„Žiūrėk tarnystės, kurią gavai Viešpatyje“

„Žiūrėk tarnystės, kurią gavai Viešpatyje, kad ją atliktum“ (KOL 4:17, Jr).

1, 2. Kokia yra krikščionių pareiga žmonijai?

MUMS skirta didelė atsakomybė — ištiesti pagalbos ranką aplinkiniams. Kaip jie dabar apsispręs, nuo to priklausys, ar per „didį sielvartą“ išsigelbės, ar žus (Apr 7:14). Dievo įkvėptas Patarlių knygos rašytojas pasakė: „Gelbėk vedamus mirti, ir svyruojantiems į nužudymą nesulaikyk pagalbos.“ Kokie žodžiai! Jeigu tos pareigos neatliktume ir neperspėtume žmonių, kad jie turi pasirinkti viena iš dviejų, ko gero, užsitrauktume kraujo kaltę. Beje, toliau Patarlių knygoje tęsiama: „Jei sakysi: ‘Mes juk nieko apie tai nežinojome’, argi tas, kuris ištiria širdis, nesuvokia? Argi tas, kuris saugoja tavo gyvybę, nežino ir neatlygina žmogui pagal jo darbą?“ Tikrai, Jehovos tarnai negali pasiteisinti nežinantys, koks pavojus žmonėms gresia (Pat 24:11, 12, Jr).

² Jehovai brangi kiekviena gyvybė. Jis ragina savo tarnus dėti visas pastangas, kad kuo daugiau žmonių būtų išgelbėta. Šventojo Rašto žinią, vaduojančią iš pražūties, turi skelbti kiekvienas krikščionis. Antai sargybinis matydamas, jog artinasi pavojus, trimituoja perspėjimą. Panašiai darome ir mes. Juk nenorime, kad į pražūtį einančiųjų kraujas kristų ant mūsų galvos (Ez 33:1-7). Kaip tad svarbu be paliovos ‘skelbti žodį’! (Perskaityk 2 Timotiejui 4:1, 2, 5.)

3. Kokius klausimus aptarsime šiame ir dviejuose tolesniuose studijų straipsniuose?

³ Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip įveikti kliūtis, apsunkinančias mūsų gyvybiškai svarbų darbą, ir kaip šitą tarnybą išplėsti, kad kuo daugiau žmonių ištiestume pagalbos ranką. Antrame studijų straipsnyje aptarsime, kaip tobulinti savo mokymo meną, kad veiksmingiau dėstytume gyvybiškai svarbias Biblijos tiesas. Trečiame studijų straipsnyje apžvelgsime, kokių puikių vaisių duoda Karalystės skelbėjų tarnyba visame pasaulyje. Bet prieš tai, kai imsimės gvildenti šiuos klausimus, vertėtų prisiminti, kodėl dabar yra tokie sunkūs laikai.

Kodėl daugelis neturi vilties

4, 5. Ką žmonija patiria ir kaip daugelis jaučiasi?

⁴ Pasaulio įvykiai liudija „šią santvarką baigiantis“ (NW). Matome, kad galas jau labai arti. Žemėje vyrauja tokios sąlygos ir dedasi tokie dalykai, kurie, kaip išpranašavo Jėzus ir jo mokiniai, yra „paskutinių dienų“ ženklas. Žmoniją alina „kentėjimai“ — tai ir karai, ir badmečiai, ir žemės drebėjimai, ir įvairios kitos nelaimės. Visuomenėje įprasta laužyti įstatymus, elgtis egoistiškai, nepaisyti Dievo valios. Net ir tam žmogui, kuris stengiasi laikytis Biblijos normų, dabar yra „sunkūs laikai“ (Mt 24:3, 6-8, 12; 2 Tim 3:1-5).

⁵ O diduma žmonijos nė nežino pasaulio įvykių reikšmės, todėl dažnas nerimauja dėl savo paties ir šeimos saugumo. Jeigu dar mirtis pasiglemžia ką nors iš artimųjų arba gyvenime ištinka kokia kita neganda, skausmas tampa nepakeliamas. Neturėdami tikrų žinių, kodėl būtent taip viskas  klostosi ir kur išeitis, žmonės yra be vilties (Ef 2:12).

