Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar turėtume gyventi vien šia diena?

Ar turėtume gyventi vien šia diena?

Ar turėtume gyventi vien šia diena?

„AŠ NIEKADA negalvoju apie ateitį — ji per greitai ateina.“ Sakoma, kad šiuos dažnai cituojamus žodžius ištarė žymus mokslininkas Albertas Einšteinas. Panašiai kaip jis mano daugelis. „Kam nerimauti dėl ateities?“ — kas nors paklaus. Turbūt girdėjote žmones kalbant: „Nesuk sau galvos“, „gyvenk šia diena“, „nesirūpink, kas bus rytoj“.

Toks visuomenėje paplitęs požiūris, aišku, nėra naujas. „Valgyk, gerk ir linksminkis. Visa kita niekis“, — tvirtino senovės epikūrininkai, ir tai buvo jų gyvenimo devizas. Taip sakė ir kai kurie apaštalo Pauliaus amžininkai: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:32). Jie buvo įsitikinę, jog šis trumpas gyvenimas tėra visa, ką turime, todėl propagavo nuostatą, kad iš gyvenimo reikia kuo daugiau paimti.

Imti viską iš gyvenimo milijonams žmonių anaiptol nėra malonumų vaikymasis. Sunkios sąlygos verčia juos nuolat iš paskutiniųjų kovoti už būvį. Kam gi jiems galvoti apie ateitį, rytojų, kuris dažniausiai atrodo labai niūrus ir beviltiškas?

Ar verta kurti ateities planus?

Net tie, kurių aplinkybės daug lengvesnės, mano, jog kurti ateities planus beprasmiška. „Kam vargintis?“ — klausia jie. Kai kieno požiūriu, žmogus, ką nors planuodamas, galiausiai vis tiek patirs nusivylimą. Štai ir senovėje gyvenusį patriarchą Jobą apėmė didelis sielvartas, kai jis pamatė, kad visos svajonės „subiro“, šviesios viltys, kurias jo šeima puoselėjo, žlugo (Jobo 17:11; Mokytojo 9:11).

Škotų poetas Robertas Bernsas vargų prispaustą žmogų palygino su laukų pelyte. Plūgu netyčiom užkliudytas jos lizdas suiro ir po tokios bėdos gyvūnėliui beliko gelbėtis ir sprukti šalin. Poetas samprotavo, kad kai užklumpa įvykiai, kurių niekaip nepakeisi, žmogus pasijunta bejėgis ir visa, ką jis kruopščiai suplanavo, nueina vėjais.

Tad ar turėti ateities sumanymų tikrai nėra verta? Patirtis rodo ką kita — iš anksto nenumačius, ko imtis užėjus uraganui arba kitokiai stichinei nelaimei, pasekmės gali būti labai liūdnos. Aišku, tokio uragano kaip Katrina nepažabosi. Bet argi tąsyk nebūtų buvę geriau, jei iš anksto būtų tinkamai pasirūpinta miesto ir jo gyventojų saugumu?

Ką pats manote? Ar tikrai protinga gyventi tik šia diena ir nepaisyti, kas bus rytoj? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

[Iliustracijos 3 puslapyje]

„Valgyk, gerk ir linksminkis. Visa kita niekis“

[Iliustracija 4 puslapyje]

Ar uraganas Katrina būtų pridaręs tiek žalos, jei iš anksto būtų pasirūpinta, kaip atremti jo smūgį?

[Šaltinio nuoroda]

U.S. Coast Guard Digital