Gyvenimas gali būti prasmingas!

DAUGELIS gyvena dėl pinigų ir dėl viso to, ką už juos galima gauti. Kiti geidžia išgarsėti. Dar kiti kopia į meno aukštumas. Yra ir tokių, kurie labiausiai rūpinasi ištiesti pagalbos ranką artimui. Bet dažnas nė nežino, ko gyvenime siekti, ir apskritai kokia būties prasmė.

O kaip jūs? Ar kada teko rimtai susimąstyti, kam žmogus gyvena? Pakalbėkime apie kai kuriuos įprastus siekius — ar juos įgyvendinęs jausite tikrą pasitenkinimą ir žinosite, jog ne tuščiai stengėtės? Ko reikia, kad gyvenimas būtų prasmingas?

Pinigai ir malonumai — dar ne viskas

Biblijoje, Mokytojo 7:12, parašyta: „Išminties teikiama ūksmė — kaip pinigų ūksmė, o išmanymo nauda tokia: išmintis jos turinčiam teikia gyvastį.“ Taip, pinigai turi savo vertę. Pinigų reikia pragyvenimui, ypač jei tenka išlaikyti šeimą (1 Timotiejui 5:8).

O kaip jaustumės be kai kurių malonių dalykų, įgyjamų už pinigus? Štai Jėzus Kristus, krikščionybės pradininkas, sykį prisipažino neturįs kur galvos priglausti, bet ir jis kartais pasimėgaudavo rinktiniais valgiais  bei vynu ir netgi laikė tinkamu vilkėti brangų drabužį (Mato 8:20; Jono 2:1-11; 19:23, 24).

Vis dėlto Jėzus nesivaikė malonumų. Jis gerai žinojo, kas žmogui svarbiausia. Jėzus pasakė: „Jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto.“ Čia pat papasakojo apie vieną turtuolį, kurio laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo svarstyti: „Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus. [...] Nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!“ Kas čia buvo negerai? Toliau pasakojama: „Dievas [turtuoliui] tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’“ Net jeigu tas vyras ir būtų susikrovęs derlių į klojimus, argi mirties valandą būtų bepasinaudojęs sukauptu turtu? Baigdamas Jėzus savo klausytojus pamokė: „Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“ (Luko 12:13-21).

Taip, reikia pinigų, reikia ir malonių akimirkų. Tačiau nei viena, nei kita nėra esminis dalykas. Svarbiausia — būti turtingam pas Dievą, tai yra gyventi taip, kad pelnytum Aukščiausiojo malonę.

Ar verta siekti kitų pripažinimo?

Daugelis žmonių siekia kitų pripažinimo. Noras pelnyti sau gerą vardą, kad tave ilgai atmintų, nėra peiktinas. „Geras vardas vertesnis už kvapų aliejų, — rašoma Biblijoje, — mirties diena vertesnė už gimimo dieną“ (Mokytojo 7:1).

Mirties dieną žmogus tarsi palieka savo gyvenimo aprašymą. Jeigu darė kilnius darbus, jo mirties diena yra kur kas geresnė negu gimimo diena, kai biografijos lapas dar buvo tuščias.

Mokytojo knygą, įeinančią į Biblijos kanoną, parašė karalius Saliamonas. Jo vyresnis brolis Abšalomas norėjo įamžinti savo vardą. Bet visi trys Abšalomo sūnūs, kurių dėka jo atminimas būtų neišnykęs ir ateities kartose, regis, mirė dar jauni. Ko tad jis ėmėsi? Šventajame Rašte pasakojama: „Abšalomas buvo padirbęs ir pasistatęs sau paminklą Karaliaus slėnyje. ‘Neturiu sūnaus, — sakė jis, — kuris išlaikytų mano vardo atminimą.’ Paminklą pavadino savo vardu“ (2 Samuelio 14:27; 18:18). To statinio nėra likę nė pėdsako. O Abšalomas Biblijos skaitytojams įsiminė kaip įžūlus maištininkas, kėsinęsis užgrobti savo tėvo Dovydo sostą.

Dabar daugelis stengiasi išgarsėti savo laimėjimais. Jie trokšta būti liaupsinami žmonių, kurių įnoriai sulig kiekviena diena keičiasi. Ir ko verta tokia garbė? Kristoferis Lešas savo knygoje rašo: „Mūsų laikais, kai sėkmę daugiausia lemia jaunatviškumas,  žavesys bei originalumas, šlovė nuvysta greit kaip niekad, ir tie, kurie susilaukia visuomenės dėmesio, nerimauja tuojau būsią užmiršti“ (The Culture of Narcissism). Nenuostabu, kad daug įžymybių griebiasi narkotikų, svaigalų ir taip trumpina savo gyvenimą. Vaikytis garbės išties yra tuščia.

Kieno gi akivaizdoje turėtume pelnyti gerą reputaciją? Jehova apie tam tikrus asmenis, kurie laikėsi jo Įstatymo, per pranašą Izaiją pasakė: „Aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose paminklą ir vardą, [...] duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą“ (Izaijo 56:4, 5). Dievui mieli žmonės dėl savo klusnumo turės „paminklą ir vardą“. Aukščiausiasis nepamirš jų vardo ir nepaliks jų nebūtyje. Štai tokį vardą — gerą reputaciją Jehovos, mūsų Kūrėjo, akyse — Biblija ir skatina užsitarnauti.

