Skaitytojų klausimai

Kaip dera krikščioniui žiūrėti į medžioklę ir žvejybą?

Biblija nedraudžia medžioti ar žvejoti (Pakartoto Įstatymo 14:4, 5, 9, 20; Mato 17:27; Jono 21:6). Vis dėlto tokį pomėgį turintiems krikščionims reikėtų prisiminti keletą Šventojo Rašto principų.

Dievas leido Nojui ir jo palikuonims naudoti maistui gyvūnus su sąlyga, kad atėmus gyvybę iš jų bus nutekintas kraujas (Pradžios 9:3, 4). Šis įsakymas pabrėžė, jog gyvūnų gyvastį reikia vertinti kaip duotą Dievo. Todėl krikščionys nežudo gyvūnų be jokio gailesčio, vien dėl pramogos ar malonumo (Patarlių 12:10).

Čia svarbus ir kitas aspektas. Kai kurie apaštalai buvo žvejai ir tikriausiai džiaugdavosi gausiu laimikiu. Tačiau nesakoma, kad būtų gyręsi savo sugebėjimais ar žvejoję ir medžioję tik tam, kad pranoktų kitus, pasirodytų esą vyriški, pajustų persekiojimo, kovos ar žudymo jaudulį (Psalmyno 11:5; Galatams 5:26).

Tad vertėtų pagalvoti: ar savo pavyzdžiu rodau, jog tikrai gerbiu Jehovos požiūrį į gyvybę? Gal žvejyba ar medžioklė taip užvaldė, kad nuolat apie tai mąstau ir kalbu? Ką liudija mano gyvensena: kad esu aistringas medžiotojas ar Dievo tarnas? Gal žvejodamas arba medžiodamas artimai bendrauju su netikinčiais ar apleidau šeimą? (Luko 6:45)

Tie, kas žvejoja ar medžioja dėl maisto, galbūt mano, jog atėjus sezonui dvasinius dalykus galima nustumti į šalį. Tačiau jei tvirtai tikime ir pasikliaujame Dievu, jo interesai mums visada bus patys svarbiausi (Mato 6:33). Be to, krikščionys paklūsta visiems „ciesoriaus“ įsakymams, reglamentuojantiems medžioklę ir žvejybą, ar valdžia to reikalautų, ar ne (Mato 22:21; Romiečiams 13:1).

Norėdami įgyti Jehovos požiūrį į tuos dalykus, kai kurie galbūt turi pakeisti savo mąstyseną ir prisiderinti prie Dievo normų (Efeziečiams 4:22-24). Tačiau kiekvienas apsisprendžia pagal sąžinę ir jo sprendimą privalome gerbti. Čia dera prisiminti apaštalo Pauliaus patarimą: „Liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau pasiryžkite nebeduoti broliui akstino nupulti“ (Romiečiams 14:13). Rodydami tokią nesavanaudišką meilę bei pagarbą išlaikysime bendruomenėse taiką ir džiuginsime mūsų Kūrėją, visokios gyvybės Šaltinį (1 Korintiečiams 8:13). *

[Išnaša]