Sprendimai, dėl kurių džiaugsiesi

„GAILIUOSI, kad taip padariau!“ Kiek kartų tarei sau tokius žodžius? Iš tikrųjų visi norime pasirinkti tai, dėl ko netektų gailėtis, ypač jei sprendimas turės įtakos mūsų gyvenimui. Tačiau kas padėtų tinkamai apsispręsti ir taip patirti džiaugsmą?

Visų pirma, reikia vadovautis patikimais principais. Bet ar tokie egzistuoja? Daugelis mano, kad ne. Vienos apklausos JAV duomenimis, 75 procentai aukštesniųjų kursų studentų įsitikinę, jog neįmanoma nustatyti, kas gera, o kas bloga. Anot jų, skirtingą gėrio bei blogio sampratą lemia „asmens vertybės ir kultūrų įvairovė“.

Bet ar protinga galvoti, kad moralės normas gali nusistatyti pats žmogus ar visuomenė? Ne. Jeigu kiekvienas galėtų daryti, ką panorėjęs, būtų tikras chaosas. Kam gi patiktų gyventi, kur nėra įstatymų, teismų, policijos? Be to, asmeninė nuomonė ne visada būna patikimas vadovas. Juk kartais pasielgiame taip, kaip manom esant teisinga, o paskui pamatome, kad klydome. Visa žmonijos istorija patvirtina Biblijoje užrašytus tokius žodžius: „Ne nuo asmens priklauso [...] nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23, Jr). Tad kur ieškoti vadovavimo, kai tenka priimti svarbius sprendimus?

Jaunasis valdininkas, paminėtas pirmame straipsnyje, iš pradžių žengė teisingą žingsnį — kreipėsi į Jėzų. Kaip žinome, atsakydamas į jo klausimą, Jėzus nurodė Dievo  duotą Įstatymą. Taigi pripažino, kad Jehova Dievas yra nepranokstamas pažinimo, išminties Šaltinis ir žino, kas jo kūriniams būtų geriausia. Todėl Jėzus sakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs“ (Jono 7:16). Iš tikrųjų Dievo Žodis — patikimas vadovas, padėsiantis mums visada išmintingai apsispręsti. Aptarkime keletą jame esančių principų, kuriuos taikydami galime patirti daugiau laimės savo gyvenime.

Aukso taisyklė

Savo žymiajame Kalno pamoksle Jėzus paminėjo vieną labai svarbų principą, padedantį išmintingai nuspręsti, kaip elgtis su kitais. Štai ką jis pasakė: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Tai dažnai vadinama Aukso taisykle.

Kai kas vartoja panašų posakį, tik neigiama forma: „Nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad jums darytų.“ Kuo šis principas skiriasi nuo Aukso taisyklės? Patyrinėkime Jėzaus palyginimą apie gailestingąjį samarietį. Vienas žydas buvo sumuštas ir paliktas leisgyvis pakelėje. Jį pastebėjo kunigas ir levitas, tačiau praėjo pro šalį. Kadangi šiedu nepadarė nieko, kad to žmogaus būklė dar pablogėtų, galima sakyti, elgėsi pagal principą „nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad jums darytų“. O samarietis, pamatęs nelaimėlį, aptvarstė jo žaizdas ir nugabeno į užeigą — padarė tai, ką norėtų, kad jam kiti darytų. Jis nusprendė laikytis Aukso taisyklės ir tai buvo teisinga (Luko 10:30-37).

Šią taisyklę galime taikyti įvairiais atvejais ir taip patirti daug džiaugsmo. Tarkim, jūsų kaimynystėje apsigyveno naujakurių šeima. Kodėl gi pas juos neužsukus? Gal jie norėtų geriau susipažinti su vietove arba gal turi kokių klausimų. Parodydami draugiškumą naujiesiems kaimynams, padėsite pagrindą maloniems tarpusavio santykiams. Taip pat jausitės laimingi, žinodami, kad padarėte, kas patinka Dievui. Argi ne išmintingas toks sprendimas?

Sprendimai, kuriuos lemia meilė artimui

Be Aukso taisyklės, Jėzus davė ir kitų nurodymų, kurie gali padėti teisingai apsispręsti. Paklaustas, koks įsakymas didžiausias Mozės įstatyme, jis pasakė: „‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. Antrasis — panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mato 22:36-40, Brb).

Naktį prieš mirtį Jėzus savo mokiniams davė „naują įsakymą“ — mylėti vienam kitą (Jono 13:34). Bet kodėl tą įsakymą pavadino nauju? Argi prieš tai neaiškino, kad mylėti artimą yra vienas iš dviejų įsakymų, kuriais remiasi visas Įstatymas? Iš tikrųjų, Mozės įstatyme izraelitams buvo liepta: „Mylėsi savo artimą kaip save patį“ (Kunigų 19:18, kursyvas mūsų). Tačiau dabar Jėzus mokiniams įsakė daryti dar daugiau. Tą pačią naktį jiems paminėjo, kad už juos atiduos gyvybę. Paskui tarė: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jono 15:12, 13, kursyvas mūsų). Taip, nauja buvo, kad kitų žmonių interesus reikėjo laikyti svarbesniais už savuosius.