Izaijas pranašavo apie tą metą, kai Dievas apdovanos savo ištikimuosius amžinuoju gyvenimu žemės rojuje. „Amžinasis gyvenimas“ atkurtame rojuje ir yra „tikrasis gyvenimas“ — toks, kokį Dievas buvo skyręs žmogui, kai tik jį sukūrė (1 Timotiejui 6:12, 19). Užuot tenkinęsi tiktai tokiu gyvenimu, kuris greit prabėga ir neteikia tikro džiaugsmo, argi neturėtume siekti amžinojo?

Ar menas ir filantropinė veikla tikrai įprasmina gyvenimą?

Daugybė menininkų siekia kūrybinių aukštumų, tariamosios tobulybės, ir vis lavina savo meistriškumą. Dabartinis gyvenimas pernelyg trumpas tokiam siekiui įkūnyti. Hideo, ankstesniame straipsnyje minėtas dailininkas, net perkopęs per devyniasdešimt ugdė savo talentą. Bet jeigu menininkas ir pasiekia tokį lygį, kai yra visiškai patenkintas savo darbais, galbūt nebepajėgia kurti tiek, kiek anksčiau, jaunystėje. O jei gyventų amžinai, kokios meno viršūnės jo lauktų!

Na, o kaip su troškimu padėti žmogui? Pagirtinas tas, kuris nenusigręžia nuo vargšo ir savo lėšomis remia stokojančius. Biblijoje pasakyta: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Rūpinimasis artimo gerove išties teikia pasitenkinimą. Tačiau kiek žmogus galėtų paremti kitą, net jeigu visą savo gyvenimą skirtų geradarystei? Kenčiančiojo vargus ne itin tepalengvintų. Galiausiai, jokia materialia parama neįmanoma patenkinti vieno iš esminių poreikių, į kurį dauguma nekreipia dėmesio, tiesiog ignoruoja. Koks tai poreikis?

Įgimtas poreikis, kurio nevalia ignoruoti

Kalno pamoksle Jėzus pasakė, koks yra vienas svarbus įgimtas žmogaus poreikis: „Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mato 5:3, Jr). Taigi Biblija moko, kad tikroji laimė priklauso ne nuo turto, garbės, pasiektų meno aukštumų, filantropinės veiklos, o nuo to, ar tenkiname savo dvasinius poreikius — ar garbiname Dievą.

Apaštalas Paulius skatino visus, kurie nepažįsta savo Kūrėjo, jo ieškoti. Paulius kalbėjo: „Iš vienos šaknies [Dievas] išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apčiuopomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes jame gyvename, judame ir esame“ (Apaštalų darbų 17:26-28).

Tenkinti šį savo poreikį, tai yra garbinti gyvąjį Dievą, ir yra tikroji laimė. Neignoruodami  dvasinių poreikių taip pat galime viltis „tikrojo gyvenimo“. Štai Tereza savo šalyje įėjo į televizijos istoriją kaip pirmoji afroamerikietė, suvaidinusi seriale pagrindinį vaidmenį. Bet netrukus ji atsisakė savo karjeros. Kodėl? Ji pasakojo: „Esu įsitikinusi, jog geriausias gyvenimo kelias — klausyti Dievo Žodžio patarimų.“ Ši moteris nenorėjo gadinti savo santykių su Dievu vaidindama filmuose, kuriuose iškeliamas seksas ir smurtas. Publika ją pamiršo, bet jai nestigo pasitenkinimo, nes ėmėsi tarnauti visalaike evangelizuotoja: skelbė gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir padėjo kitiems užmegzti glaudų ryšį su savo Kūrėju.

Apie Terezos apsisprendimą palikti kino pasaulį vienas jos buvęs bendradarbis, kaip vėliau buvo rašoma, pasakė: „Apgailestavau, kad ji lengva ranka numojo į visa, ką pasiekusi. Matyt, atrado kai ką geresnio ir didingesnio.“ Po Terezos mirties minėtas kolega pripažino: „Ji buvo laiminga. Ko daugiau gyvenime gali trokšti — juk nedažnas iš mūsų jaučiasi laimingas?“ Tiems, kuriems artimas ryšys su Dievu yra svarbiausia, pažadėta kai kas nuostabaus: jeigu mirtų, bus prikelti valdant Dievo Karalystei (Jono 5:28, 29).

Dievas sukūrė žemę ir žmogų turėdamas tikslą. Kūrėjas nori, kad žinotume, kas jo sumanyta, ir gyventume žemės rojuje amžinai (Psalmyno 37:10, 11, 29). Dabar pats metas semtis daugiau žinių apie Jehovą, dangaus ir žemės Kūrėją, ir apie tai, ką jis mums žada. Įgyti tokių žinių jums mielai padės vietiniai Jehovos liudytojai. Kreipkitės į juos arba parašykite šio žurnalo leidėjams.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Kokią klaidą darė turtuolis iš Jėzaus pasakojimo?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ar nenorėtumėte amžinai gyventi žemės rojuje?