Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Tyrinėkime „Dievo gelmes“

Tyrinėkime „Dievo gelmes“

Tyrinėkime „Dievo gelmes“

„Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes“ (1 KORINTIEČIAMS 2:10).

1. Kokios yra kai kurios Biblijos tiesos, kurias sužinoję studijuotojai džiūgauja?

DAUGELIS iš mūsų, kurie esame krikščionių bendruomenės nariai, prisimename, kaip džiūgavome pažinę tiesą. Mums paaiškėjo, kodėl Jehovos vardas yra reikšmingas, kodėl jis leidžia žmonėms kentėti, kodėl kai kas iš žmonijos eina į dangų ir kokia ateitis laukia tikinčiųjų apskritai. Galbūt ir anksčiau tyrinėjome Bibliją, bet šie dalykai mums buvo paslėpti, kaip ir daugumai kitų. Buvome panašūs į žmogų, kuris žiūri į vandenį, norėdamas įžvelgti koralų rifą. Be specialių įtaisų jis nepamatys viso to grožio, slypinčio gilumoje. Tačiau panėręs su naro akiniais arba plaukdamas laiveliu su stikliniu dugnu pirmą kartą savo akimis išvysta jaudinantį vaizdą — ryškiaspalvius koralus, žuvis, aktinijas ir kitus nuostabius gyvius. Taip ir mes, kai kieno nors padedami pradėjome suprasti Šventąjį Raštą, pirmą kartą pažvelgėme į „Dievo gelmes“ (1 Korintiečiams 2:8-10).

2. Kodėl džiaugsmas mokantis iš Dievo Žodžio gali niekada nesibaigti?

2 Ar turėtume pasitenkinti tik šiek tiek susipažinę su Biblijos tiesa? Norint pažinti „Dievo gelmes“, reikia suprasti jo išmintį, kurią jis atskleidžia krikščionims per šventąją dvasią, o kitiems ji lieka paslėpta (1 Korintiečiams 2:7). Koks neišsemiamas tyrinėjimų šaltinis yra Dievo išmintis! Visko apie jo išmintį niekada nesužinosime. Taigi džiaugsmas, kokį patyrėme supratę pagrindinius Biblijos mokymus, nuolat mus lydės, jeigu be perstojo tyrinėsime „Dievo gelmes“.

3. Kodėl reikia gerai suprasti, kuo pagrįsti mūsų įsitikinimai?

3 Kodėl svarbu pažinti tas „gelmes“? Kai žinome ne tik, ką tikime, bet ir kodėl tikime, tai yra koks mūsų įsitikinimų pagrindas, tikėjimas sutvirtėja. Raštas sako, kad pasitelkę mąstymą turime „ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Romiečiams 12:1, 2, Brb, kursyvas mūsų). Suprasdami, kodėl Jehova prašo mus gyventi taip, o ne kitaip, esame labiau pasiryžę paklusti jam. Todėl pažindami „Dievo gelmes“ lengviau atsispiriame pagundai pasielgti nedorai ir trokštame būti ‘uolūs geriems darbams’ (Titui 2:14).

4. Kas yra Biblijos studijavimas?

4 Norint suprasti gilesnius dalykus reikia studijuoti. Tačiau studijavimas — ne tas pats kas paviršutiniškas skaitymas. Turime nuodugniai apsvarstyti informaciją, kad galėtume susieti su tuo, ką jau žinome (2 Timotiejui 1:13). Svarbu suvokti, kodėl teigiama viena arba kita. Studijuodami Bibliją apmąstykime, kaip panaudoti gautas žinias, kad priimtume išmintingus sprendimus ir galėtume padėti kitiems. Kadangi „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“, būtina studijuoti „kiekvieną žodį, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (2 Timotiejui 3:16, 17; Mato 4:4). Biblijos studijavimas — nelengvas darbas! Bet jis gali būti malonus, nes suprasti „Dievo gelmes“ nėra pernelyg sunku.

