Mokykite savo vaikus taikingumo

Ruošdamasi su tėvais keltis gyventi į tolimą šalies kraštą, aštuonmetė Nikolė su džiaugsmu pranešdavo savo gerai draugei Gabrielei kiekvieną naujieną. Kartą ši netikėtai išrėžė, kad jai visai nerūpi, jog Nikolė išvyksta. Labai įžeista ir supykusi mergaitė mamai pasakė: „Nenoriu daugiau Gabrielės matyti!“

KAI ištinka tokios vaikystės krizės, kokią išgyveno Nikolė ir Gabrielė, kartais prireikia tėvų įsikišimo — ne tik numalšinti širdies skausmą, bet ir parodyti, kaip elgtis, kada šitaip atsitinka. Natūralu, kad vaikai elgiasi vaikiškai ir dažnai nė neįtaria, kaip gali sužeisti jų žodžiai ar poelgiai (1 Korintiečiams 13:11). Jiems reikia išsiugdyti bruožus, kurie padėtų taikingai bendrauti tiek šeimoje, tiek kitur.

Tėvai krikščionys labai stengiasi mokyti vaikus ‘ieškoti ramybės ir vytis ją’ (1 Petro 3:11). Taikingumas teikia džiaugsmą, tad verta dėti visas pastangas nugalėti įtarumą, nusivylimą, priešišką nusistatymą. Jeigu turite vaikų, kaip galėtumėte mokyti juos taikingumo?

Ugdykite troškimą įtikti „ramybės Dievui“

Jehova vadinamas „ramybės Dievu“ ir jis yra tas, kuris teikia ramybę (Filipiečiams 4:9; Romiečiams 15:33). Taigi išmintingi tėvai sumaniai naudojasi Dievo Žodžiu, Biblija, kad įdiegtų savo vaikams norą patikti Dievui ir atspindėti jo savybes. Pavyzdžiui, padėkite vaikui įsivaizduoti, ką apaštalas Jonas matė įspūdingame regėjime, — nuostabią smaragdo spalvos vaivorykštę, juosiančią Jehovos sostą * (Apreiškimo 4:2, 3). Paaiškinkite, kad ši vaivorykštė simbolizuoja taiką bei ramybę, kurios  supa Jehovą, ir kad tokia palaima džiaugsis kiekvienas, kuris jam paklūsta.

Jehova taip pat moko per savo Sūnų, Jėzų, kuris vadinamas „Ramybės Kunigaikščiu“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]). Tad skaitykite su savo mažaisiais Bibliją ir aptarkite, kaip Jėzus mokė vengti nesutarimų ir ginčų (Mato 26:51-56; Morkaus 9:33-35). Paaiškinkite, kodėl apaštalas Paulius, kuris kadaise buvo „smurtininkas“, visiškai pasikeitė ir parašė, kad „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, [...] būti kantriam“ (1 Timotiejui 1:13; 2 Timotiejui 2:24). Galbūt vaikui tai padarys didžiulį poveikį.

Evanas prisimena, kaip iš jo, septynmečio, mokyklos autobuse kartą tyčiojosi vienas berniukas. „Aš taip ant jo užpykau, kad norėjau atkeršyti! — sako jis. — Paskui atsiminiau, kad namuose buvau mokomas, jog muštis negalima. Žinojau: Jehova nori, kad ‘niekam neatmokėčiau piktu už pikta’ ir ‘gyvenčiau taikoje su visais žmonėmis’“ (Romiečiams 12:17, 18). Evanas sukaupęs jėgas bei drąsą neatsakė tuo pačiu ir taip išvengė nesantaikos. Jis norėjo įtikti ramybės Dievui.

Patys būkite taikingi

Ar jūsų namuose taikinga atmosfera? Jeigu taip, vaikai daug ko gali išmokti apie taikingumą iš jūsų pavyzdžio. Kuo labiau sekate Dievo ir Kristaus taikingumu, tuo veiksmingiau to mokysite savo vaikus (Romiečiams 2:21).

Rasas ir Sindi nuolat aiškina dviem savo sūnums, kad reikia elgtis meilingai, kai kiti juos supykdo. Sindi sako: „Kaip mudu su vyru elgiamės iškilus nesutarimams su sūnumis bei kitais žmonėmis, taip ir mūsų berniukai dažniausiai elgiasi panašiose situacijose.“

Net jei padarote klaidą, — o kas iš tėvų jų nedaro? — vis tiek tai gali būti proga pamokyti vaikus kai ko svarbaus. „Kartais mudu su žmona Teri perlenkdavome lazdą ir sudrausmindavome savo tris vaikus neišsiaiškinę visų aplinkybių, — prisipažįsta Stivenas. — Tokiais atvejais jų atsiprašydavome.“ Teri priduria: „Norime, kad vaikai žinotų, jog mes irgi netobuli ir klystame. Mūsų nuomone, tai ne tik padeda išlaikyti taikius santykius šeimoje, bet ir yra pavyzdys vaikams, kaip būti taikdariais.“

Ar vaikai gali išmokti taikingumo iš jūsų elgesio su jais? Jėzus patarė: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Nors  klaidų neišvengsite, būkite tikri, kad rodydami meilę ir švelnumą savo atžaloms sulauksite gerų vaisių. Vaikai mieliau klauso nurodymų, kai jie duodami su meile.

