo ekspertą, o kaip misionierių ir „pagonių apaštalą“ (Romiečiams 11:13).

17 Dovydą labiau prisimename ne kaip karo vadą, muzikantą ar kompozitorių, o kaip „vyrą pagal [Dievo] širdį“ (1 Samuelio 13:14). Danielius žinomas ne kaip aukštas Babilono pareigūnas, o kaip ištikimas Jehovos pranašas; Esterą minime ne kaip Persijos karalienę, o kaip drąsos ir tikėjimo pavyzdį; Petrą, Andriejų, Jokūbą ir Joną — ne kaip žvejus, o kaip Jėzaus apaštalus. Pagaliau pats Jėzus mums yra ne „dailidė“, o „Kristus“ (Morkaus 6:3; Mato 16:16, Brb). Visi šie asmenys gerai suprato: kad ir kokie gabūs, turtingi ar aukšto rango būtų, dėmesį turi sutelkti į tarnybą Dievui, ne į pasaulietinę karjerą. Jie žinojo, kad kilniausias ir prasmingiausias tikslas — būti Dievui atsidavusiais vyrais ir moterimis.

18. Kam atsidėti nusprendė vienas jaunas krikščionis ir kuo jis įsitikino?

18 Seng Džinas, apie kurį kalbėjome pradžioje, galiausiai suprato, ko turi siekti. „Užuot visas jėgas skyręs medicinai, tapybai ar pedagogo darbui, nusprendžiau gyventi pagal savo pasiaukojimo Dievui įžadą, — aiškina jis. — Šiuo metu tarnauju ten, kur trūksta Biblijos mokytojų, — padedu žmonėms rasti kelią į amžinąjį gyvenimą. Anksčiau maniau, kad visalaikė tarnyba nepateikia jokių iššūkių, todėl nėra labai įdomi. Tačiau dabar mano gyvenimas įdomesnis negu bet kada, nes turiu tobulinti savo asmenybę ir mokymo įgūdžius, kad galėčiau padėti įvairių kultūrų žmonėms. Esu tikras: Jehovos tikslą laikyti ir savo tikslu — vienintelis prasmingas kelias.“

19. Koks yra prasmingiausias gyvenimo tikslas?

19 Mums, krikščionims, suteiktas gyvybę teikiantis pažinimas ir išgelbėjimo viltis (Jono 17:3). Tad ‘neimkime Dievo malonės veltui’ (2 Korintiečiams 6:1). Verčiau savo gyvenimo dienas ir metus išnaudokime Jehovai šlovinti. Skleiskime žinias, kurios atneša tikrą džiaugsmą dabar ir veda į amžinąjį gyvenimą. Taip patirsime, kokie teisingi Jėzaus žodžiai: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Tai ir yra prasmingiausias gyvenimo tikslas.

[Išnaša]

^ pstr. 1 Kai kurie vardai pakeisti.

Ar gali paaiškinti?

• Koks pats prasmingiausias gyvenimo tikslas?

• Kodėl neišmintinga sutelkti dėmesį vien į materialinius dalykus?

• Kas yra Dievo pažadėtas „tikrasis gyvenimas“?

• Kaip parodome, kad Dievo tikslas mums gyvenime svarbiausia?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Krikščionys turi aukotis dėl prasmingo tikslo