Jehova nuolankiesiems padeda suprasti

5. Kas gali suprasti „Dievo gelmes“?

5 Net jeigu tau nelabai sekėsi mokykloje ir nesi įpratęs studijuoti, nemanyk, kad negalėsi suvokti „Dievo gelmių“. Kai Jėzus tarnavo žemėje, Jehova savo tikslą padėjo suprasti ne išmintingiesiems ir gudriesiems, o paprastiems, nemokytiems žmonėms, kurie, būdami nuolankūs, sutiko, kad juos mokytų Dievo tarnas. Lyginant su baigusiais mokyklas, jie buvo tarsi vaikai (Mato 11:25; Apaštalų darbų 4:13). Apie dalykus, kuriuos „paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“, apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes“ (1 Korintiečiams 2:9, 10).

6. Kaip reikia suprasti 1 Korintiečiams 2:10?

6 Kaip Dievo dvasia „visa ištiria, net Dievo gelmes“? Jehova tiesos neapreiškia kiekvienam krikščioniui atskirai. Jis tai daro per šventąja dvasia vadovaujamą savo organizaciją, kuri padeda jo vieningai tautai suprasti Bibliją (Apaštalų darbų 20:28; Efeziečiams 4:3-6). Visame pasaulyje krikščionių bendruomenėse vyksta panaši studijų programa. Per laiką jose aptariama daugybė Biblijos mokymų, ir ten veikianti šventoji dvasia padeda klausantiems išsiugdyti tinkamą požiūrį, kad galėtų suprasti „Dievo gelmes“ (Apaštalų darbų 5:32).

Kas yra „Dievo gelmės“

7. Kodėl daugelis nesupranta „Dievo gelmių“?

7 Nereikia manyti, kad „Dievo gelmės“ būtinai yra sunkiai suprantami dalykai. Daugybė žmonių jų nesuvokia ne todėl, kad Dievo išmintis būtų pernelyg sudėtinga, o kad Šėtono suklaidinti atsisako pagalbos, kurią Jehova teikia per savo organizaciją (2 Korintiečiams 4:3, 4).

8. Apie kokias gilias tiesas kalbėjo Paulius Laiško efeziečiams trečiajame skyriuje?

8 Iš apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams trečiojo skyriaus matome, kad „Dievo gelmės“ — tai ir tiesos, kurias Jehovos tauta apskritai gerai išmano, pavyzdžiui, pažadėtosios Sėklos atpažinimas, asmenų iš žmonijos išrinkimas dangiškajai vilčiai ir Mesijo Karalystė. Paulius rašė: „Ankstesnėms žmonių vaikų kartoms [slėpinys, arba „šventoji paslaptis“ (NW)] nebuvo paskelbtas taip, kaip jis dabar Dvasios atskleistas jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, vieno kūno nariai ir dalininkai pažado Kristuje Jėzuje.“ Paulius sakė esąs paskirtas „atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti slėpinys, nuo amžių uždengtas Dieve“ (Efeziečiams 3:5-9).

9. Kodėl mums garbė suprasti „Dievo gelmes“?

9 Toliau Paulius aiškino: Dievo valia yra ir tai, kad „per Bendruomenę būtų atskleista kunigaikštystėms ir valdžioms dangaus srityse daugeriopa Dievo išmintis“ (Efeziečiams 3:10, Jr). Angelai daug pasimoko stebėdami, kaip išmintingai Jehova vadovauja krikščionių bendruomenei. Kokia garbė mums suprasti dalykus, kurie domina net angelus! (1 Petro 1:10-12) Paskui Paulius sakė, kad turėtume stengtis „suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra [krikščioniškos tiesos] plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis“ (Efeziečiams 3:11, 18). Aptarkime keletą „Dievo gelmių“ pavyzdžių ir taip pagilinkime savo supratimą.

„Dievo gelmių“ pavyzdžiai

10, 11. Kada, remiantis Šventuoju Raštu, Jėzus tapo pagrindine Dievo dangiškosios „moters“ sėklos dalimi?

10 Žinome, kad Pradžios 3:15 (Brb) paminėtos Dievo dangiškosios „moters“ sėklos pagrindinė dalis yra Jėzus. Norėdami geriau išsiaiškinti šį klausimą, pamąstykime: kada Jėzus tapo pažadėtąja Sėkla — kai gyveno danguje iki atėjimo į žemę, kai gimė žmogumi, per krikštą ar kai buvo prikeltas?

