Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar tikėjimo kelyje turi patarėją?

Ar tikėjimo kelyje turi patarėją?

Ar tikėjimo kelyje turi patarėją?

UZIJAS dar visai jaunas, šešiolikmetis, tapo Judo, pietinės karalystės, valdovu. Karaliavo daugiau kaip 50 metų — nuo 829 iki 778 m. p. m. e. Nuo pat jaunumės jis „darė, kas dora Viešpaties akyse“. Kieno skatinamas šis valdovas ėjo teisingu keliu? Štai ką byloja istoriniai duomenys: „[Uzijas] buvo pasišventęs ieškoti Dievo, kol buvo gyvas Zacharijas, mokęs jį bijoti Dievo. Kol jis ieškojo Viešpaties, Dievas jam teikė sėkmę“ (2 Metraščių 26:1, 4, 5).

Apie karaliaus patarėją Zachariją tiek ir težinome, kiek čia parašyta. Bet galime neabejoti, jog jis, „mokęs bijoti Dievo“, darė gerą įtaką jaunajam monarchui, kad šis elgtųsi teisingai. Viename leidinyje rašoma, kad Zacharijas tikriausiai „išmanė šventus dalykus, turėjo aiškią dvasinę įžvalgą, gebėjo perteikti savo žinias“ (The Expositor’s Bible). Apie Zachariją vienas biblistas rašo: „Jis gerai žinojo pranašystes [...], buvo šviesaus proto, dievobaimingas, teisus vyras ir, reikia manyti, Uzijas laikė jį dideliu autoritetu.“

Geru keliu einantis Uzijas buvo daugeriopai laiminamas; „jis darėsi vis galingesnis ir galingesnis“, nes „Dievas padėjo jam“. Kadangi šis valdovas neišleido iš akių dvasinių dalykų, jam sekėsi tvarkyti ir pasaulietinius reikalus, „kol buvo gyvas Zacharijas“ (2 Metraščių 26:5-8). Kai Uzijas įsigalėjo, ėmė nebepaisyti viso to, ko jį išmokė patarėjas Zacharijas. Karaliaus „širdis pasidarė tokia išdidi, kad nuvedė jį į pragaištį. Jis nusižengė Viešpačiui“. Dėl vieno itin nepagarbaus poelgio Uzijas buvo ištiktas ligos: jo oda tapo pasibjaurėtina ir karalius nebetiko eiti daugelio savo pareigų (2 Metraščių 26:16-21).

Ar turi tokį žmogų, kurį galėtumei pavadinti patarėju, įkvepiančiu tave „ieškoti Dievo“? Galbūt tu — vyras ar moteris, jaunas ar jau peržengęs jaunystės metus — jį ir turi. Brangink tokį patarėją, nes jo pamokymai gali padėti visada daryti tai, kas, Jehovos požiūriu, teisinga. Įsiklausyk, ką sako šis brandus krikščionis, ir jo patarimus dėkis giliai į širdį. Niekad neignoruok išmintingų žodžių žmogaus, kuris ‘moko bijoti Dievo’ (Patarlių 1:5; 12:15; 19:20).