Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Džiaugsminga „pergalė išvien su Avinėliu“

Džiaugsminga „pergalė išvien su Avinėliu“

Džiaugsminga „pergalė išvien su Avinėliu“

KERIS BARBERIS 1971-aisiais viename laiške apie savo tarnybos tikrajam Dievui pirmus penkis dešimtmečius rašė: „Jehovos tarnyboje prabėgę metai buvo nepaprastai gražūs. Draugystė su jo garbintojais, apsauga nuo piktavalių Šėtono pasaulio žmonių, lūkestis pergalės išvien su Avinėliu, Jėzumi Kristumi, ir akivaizdi Jehovos meilė — visa teikia neapsakomą ramybę bei vidinį pasitenkinimą, kuris sergsti širdį ir stiprina galutinio triumfo viltį.“

Vėliau, po šešerių metų, dvasia pateptasis brolis Barberis tapo Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos nariu. Per trisdešimt šios tarnybos metų jis nepaliovė siekti „pergalės išvien su Avinėliu“. Ir ją pasiekė, nes liko ištikimas iki pat savo mirties. Brolis Barberis mirė 2007-aisiais balandžio 8 dieną, sekmadienį, sulaukęs 101 metų (1 Korintiečiams 15:57).

Keris Barberis gimė 1905 metais Anglijoje. Pasikrikštijo 1921-aisiais Vinipego mieste, Kanadoje. Po dvejų metų su savo dvyniu broliu Normanu persikėlė į Brukliną (Niujorką) ir ėmėsi vieno naujo darbo. Tuo laiku Jehovos tarnai jau ruošėsi patys spausdinti savo knygas, reikalingas skelbiant gerąją naujieną apie Karalystę „visame pasaulyje“ (Mato 24:14). Dirbti prie nedidelės spausdinimo mašinos — viena iš pirmųjų broliui Barberiui patikėtų užduočių. Čia buvo spausdinama ir bylų, kurias turėjome pateikti Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui, santraukos. Paskui Barberis darbavosi tarnybos skyriuje: rūpinosi bendruomenių reikalais ir skyrė dėmesį skelbimo darbui šalyje.

Sukaupęs tokią patirtį, brolis Barberis labai tiko tarnauti keliaujančiuoju prižiūrėtoju, tad 1948 metais buvo paskirtas į šias pareigas. Jis lankė vakarinės Jungtinių Valstijų dalies bendruomenes, dalyvavo rengiant didesnius teokratinius sambūrius. Barberis sakė, kad darbuotis gryname ore, tai yra skelbti gerąją naujieną, jam ypač patinka. Šitaip daugelis brolių ir sesių turėjo progą gerai su juo susipažinti. Tokios savybės kaip aštrus protas ir uolumas tarnyboje labai pravertė Barberiui tada, kai jis buvo pakviestas mokytis 26-ame Gileado misionierių mokyklos kurse. Ten jis susipažino su bendramoksle Sidni Li Bruer iš Kanados. Baigę mokyklą jiedu susituokė ir leidosi į trumpą povestuvinę kelionę iki Čikagos, kur turėjo lankyti bendruomenes. Ištisus du keliaujamojo darbo dešimtmečius sesuo Barber buvo ištikima draugė ir nenuilstanti savo vyro pagalbininkė.

Visiems, kurie su broliu Barberiu susipažino, — kai jis dešimtmečius dirbo srities ir rajono priežiūros darbą, o paskui trisdešimt metų tarnavo Vadovaujančiojoje taryboje sykiu ir nemažai keliaudamas, — iš atminties dar ilgai neišdils jo kalbos ir gaivinantys pasisakymai. Tikrai galime džiaugtis jo „pergale išvien su Avinėliu“.