6. Kodėl „didžioji Babelė“ negali padėti savo sekėjams?

⁶ „Didžioji Babelė“ — visokia neteisinga religija — žmones ne ką tepaguodžia. Net priešingai: visuomenė nuo jos „ištvirkimo vyno“ svirduliuoja apimta dvasinės sumaišties. Be to, klaidinga religija tarsi ištvirkėlė suvedžioja ir laiko savo glėbyje „žemės karalius“, melagingais mokymais ir burtais taip paveikdama žmones, kad tie aklai keliaklupsčiautų politiniams vadovams. Taigi neteisinga religija tapo labai galinga ir įtakinga, bet sykiu visiškai nusigręžė nuo dvasinės tiesos (Apr 17:1, 2, 5; 18:23).

7. Kas laukia daugumos žmonių ir kaip galima kai kuriems padėti?

⁷ Jėzus aiškino, jog dauguma eina plačiuoju keliu, vedančiu į pražūtį (Mt 7:13, 14). Tame kelyje esama ir asmenų, sąmoningai ignoruojančių Biblijos mokymus, tačiau dažnas ten žengia suklaidintas ir nė nenumano, kokie iš tikrųjų yra Jehovos nuostatai. Galbūt kai kas savo gyvenseną pakeistų, jeigu iš Šventojo Rašto sužinotų, kiek visa tai rimta. O kurie pasiliks su didžiąja Babele ir toliau nepaisys Biblijoje išdėstytų normų, per „didį sielvartą“ juk nebus išsaugoti (Apr 7:14).

Nesiliaukime skelbti gerosios naujienos

8, 9. Ką pirmojo amžiaus krikščionys darė priešų puolami ir kodėl jie taip elgėsi?

⁸ Jėzus pasakė, kad jo mokiniai skelbs gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir ruoš mokinius (Mt 28:19, 20). Todėl tikrieji krikščionys niekada neabejojo, jog skelbdami evangeliją rodo ištikimybę Dievui ir kad be šito neįmanomas tikėjimas. Pirmajame amžiuje Jėzaus sekėjai net priešininkų spaudžiami to darbo neapleido. Jie su pasitikėjimu meldė Jehovą stiprybės, „drąsos atvirai skelbti [jo] žodį“. Jehova išklausė prašymą ir pripildė juos šventosios dvasios, taigi jie garsino Dievo žodį be baimės (Apd 4:18, 29, 31).

⁹ Ar priešiškumui sustiprėjus Jėzaus sekėjų ryžtas vykdyti šią užduotį nesusvyravo? Anaiptol. Žydų religiniai vadovai neapsikęsdami, kad apaštalai skelbia gerąją naujieną, juos suėmė, prigrasino tylėti ir nuplakdino. Bet šie „nesiliovė kiekvieną dieną mokyti [...] ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų“. Apaštalai gerai suvokė, jog „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5:28, 29, 40-42).

10. Kokių sunkumų šiandien iškyla krikščionims ir ką jie gali laimėti savo geru elgesiu?

¹⁰ Daugumai šiuolaikinių Dievo tarnų dėl evangelizacijos veiklos nėra tekę iškęsti  nei mušimo, nei kalinimo. Tačiau vienokių ar kitokių sunkumų, išmėginimų patiria visi tikrieji krikščionys. Štai galimas dalykas, kad vadovaudamasis savo sąžine, išlavinta pagal Biblijos principus, tu elgsiesi kitaip, negu visuomenėje įprasta, taigi išsiskirsi iš aplinkinių. Kolegos, bendramoksliai, kaimynai matys, jog visad stengiesi sekti Biblijos mokymais, ir tave, ko gero, laikys keistuoliu. Tačiau jų nepalanki nuomonė tavęs neturėtų gąsdinti. Pasaulis skendi dvasinėje tamsoje, o krikščionys privalo spindėti „tarsi žiburiai“ (Fil 2:15). Tikėtina, jog vienas kitas nuoširdus žmogus tavo gerus darbus įvertins ir galiausiai net ims šlovinti Jehovą. (Perskaityk Mato 5:16.)

11. a) Kaip su skelbėjais gali elgtis kai kurie žmonės? b) Ko apaštalas Paulius susilaukė nuo priešininkų ir kaip į tai reagavo?

