Jehovos visavaldystė ir Dievo Karalystė

„O Viešpatie, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. [...] O Viešpatie, tau priklauso karalystė“ (1 METRAŠČIŲ 29:11).

1. Kodėl Jehova yra teisėtas visatos Valdovas?

JEHOVA „pasistatė sostą danguose, ir jo karališka galybė visa valdo“ (Psalmyno 103:19). Šiais žodžiais psalmininkas pasakė esminę tiesą apie valdymą. Jehova Dievas yra Kūrėjas, todėl turi teisę būti visatos Valdovas.

2. Kaip Danielius aprašė Jehovos valdomą dvasinę sritį?

² Suprantama, valdovas turi turėti pavaldinius. Iš pradžių Jehovos pavaldiniai buvo jo dvasiniai kūriniai — pirmiausia viengimis Sūnus, paskui ir angelų pulkai (Kolosiečiams 1:15-17). Daug vėliau pranašui Danieliui teko galimybė regėjime pažvelgti į Jehovos valdą danguje. Jis rašė: „Man bežiūrint, buvo pastatyti sostai ir atsisėdo Amžinasis [...]. Tūkstančių tūkstančiai Jam tarnavo, miriadų miriadai stovėjo Jo akivaizdoje“ (Danieliaus 7:9, 10, Brb). Nesuskaičiuojamą daugybę metų Jehova, „Amžinasis“, valdė didžiulę, gerai organizuotą dvasinių sūnų šeimą, o šie buvo „tarnai“, vykdantys jo valią (Psalmyno 103:20, 21).

3. Kaip Jehova ilgainiui išplėtė savo valdymo sferą?

³ Ilgainiui Jehova išplėtė savo valdas sukurdamas milžinišką ir labai sudėtingą materialiąją visatą, taigi ir žemę (Jobo 38:4, 7). Stebint iš mūsų planetos, dangaus kūnų išsidėstymas bei judėjimas atrodo toks tvarkingas ir tikslus, jog galbūt nekyla mintis, kad visa tai kas nors valdo. Tačiau psalmininkas pareiškė: „[Jehova] tarė, ir visa buvo sukurta. Į savo vietas jis viską padėjo amžių amžiams ir nustatė darną, kuri niekados nesikeis“ (Psalmyno 148:5, 6). Jehova be perstojo valdo dvasinę sritį ir materialiąją visatą — vadovauja, prižiūri, tvarko visus procesus (Nehemijo 9:6, Brb).

4. Kaip Jehova valdo žmones?

⁴ Sukūręs pirmąją žmonių porą, Dievas pritaikė dar vieną valdymo būdą. Jehova suteikė žmonėms viską, kad jų gyvenimas būtų prasmingas bei malonus,  ir net pavedė valdyti žemesniąsias žemės būtybes — kitaip sakant, pasidalijo savo valdžia (Pradžios 1:26-28; 2:8, 9). Taigi aišku, jog Dievas savo pavaldiniams ne tik siekia gerovės, bet ir juos pagerbia. Paklusdami Jehovos valdymui, Adomas ir Ieva galėjo gyventi amžinai žemės rojuje (Pradžios 2:15-17).

5. Kaip galime apibūdinti Jehovos valdymą?

⁵ Kaip galėtume apibendrinti tai, ką aptarėme? Pirma, Jehova visada valdė ir valdo visus savo kūrinius. Antra, Dievo valdymas jo pavaldiniams naudingas ir teikia kilnumo. Trečia, paklusdami ir pritardami Dievo valdymui jo kūriniai bus laimingi amžinai. Čia dera prisiminti senovės Izraelio karaliaus Dovydo žodžius: „O Viešpatie, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O Viešpatie, tau priklauso karalystė, tu esi iškilęs kaip galva virš visko“ (1 Metraščių 29:11).

Kodėl reikalinga Dievo Karalystė?

6. Koks ryšys tarp Dievo visavaldystės ir jo Karalystės?

⁶ Jehova yra Visavaldis, bet kada gebantis panaudoti savo valdžią ir galią, tad kodėl reikalinga Dievo Karalystė? Paprastai kiekvienas valdovas naudojasi kokia nors institucija, kuriai turi paklusti jo pavaldiniai. Panašiai Dievo Karalystė yra priemonė, arba institucija, kurią visavaldis Dievas įsteigė savo kūriniams valdyti.

7. Kodėl Jehova numatė naują valdymo būdą?

⁷ Jehovos valdymo būdų bėgant laikui buvo įvairių. O susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jis numatė naują būdą. To prireikė tada, kai maištininku tapęs Dievo sūnus, Šėtonas, sukurstė Adomą ir Ievą pasipriešinti Jehovos valdymui. Tas maištas buvo puolimas prieš Dievo visavaldystę. Kaip tai suprasti? Sakydamas Ievai, kad ji ‘tikrai nemirs’, jeigu valgys uždraustą vaisių, Šėtonas piršo mintį, kad Jehova kalbėjo netiesą, taigi yra nepatikimas. Be to, moteriai jis tarė: „Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“ Taip Šėtonas darė užuominą, kad Adomui ir Ievai būtų geriau neklausyti Dievo įsakymo ir eiti nepriklausomybės keliu (Pradžios 3:1-6). Vadinasi, buvo iškeltas klausimas, ar Dievas turi teisę valdyti ir ar valdo teisingai. Kaip pasielgs Jehova?