Lėti pykti

Patarlių 19:11 (Brb) sakoma: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja.“ Kaip galite padėti savo vaikams ugdytis įžvalgumą? Deividas su Merian, auginantys sūnų ir dukrą, dalijasi savo patirtimi. Vyras sako: „Jeigu matome, kad vaikai, kieno nors įskaudinti, susierzina, mokome juos būti atjaučius. Tiesiog jų paklausiame: gal įžeidėjui buvo sunki diena? gal jis pavyduliauja? gal jį patį kas nors užgavo?“ Merian priduria: „Taip juos stengiamės nuraminti, kad per daug nenusimintų ir nesiginčytų, kas teisus, o kas ne.“

Toks mokymas gali turėti nuostabų poveikį. Štai kaip Nikolei, apie kurią kalbėjome straipsnio pradžioje, jos mama Mišelė ne tik padėjo susitaikyti su Gabriele, bet ir davė vertingą pamoką. Mama pasakoja: „Su dukra perskaitėme knygos Sek Didžiuoju Mokytoju 14 skyrių. * Tada paaiškinau, ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas, kad turime atleisti „iki septyniasdešimt septynių kartų“. Atidžiai išklausiusi, ką jaučia Nikolė, padėjau jai įžvelgti, kaip jaučiasi Gabrielė, — turbūt liūdi ir yra nusivylusi, kad geriausia draugė išvyksta taip toli“ (Mato 18:21, 22).

Kai Nikolė suprato, kas galbūt pastūmėjo Gabrielę taip pasakyti, jai pagailo draugės, todėl paskambino ir atsiprašė. „Nuo to laiko, — pasakoja Mišelė, — dukra stengiasi atsižvelgti į kitų jausmus, elgtis su jais maloniai ir tai jai teikia džiaugsmą“ (Filipiečiams 2:3, 4).

Mokykite vaikus nereaguoti pernelyg jautriai į kitų klaidas ir iškylančius nesusipratimus. Galbūt tos pastangos duos vaisių ir jūs džiaugsitės matydami, kaip vaikai nuoširdžiai rodo kitiems gerumą ir švelnumą (Romiečiams 12:10; 1 Korintiečiams 12:25).

Mokykite atleisti

„Yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę“, — sakoma Patarlių 19:11 (Brb). Jėzus, sekdamas savo Tėvu, net pačiu sunkiausiu momentu parodė atlaidumą (Luko 23:34). Vaikai gali suvokti, kaip svarbu atleisti, jeigu patys patiria tą malonų jausmą, kai jūs atleidžiate jiems.

Penkiametis Vilis mėgsta su senele spalvinti paveikslėlius. Kartą ji staiga liovėsi, subarė Vilį ir nuėjo. Berniukas nusiminė. Jo tėtis Semas pasakoja: „Vilio senelė serga Alzheimerio liga. Paaiškinome tai Viliui kuo suprantamiau.“ Semas priminė sūnui, jog jam daug kartų buvo atleista, todėl ir jis turi atleisti kitiems. Vaiko reakcija tėvams buvo netikėta. „Įsivaizduokite, kaip abu su žmona buvome maloniai nustebinti, kai  sūnus priėjo prie aštuoniasdešimtmetės senelės, ištarė keletą žodžių atsiprašomu tonu ir paėmęs už rankos nusivedė atgal prie stalo.“

Išties puiku, kada vaikai išmoksta būti pakantūs kitų trūkumams bei klaidoms ir noriai atleidžia (Kolosiečiams 3:13). Net jei kas nors vaiką bando įskaudinti tyčia, patikinkite jį, jog svarbu išlikti taikingam, nes „kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo“ (Patarlių 16:7, Brb).

Nepaliaukite mokyti vaikus būti taikingus

Tėvai, kurie namuose sukuria taikią aplinką ir, kaip pataria Dievo Žodis, moko vaikus būti taikdariais, yra tikra palaima savo vaikams (Jokūbo 3:18). Tokių šeimų vaikai lengviau sugeba spręsti konfliktus ir taikiai sugyventi su kitais. Taip jie gyvenime patiria daugiau laimės ir pasitenkinimo.

Danas ir Kati turi tris paauglius vaikus, kurie visi tarnauja Jehovai. „Nors turėjome sunkumų auklėdami juos, kai buvo mažesni, — sako Danas, — dabar galime pasidžiaugti gerais rezultatais. Vaikai puikiai sutaria su kitais, pasiruošę atleisti, kai kyla pavojus taikai.“ Kati sako: „Tai mums ypač malonu, juk ramybė yra vienas Dievo dvasios vaisių“ (Galatams 5:22, 23).

Taigi tėvai, nepaliaukite mokyti savo vaikus būti taikingus, — net jei pažanga iš pradžių atrodo lėta. Būkite tikri, kad tuomet „meilės bei ramybės Dievas bus su jumis“ (Galatams 6:9; 2 Korintiečiams 13:11).

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 20 puslapyje]

AR TAI GERA ĮTAKA?

Organizacijos „Media Awareness Network“ internete paskelbtame straipsnyje apie smurtą per televiziją teigiama: „Ištisai brukama mintis, kad problemas galima spręsti smurtu — jo nuolat griebiasi tiek teigiami, tiek neigiami herojai.“ Tik 10-yje procentų iš TV laidų, filmų bei muzikinių vaizdo klipų, kurie buvo išanalizuoti, parodytos blogos smurto pasekmės. Pasak straipsnio, apskritai „smurtas vaizduojamas kaip pateisinamas, normalus, neišvengiamas — kaip savaime suprantamas būdas spręsti problemas“.

Ar jums šeimoje nereikėtų pakeisti televizijos žiūrėjimo įpročių? Neleiskite, kad dėl tokių pramogų jūsų pastangos mokyti vaikus taikingumo nueitų perniek.

[Iliustracija 17 puslapyje]

Įdiekite savo vaikams troškimą patikti „ramybės Dievui“

[Iliustracija 18 puslapyje]

Pataisykite vaiką, jeigu jis užgauliai kalba ar elgiasi

[Iliustracija 19 puslapyje]

Jūsų vaikai turi išmokti atsiprašyti ir atleisti