‘Apsivilkite nuolankumu’

JIS kilo iš žymaus miesto, buvo Romos pilietis nuo gimimo ir greičiausiai garsios šeimos palikuonis. Gavo geriausią išsilavinimą, kokį tik galėjo pirmajame m. e. amžiuje, kalbėjo bent dviem kalbomis ir priklausė žinomai žydų religinei grupei — fariziejams.

Šis vyras, Saulius, tikriausiai buvo įpratęs niekinti paprastus žmones ir didžiuotis savo teisumu (Luko 18:11, 12; Apaštalų darbų 26:5). Fariziejai tarėsi esą pranašesni už kitus, mėgo būti aukštinami ir vadinami skambiais titulais (Mato 23:6, 7; Luko 11:43). Matyt, bendraudamas su jais Saulius pasidarė arogantiškas ir paskui aršiai persekiojo krikščionis. Vėliau, jau žinomas kaip apaštalas Paulius, jis sakė praeityje buvęs „piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas“ (1 Timotiejui 1:13).

Taip, Saulius tapo krikščioniu, apaštalu Pauliumi, ir visiškai pasikeitė. Jis netgi nuolankiai pavadino save „iš visų šventųjų mažiausiuoju“ (Efeziečiams 3:8). Paulius daug ir vaisingai skelbė, bet sau šlovės neprisiėmė. Visą garbę už tai jis priskyrė Dievui (1 Korintiečiams 3:5-9; 2 Korintiečiams 11:7). Ir ne kas kitas, o Paulius ragino savo bendratikius: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kolosiečiams 3:12, kursyvas mūsų).

 Ar šis patarimas tinka mums, gyvenantiems XXI amžiuje? Ar verta būti nuolankiems? Ar nuolankumas gali būti stiprybės požymis?

Ar visagalis Kūrėjas nuolankus?

Kalbant apie nuolankumą, visada svarbu turėti omenyje Dievo požiūrį. Kodėl? Pirmiausia, Jis yra Visavaldis ir mūsų Kūrėjas. Mes, priešingai negu Dievas, turime pripažinti, jog ne viską pajėgiame ir esame nuo jo priklausomi. „Visagalis — negalime jo pasiekti! Jis didingas jėga“, — pasakė senovėje gyvenęs išmintingas jaunuolis, vardu Elihuvas (Jobo 37:23). Tai tiesa. Juk vien mąstydami apie neaprėpiamą visatą jaučiamės menkučiai! „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! — kvietė pranašas Izaijas. — Kas jas sukūrė? Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti!“ (Izaijo 40:26).

Jehova Dievas yra visagalis, bet sykiu nuolankus. Karalius Dovydas taip jam meldėsi: „Tu davei man savo apsaugos skydą, ir tavo apvaizda [„nuolankumas“, NW] padarė mane didį“ (2 Samuelio 22:36). Kokia prasme Dievas nuolankus? Jis rūpinasi paprastais žmonėmis, darančiais tai, kas jam patinka, ir yra jiems gailestingas. Jehova, vaizdžiai tariant, lenkiasi iš aukštybių, kad parodytų malonę jo pagarbiai bijantiems (Psalmyno 113:5-7).

Jis, be to, vertina savo tarnų nuolankumą. Apaštalas Petras rašė: „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5). Dievo požiūris į puikybę akivaizdus iš Biblijos žodžių: „Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje“ (Patarlių 16:5, Brb). Kokia prasme nuolankumas yra stiprybės požymis?

Kas nuolankumas nėra

Nuolankumas neturi nieko bendra su pažeminimu. Senovėje kai kuriose kultūrose tipiškas nuolankus asmuo buvo vergas — niekinamas, vargingas,  pasigailėtinas žmogus. Tačiau Biblijoje pabrėžiama, jog nuolankumas veda į garbę. Vienas išminčius, pavyzdžiui, rašė: „Nusižeminimo ir pagarbios Viešpaties baimės atlygis — turtai, pagarba ir gyvenimas“ (Patarlių 22:4). Psalmyno 138:6 (Brb) sakoma: „Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.“

Būti nuolankiam — tai nebūtinai nieko nesugebėti ar nepasiekti. Pavyzdžiui, Jėzus Kristus niekada neslėpė, kad yra Jehovos viengimis Sūnus, ir nesakė, kad jo tarnyba žemėje nereikšminga (Morkaus 14:61, 62; Jono 6:51). Vis dėlto buvo nuolankus: visą garbę už savo darbus skyrė Tėvui ir savo galią naudojo tarnauti bei padėti žmonėms, o ne spausti juos ar valdyti.