Tokią nesavanaudišką meilę ir rūpinimąsi ne tik savimi galime parodyti įvairiausiais būdais. Sakykim, gyvenate bute ir  mėgstate garsiai leisti muziką, bet tai nepatinka kaimynams. Ar mielai atsisakysite savo malonumo, kad jiems nedrumstumėte ramybės? Kitaip tariant, ar kaimynų gerovė jums bus svarbesnė už jūsų pačių?

Arba pamąstykime apie štai tokį atsitikimą. Kanadoje vieną šaltą, sniegingą žiemos dieną pagyvenusį vyrą aplankė du Jehovos liudytojai. Besikalbant vyriškis paminėjo, kad tądien dėl sunegalavusios širdies negalėjo nukasti sniego priešais savo namus. Po maždaug valandos jis išgirdo lyg ką grandant. Pasirodo, tie liudytojai sugrįžo nuvalyti taką bei laiptus, vedančius iki jo namo durų. „Šiandien patyriau, ką reiškia tikra krikščioniška meilė, — rašė tas žmogus Jehovos liudytojų bendrijos Kanados filialui. — Dėl to mano nuotaika pakilo ir dabartinis pasaulis nebeatrodo toks niūrus. O didžiulė pagarba jūsų pasauliniam darbui dar labiau išaugo.“ Taip, nusprendę padėti, kad ir menka būtų ta pagalba, suteikiame kitiems džiaugsmo. Tada ir patys jaučiamės laimingi.

Sprendimai, kuriuos lemia meilė Dievui

Kita, į ką reikia atsižvelgti apsisprendžiant, yra meilė Dievui. Būtent tai Jėzus pavadino didžiausiu įsakymu. Jis kalbėjo žydams, kurie, kaip tauta, jau buvo pasiaukoję Jehovai. Tačiau kiekvienas izraelitas pats turėjo pasirinkti, ar tarnaus Dievui visa siela ir visa širdimi (Pakartoto Įstatymo 30:15, 16).

Taigi ir tavo sprendimai parodo, ką jauti Dievui. Pavyzdžiui, geriau suvokęs praktinę Biblijos vertę, tu irgi turi apsispręsti. Ar norėsi sistemingai studijuoti Bibliją siekdamas tapti Jėzaus sekėju? Jeigu taip, tikrai sulauksi daug džiaugsmo, nes Jėzus pasakė: „Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (Mato 5:3, NW).

Nežinia, ar jaunasis valdininkas apgailestavo dėl savo sprendimo. Tačiau gerai žinome, kaip jautėsi apaštalas Petras, sekęs Jėzumi daugelį metų. Maždaug 64 m. e. m., prieš savo gyvenimo pabaigą, bendratikius jis skatino: „Stenkitės, kad jo [Dievo] akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi“ (2 Petro 1:14; 3:14). Akivaizdu, kad Petras nesigailėjo dėl to, ką pasirinko prieš 30 metų, ir ragino kitus taip pat nesitraukti iš to kelio.

Norint laikytis Petro patarimo, reikia pasiryžti tapti Jėzaus mokiniu ir vykdyti Dievo įsakymus (Luko 9:23; 1 Jono 5:3). Gali atrodyti, kad tai labai sunku, bet Jėzus patikino: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!  Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28-30).

Pagalvokime apie Artūro pavyzdį. Būdamas dešimties jis pradėjo mokytis groti smuiku ir turėjo perspektyvą tapti profesionaliu muzikantu. Keturiolikos metų jau grodavo koncertuose. Vis dėlto nesijautė laimingas. Jo tėvui nedavė ramybės klausimas, kokia gyvenimo prasmė. Jis kviesdavosi į namus religijos mokytojus, tačiau jų atsakymais nebuvo patenkintas. Šeimoje dažnai buvo diskutuojama, ar Dievas tikrai yra ir kodėl jis leidžia klestėti blogiui. Kartą Artūro tėvas užmezgė pokalbį su Jehovos liudytojais ir susidomėjo tuo, ką sužinojo. Galiausiai visa šeima pradėjo studijuoti Bibliją.

Ilgainiui, tyrinėjant Šventąjį Raštą, Artūrui paaiškėjo, kodėl Dievas leidžia kentėti ir kokia gyvenimo prasmė. Jis ir dar trys jo šeimos nariai pasirinko tai, dėl ko niekada neteko gailėtis, — pasiaukojo Jehovai. Artūras sako: „Esu labai laimingas, kad Jehova suteikė man tiesos pažinimą ir išvadavo iš konkurencinės kovos, kuri nuolat vyksta tarp profesionalių muzikantų. Siekdami šlovės jie pasiruošę bet kam.“

Artūras iki šiol mėgsta pagroti smuiku draugų rate, bet grojimo nebelaiko svarbiausiu dalyku gyvenime. Svarbiausia jam dabar — tarnyba Dievui. Jis tarnauja viename Jehovos liudytojų bendrijos filialų. Ir tu gali pasirinkti tai, kas tau atneš didžiausią džiaugsmą, — jeigu nepasielgsi kaip tas turtingas jaunas valdininkas, o kaip Artūras bei milijonai kitų priimsi Jėzaus kvietimą būti jo sekėju.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Tavo sprendimas padėti gali suteikti kitiems džiaugsmo

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ar studijuosi Bibliją ir tapsi Jėzaus sekėju?