11 Dievas buvo pažadėjęs, kad jo organizacijos dangiškoji dalis, kurią pranašystėje vaizduoja „moteris“, pagimdys „sėklą“ ir ši sutrins gyvatei galvą. Bet praėjo tūkstančiai metų, o Dievo „moteris“ nepagimdė nieko, kas pajėgtų sunaikinti Šėtoną ir sugriauti jo darbus. Todėl Izaijo pranašystėje ji vadinama „nevaisingąja“ ir „dvasioje suvargusia moterimi“ (Izaijo 54:1, 5, 6, Brb). Galiausiai Betliejuje gimė Jėzus. Tačiau tik tada, kai jis pasikrikštijęs buvo pateptas šventąja dvasia, Jehova pranešė: „Šitas yra mano Sūnus“ (Mato 3:17, Jr, išnaša; Jono 3:3). Taigi, pagaliau atsirado pagrindinė „moters sėklos“ dalis. Vėliau Jėzaus sekėjai taip pat buvo patepti šventąja dvasia ir tapo Dievo sūnumis. Jehovos „moteris“, taip ilgai „negimdžiusi“, dabar jau galėjo džiūgauti (Izaijo 54:1; Galatams 3:29).

12, 13. Kokios Šventojo Rašto eilutės rodo, kad visi pateptieji krikščionys žemėje sudaro „ištikimą ir protingą vergą“?

12 Kita mums atskleista gilesnė tiesa yra susijusi su Dievo tikslu 144000 surinkti iš žmonijos (Apreiškimo 14:1, 4). Mes tikime mokymu, kad visi pateptieji, gyvenantys žemėje bet kuriuo metu, sudaro „ištikimą ir protingą vergą“, kuris, kaip sakė Jėzus, deramu laiku duos „maisto“ šeimynai (Mato 24:45, Jr). Tačiau kokios Biblijos eilutės rodo, kad šis supratimas teisingas? Ar negalėjo Jėzus turėti omenyje bet kurį krikščionį, ugdantį bendratikius dvasiškai?

13 Dievas sakė savo tautai Izraeliui: „Jūs esate mano liudytojai ir mano tarnas, kurį pasirinkau“ (Izaijo 43:10, Brb). Tačiau 33-iųjų nisano 11-ąją Jėzus pareiškė Izraelio vadovams, kad Jehova jų tautos nebelaiko savo tarnu. Jis kalbėjo: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių.“ Minioms Jėzus tarė: „Štai jūsų namai jums paliekami tušti“ (Mato 21:43, kursyvas mūsų; 23:38, Brb). Kaip Jehovos vergas, Izraelis nebuvo nei ištikimas, nei protingas (Izaijo 29:13, 14). Vėliau tą pačią dieną Jėzus, klausdamas „taigi kas yra tas ištikimas ir protingas vergas?“, iš esmės klausė, kokia protinga tauta vietoj Izraelio taps Dievo ištikimu vergu. Atsakymą randame apaštalo Petro laiške pateptųjų krikščionių bendruomenei: „Jūs esate [...] ‘šventa tauta’, ‘Dievo nuosava tauta’“ (1 Petro 1:4; 2:9, Jr; kursyvas mūsų). Ta dvasinė tauta, „Dievo Izraelis“, tapo nauju Jehovos vergu (Galatams 6:16). Kaip visi senovės Izraelio nariai sudarė vieną „tarną“, taip ir visi pateptieji krikščionys, gyvenantys žemėje bet kuriuo metu, sudaro „ištikimą ir protingą vergą“. Kokia privilegija mums gauti „maisto“ per Dievo „vergą“!

Studijuoti gali būti malonu

14. Kodėl Biblijos studijavimas teikia daugiau džiaugsmo negu vien skaitymas?

14 Kai geriau suprantame Rašto tiesas, džiaugiamės, nes mūsų tikėjimas stiprėja. Štai kodėl Bibliją malonu ne vien skaityti, bet ir studijuoti. Taigi, skaitydamas mūsų leidinius, paklausk savęs, pavyzdžiui: kuo šis paaiškinimas skiriasi nuo to, kaip anksčiau supratau tą dalyką? kokiomis dar Biblijos eilutėmis arba argumentais galėčiau pagrįsti šiame straipsnyje padarytas išvadas? Jeigu reikia dar pasiaiškinti, užsirašyk iškilusį klausimą ir planuok patyrinėti jį ateityje.