Stiprybės požymis

Jėzus Kristus savo laikmečiu tapo žinomas „galingais darbais“ (Apaštalų darbų 2:22). Tačiau kai kurie jo amžininkai laikė jį „pačiu žemiausiu tarp žmonių“ (Danieliaus 4:17, Brb). Jėzus ne tik gyveno kukliai, bet ir ne kartą pamokė, kaip svarbu būti nuolankiems (Luko 9:48; Jono 13:2-16). Nuolankumas neatėmė iš jo ryžto. Jėzus drąsiai gynė savo Tėvo vardą ir be baimės atliko patikėtą tarnybą (Filipiečiams 2:6-8). Biblijoje jis vadinamas drąsiu liūtu (Apreiškimo 5:5). Kaip akivaizdu iš Jėzaus pavyzdžio, nuolankumas liudija apie moralinę stiprybę ir tvirtą charakterį.

Iš tiesų, norint tapti tikrai nuolankiems, reikia nemažų pastangų. Užuot rinkęsi mažiausio pasipriešinimo kelią ar pasidavę kūno silpnybėms, turime visuomet paklusti Dievo valiai. Ugdytis nuolankumą reikia moralinės tvirtybės, nes jei norime nesavanaudiškai tarnauti Jehovai bei kitiems, savo interesus turime atidėti į šalį.

Kodėl verta būti nuolankiems

Nuolankiam žmogui svetimas išdidumas ar išpuikimas. Toks asmuo realiai įvertina savo geruosius bruožus bei silpnybes, sėkmes ir nesėkmes. Paulius šiuo požiūriu davė puikų patarimą: „Raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai“ (Romiečiams 12:3). Tie, kas taip daro, yra nuolankūs.

Nuolankumą taip pat rodome kitų gerove rūpindamiesi labiau nei savąja. Dievo dvasios įkvėptas Paulius krikščionims patarė: „Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Filipiečiams 2:3, Brb, kursyvas mūsų). Jėzus savo sekėjams davė panašų nurodymą: „Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“ (Mato 23:11, 12).

Nuolankiuosius Dievas išties labai vertina. Šią mintį pabrėžė ir Jėzaus mokinys Jokūbas. Jis rašė: „Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins“ (Jokūbo 4:10). O kas gi nenorėtų būti Dievo išaukštintas?

Stingant nuolankumo, žmonių grupės bei atskiri asmenys varžosi ir nesutaria tarpusavyje. Bet jei rodome šią  savybę, skiname puikius vaisius. Galime džiaugtis širdingu Dievo pritarimu (Michėjo 6:8). Turime dvasios ramybę, nes patiriame daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo nei išdidieji (Psalmyno 101:5). Mūsų santykiai šeimoje, su draugais, bendradarbiais bei kitais šiltesni, malonesni. Kadangi nesikivirčijame ir nesame pernelyg reiklūs, išvengiame pykčio, susiskaldymų, pagiežos, kartėlio (Jokūbo 3:14-16).

Akivaizdu, nuolankumas padeda taikiai sugyventi. Būdami nuolankūs lengviau pakeliame šio savanaudiško, agresyvaus pasaulio iššūkius. Dievo padedamas apaštalas Paulius sugebėjo nugalėti savyje įsišaknijusį išdidumą ir aroganciją. Mes irgi turime slopinti bet kokį norą didžiuotis ar manyti, jog esame geresni už kitus. „Puikybė apima prieš žūtį, įžūlumas — prieš nesėkmę“, — perspėjama Biblijoje (Patarlių 16:18). Sekdami Pauliumi ir laikydamiesi jo patarimo, patys įsitikinsime, kaip išmintinga ‘apsivilkti nuolankumu’ (Kolosiečiams 3:12).

[Iliustracija 4 puslapyje]

Paulius įstengė nugalėti pasipūtimą ir išdidumą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Nuolankumas padeda gerai sutarti su kitais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 5 puslapyje]

Anglo-Australian Observatory/David Malin Images