8, 9. a) Kaip elgtųsi bet koks valdovas įvykus maištui jo šalyje? b) Ką darė Jehova, kai Edeno sode kilo maištas?

⁸ Kaip manote, ką darytų karalius, jeigu jo krašte kiltų maištas? Kas domisi istorija, žino tokių atvejų buvus. Valdovas, net ir labai gailestingas, nežiūrėtų į tai pro pirštus, o paskelbtų sukilėlius kaltus išdavyste. Paskui įgaliotų ką nors numalšinti riaušes ir atkurti taiką. Jehova taip pat nieko nedelsdamas paskelbė maištininkams nuosprendį ir taip parodė, jog yra padėties šeimininkas. Jis pranešė Adomui su Ieva, kad šie neverti amžinojo gyvenimo dovanos, ir išvarė juos iš Edeno sodo (Pradžios 3:16-19, 22-24).

 ⁹ Skelbdamas nuosprendį Šėtonui, Jehova atskleidė, kad įves naują valdymo būdą, kuriuo atkurs taiką ir tvarką savo valdose. Dievas pasakė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb). Taigi Jehova pranešė apie savo nutarimą įgalioti „sėklą“ sutriuškinti Šėtoną su jį palaikančiais ir įrodyti, kad Jo valdymas tinkamas (Psalmyno 2:7-9; 110:1, 2).

10. a) Kas, kaip paaiškėjo, buvo „sėkla“? b) Ką Paulius pasakė apie pirmosios pranašystės pildymąsi?

¹⁰ Paaiškėjo, kad toji „sėkla“ yra Jėzus Kristus su grupe bendravaldžių — visi drauge jie sudaro Dievo Mesijiškąją Karalystę (Danieliaus 7:13, 14, 27; Mato 19:28; Luko 12:32; 22:28-30). Tačiau visa tai tapo žinoma ne iš karto. Kaip pildysis ta pirma pranašystė, buvo „[„šventoji“, NW] paslaptis, nutylėta per ilgus amžius“ (Romiečiams 16:25, Jr). Šimtmečiais tikintieji laukė, kada bus atskleista „šventoji paslaptis“ ir ta pranašystė išsipildys, tai yra kada bus apginta Jehovos visavaldystė (Romiečiams 8:19-21).

„Šventoji paslaptis“ palaipsniui atskleidžiama

11. Ką Jehova atskleidė Abraomui?

¹¹ Po truputį Jehova atskleisdavo tam tikrus „Dievo karalystės slėpinio“ aspektus (Morkaus 4:11). Vienas iš tų, kuriems Jehova suteikė tokios informacijos, buvo Abraomas, pramintas „Dievo bičiuliu“ (Jokūbo 2:23). Jehova šiam vyrui pažadėjo ‘padaryti iš jo didelę tautą’. Vėliau jam pranešė: „Iš tavęs kils karaliai“ ir „visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis“ (Pradžios 12:2, 3; 17:6; 22:17, 18).

12. Kaip po Tvano pasirodė Šėtono sėkla?

¹² Dar iki Abraomo laikų atsirasdavo žmonių, kurie bandė viešpatauti kitiems. Štai Nojaus provaikaitis Nimrodas Biblijoje minimas kaip „pirmasis galiūnas žemėje“ ir „smarkus medžiotojas, priešiškas Jehovai“ (Pradžios 10:8; 10:9, NW). Aišku, Nimrodas bei kiti, pasiskelbę valdovais, buvo Šėtono įrankiai. Jie patys ir kas juos palaikė tapo Šėtono sėklos dalimi (1 Jono 5:19).

13. Ką Jehova pranašavo per Jokūbą?

¹³ Nepaisant Šėtono pastangų iškelti žmogiškuosius valdovus, Jehova toliau vykdė savo sumanymą. Per Abraomo vaikaitį Jokūbą jis pranešė: „Skeptras nepaliks Judo nei valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso; tada jam  turės paklusti tautos“ (Pradžios 49:10). Šie pranašiški žodžiai reiškė, kad ateis tas, kuris turi teisę gauti „skeptrą“ ir „valdovo lazdą“ — teisę valdyti „tautas“, arba visą žmoniją. Kas jis toks?

