Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Priimkite mano kuklią dovaną“

„Priimkite mano kuklią dovaną“

„Priimkite mano kuklią dovaną“

TAI į Rusijos Jehovos liudytojų bendrijos filialą atsiųsto laiško žodžiai. Kartu su laišku atkeliavo ir didelė dėžė, pilnutėlė vilnonių kojinių.

Šią dovaną paruošė 67-erių metų Jehovos liudytoja Ala iš vienos Rusijos bendruomenės, susikūrusios Tolimuosiuose Rytuose. Sesuo jau dešimt su viršum metų tarnauja Jehovai, uoliai skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Deja, netikėtai ją ištiko insultas ir dalį kūno paralyžiavo. Vis dėlto sesuo meilės kupina širdimi daro darbus, panašius į pirmojo amžiaus krikščionės Dorkadės, kuri siuvo bendratikiams drabužius (Apaštalų darbų 9:36, 39).

Ala rašo: „Negaliu vaikščioti, bet rankos dar stiprios. Taigi tiesą skelbiu rašydama laiškus.“ Toliau tęsia: „Nutariau, kad kol galiu dirbti rankomis, numegsiu keletą porų šiltų kojinių. Norėčiau, kad jas mūvėtų broliai ir sesės, statantys Karalystės sales šalčio spiginamuose kraštuose, kur nors Tolimuosiuose Rytuose arba Sibire.“

Apie savo tikruosius sekėjus Jėzus Kristus sakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Meilė, tokia kaip Alos, ir yra Jėzaus mokinių skiriamasis bruožas.