15. Ką tyrinėdamas patirtum džiaugsmą ir kaip iš studijavimo gali turėti ilgalaikės naudos?

15 Ką įtraukti į asmeniškų studijų programą, kad patirtum gilesnio supratimo džiaugsmą? Verta išsamiai panagrinėti įvairias sandoras, kurias Dievas sudarė žmonijos labui. Tikėjimą sustiprinsi tyrinėdamas pranašystes apie Jėzų Kristų arba eilutė po eilutės kurią nors Biblijos pranašysčių knygą. Tai pat naudinga apžvelgti šių laikų Jehovos liudytojų istoriją, aprašytą knygoje „Jehovos liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“ (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis). * Skaitydamas ankstesnių Sargybos bokšto numerių skyrelį „Skaitytojų klausimai“ geriau išsiaiškinsi kai kurias Biblijos eilutes. Atkreipk dėmesį, kokiais Raštu pagrįstais argumentais prieita prie tam tikros išvados. Taip lavinsi „savo pojūčius“ ir ugdysiesi įžvalgumą (Hebrajams 5:14). Studijuodamas užsirašyk pastabas savo Biblijoje ar kitur, kad turėtum ilgalaikės naudos iš to, ką sužinojai, ir galėtum padėti kitiems.

Kad vaikai pamėgtų studijuoti

16. Kaip galite padėti vaikams pamėgti Biblijos studijavimą?

16 Tėvai gali padėti vaikams ugdytis dvasinių dalykų troškimą. Nemanykite, kad gilesnių tiesų jie suprasti nepajėgūs. Galite paprašyti vaikų patyrinėti tam tikrą temą ruošiantis šeimos Biblijos studijoms ir paskui pasidalinti tomis žiniomis. Be to, į šeimos studijas naudinga įtraukti demonstracijas: tegu vaikai bando apginti savo tikėjimą ir įrodyti, kad tai, ko jie mokomi, yra tiesa. Pagal brošiūrą Pažinkime „puikųjį kraštą“ * galima mokyti vaikus biblinės geografijos ir taip padėti geriau suprasti savaitinio Biblijos skaitymo medžiagą.

17. Kodėl reikia nuosaikumo studijuojant pagal asmenišką programą?

17 Biblijos studijos pagal savą programą įdomios ir stiprina tikėjimą, tačiau turime saugotis, kad jos neišstumtų ruošimosi bendruomenės sueigoms. Sueigos — tai kitas būdas, kaip Jehova moko mus per „ištikimą ir protingą vergą“. Antra vertus, papildomai patyrinėję skirtą medžiagą prasmingiau komentuosime per sueigas — knygos studijose arba kai aptariami pagrindiniai Biblijos punktai teokratinės tarnybos mokykloje.

18. Kodėl verta stengtis tyrinėti „Dievo gelmes“?

18 Nuodugniai studijuodamas Dievo Žodį, artiniesi prie Jehovos. Pabrėždama tokio tyrinėjimo naudą, Biblija sako: „Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi“ (Mokytojo 7:12, Brb). Todėl stengtis geriau suprasti dvasines tiesas verta. Tiems, kurie to nuolat siekia, Biblija pažada: „Rasi Dievo pažinimą“ (Patarlių 2:4, 5, Brb).

[Išnašos]

^ pstr. 15 Išleido Jehovos liudytojai.

^ pstr. 16 Išleido Jehovos liudytojai.

Ar gali paaiškinti?

• Kas yra „Dievo gelmės“?

• Kodėl neturėtume liautis tyrinėję gilias tiesas?

• Kodėl visi krikščionys gali suprasti „Dievo gelmes“ ir taip patirti džiaugsmą?

• Kaip galėtum pasisemti daugiau naudos iš „Dievo gelmių“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Kada Jėzus tapo pažadėtąja Sėkla?

[Iliustracija 31 puslapyje]

Tėvai gali paprašyti vaikų patyrinėti tam tikrą temą ruošiantis šeimos Biblijos studijoms