‘Kol ateis tas, kuriam tai priklauso’

14. Kokią sandorą Jehova sudarė su Dovydu?

¹⁴ Pirmasis iš Judo palikuonių, Jehovos išrinktų tapti jo tautos karaliumi, buvo piemuo Dovydas, Jesės sūnus * (1 Samuelio 16:1-13). Nepaisant padarytų nuodėmių ir klaidų, Dovydas rado malonę Jehovos akyse dėl savo ištikimybės jo aukščiausiajai valdžiai. Daugiau apie Edene paskelbtos pranašystės pildymąsi paaiškėjo, kai Jehova sudarė su Dovydu sandorą, tardamas: „Aš iškelsiu po tavęs palikuonį, kilusį iš tavęs, ir padarysiu tvirtą jo karalystę.“ Tie žodžiai lietė ne tik Dovydo sūnų ir įpėdinį Saliamoną, nes sandoroje buvo pasakyta: „Aš padarysiu jo karališką sostą amžiną.“ Toji sandora reiškė, kad pažadėtoji „sėkla“ ilgainiui kils iš Dovydo šeimos linijos (2 Samuelio 7:12, 13).

15. Kodėl galima sakyti, kad Judo karalystė vaizdavo Dievo Karalystę?

¹⁵ Iš Dovydo kilo dinastija karalių, kurie vyriausiojo kunigo buvo patepti šventuoju aliejumi. Todėl jie galėjo būti vadinami pateptaisiais, arba mesijais (1 Samuelio 16:13; 2 Samuelio 2:4; 5:3; 1 Karalių 1:39). Jie, taip sakant, sėdėjo Jehovos soste ir jo įgalioti valdė Jeruzalėje kaip karaliai (2 Metraščių 9:8). Ta prasme Judo karalystė vaizdavo Dievo Karalystę, naują Jehovos valdymo būdą.

16. Kokie buvo Judo karalių valdymo rezultatai?

¹⁶ Kuomet karalius bei tauta būdavo klusnūs Jehovos valdymui, Jis saugodavo juos ir laimindavo. Ypač valdant Saliamonui šalis džiaugėsi nepaprasta ramybe ir gerove — taip buvo pranašiškai parodyta, kokio gyvenimo reikia tikėtis viešpataujant Dievo Karalystei, kai Šėtonas nebedarys jokios įtakos ir Jehovos teisė visa valdyti bus apginta (1 Karalių 4:20; 5:5 [4:20, 25, Brb]). Deja, dauguma Dovydo linijos karalių nesilaikė Jehovos reikalavimų, todėl tauta ėmė garbinti stabus, elgtis amoraliai. Galiausiai Jehova leido, kad 607 m. p. m. e. tą karalystę sunaikintų babiloniečiai. Galėjo atrodyti, jog Šėtonui pavyko diskredituoti Jehovos valdymą.

17. Kas rodo, jog, nepaisant Dovydo dinastijos karalystės žlugimo, visa valdžia tebebuvo Jehovos rankose?

¹⁷ Kad buvo nuversta Dovydo dinastijos karalystė ir kiek anksčiau nukariauta šiaurinė Izraelio karalystė, nereiškė, jog Jehovos valdymas netinkamas. Tai tik aiškiai bylojo, kokios skaudžios būna pasekmės, kai žmogus pasiduoda Šėtono įtakai ir atmeta Dievo vadovavimą (Patarlių 16:25; Jeremijo 10:23). Kad parodytų, jog visa valdžia tebėra jo rankose, Jehova per pranašą Ezechielį pasakė: „Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! [...] Griuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa“ (Ezechielio 21:26, 27, Brb). Šitaip patvirtinta, jog pažadėtoji „sėkla“,  „turintis teisę valdyti“, pasirodys ateityje.

18. Ką angelas Gabrielius paskelbė Marijai?

¹⁸ Dabar nusikelkime į 2 m. p. m. e. Tuomet angelas Gabrielius buvo pasiųstas pas Mariją, skaisčią merginą, gyvenančią Galilėjos mieste Nazarete, Palestinos šiaurėje. Jis paskelbė: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:31-33).

19. Kokie jaudinantys įvykiai, gimus Jėzui, buvo jau nebetoli?

¹⁹ Pagaliau prisiartino laikas išaiškėti „šventajai paslapčiai“. Netrukus turėjo pasirodyti svarbiausias pažadėtosios „sėklos“ asmuo, Jėzus (Galatams 4:4; 1 Timotiejui 3:16). Šėtonas jam kirs į kulnį. Bet vėliau „sėkla“ sutrins Šėtonui galvą, taigi šis su savo bendrais nebegalės daugiau kenkti. Jėzus skelbė, kad per Dievo Karalystę bus atitaisyta visokia Šėtono padaryta žala ir apginta Jehovos teisė visa valdyti (Hebrajams 2:14; 1 Jono 3:8). Kaip Jėzus tai įvykdys? Kuo jis mums sektinas pavyzdys? Atsakymus sužinosime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kodėl Jehova yra teisėtas visatos valdovas?

• Kodėl Jehova nusprendė įsteigti Karalystę?

• Kaip Jehova palaipsniui atskleidė „šventąją paslaptį“?

• Kas rodo, kad žlugus Dovydo dinastijos karalystei visa valdžia tebebuvo Jehovos rankose?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ką Jehova atskleidė per Abraomą?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Kodėl Dovydo dinastijos karalystės žlugimas nereiškė, kad Jehovos valdymas netinkamas?