¹¹ Kad nenustotume skelbti Karalystės žinios, reikia būti drąsiems. Gal kai kurie žmonės, net artimieji, tave išjuoks ar kaip kitaip mėgins atimti norą toliau uoliai darbuotis (Mt 10:36). Štai apaštalas Paulius už savo ištikimą tarnybą ne kartą buvo sumuštas. Žiūrėkime, kaip jis į tokius antpuolius reagavo. „Nukentėję bei patyrę nuoskaudų [...], pasitikėdami Dievu, mes drąsiai skelbėme Dievo Evangeliją, nors kova buvo smarki“, — rašė apaštalas (1 Tes 2:2). Suimtam, išrengtam, nuplaktam rykštėmis ir įmestam į kalėjimą Pauliui išties reikėjo ryžto toliau garsinti gerąją naujieną (Apd 16:19-24). Kodėl jis nepabūgo? Todėl, kad užvis labiausiai troško atlikti Dievo pavestą evangelizacijos užduotį (1 Kor 9:16).

12, 13. Su kokiais sunkumais skelbėjai susiduria ir kaip mėgina juos įveikti?

¹² Taip pat nelengva išlikti uoliems darbuojantis tokiose teritorijose, kur gyventojai mažai tebūna namie arba yra gana abejingi Karalystės žiniai. Ką tada daryti? Galbūt reikės dar labiau įsidrąsinti ir imti liudyti neoficialiai. Vertėtų pamėginti eiti į tarnybą kitu laiku arba pasirinkti tuos rajonus, kur randame daugiau žmonių. (Palygink Jono 4:7-15; Apaštalų darbų 16:13; 17:17.)

¹³ Be to, nemažai krikščionių dėl senatvės ir negalių nebeįstengia skelbimo tarnyboje nuveikti tiek, kiek norėtų. Jeigu ir tau taip yra, nenusimink. Jehova gerai žino tavo ribotumus ir džiaugiasi matydamas, jog darai, ką gali. (Perskaityk 2 Korintiečiams 8:12.) Kad ir kokios būtų kliūtys — aplinkinių priešiškumas arba apatija ar tavo paties negalavimai, — stenkis dalytis gerąja naujiena su kitais, kiek tik aplinkybės leidžia (Pat 3:27; palygink Morkaus 12:41-44).

„Žiūrėk tarnystės“

14. Kokį pavyzdį apaštalas Paulius rodė bendratikiams ir ką daryti ragino?

¹⁴ Apaštalas Paulius tarnybos ėmėsi labai atsakingai ir bendratikius skatino sekti tokiu jo pavyzdžiu (Apd 20:20, 21; 1 Kor 11:1). Vienas krikščionis, kurį anuomet Paulius būtinai norėjo paraginti, buvo vardu Archipas. Laiške kolosiečiams apaštalas rašė: „Pasakykite Archipui: ‘Žiūrėk tarnystės, kurią gavai Viešpatyje, kad ją atliktum’“ (Kol 4:17, Jr). Nei apie patį Archipą, nei apie jo aplinkybes nieko nežinome, tačiau jis, ko gero, prisiėmė evangelizacijos tarnystę. Jeigu esi pasiaukojęs Dievui krikščionis, vadinasi, tu irgi prisiėmei tokią tarnystę. Ar vis tebesistengi ją rūpestingai atlikti?

15. Ką daryti krikščionis yra įsipareigojęs, jeigu pasiaukojo Dievui, ir kokių kyla klausimų?

¹⁵ Prieš pasikrikštydami mes nuoširdžioje maldoje Jehovai pasakėme, kad nusprendėme paaukoti jam savo gyvenimą. Taigi pasiryžome vykdyti jo valią. Dabar vertėtų savęs paklausti: ar vykdyti Dievo valią man  tikrai svarbiausia? Galbūt turime įvairių pareigų, tarkim, aprūpinti savo šeimą, ir Jehova tikisi, kad tų pareigų neapleisime (1 Tim 5:8). Tačiau kam skirsime likusį laiką ir jėgas? Kokius prioritetus gyvenime esame nusistatę? (Perskaityk 2 Korintiečiams 5:14, 15.)

16, 17. Kokias galimybes vertėtų apsvarstyti jaunam arba didelių įsipareigojimų neturinčiam krikščioniui?

¹⁶ Gal esi jaunas pasiaukojęs krikščionis, bebaigiąs arba jau baigęs vidurinę mokyklą? Tikriausiai dar neturi atsakingų šeimos pareigų. Kaip planuoji savo ateitį? Kokie sprendimai labiausiai padėtų tau tesėti įžadą — vykdyti Jehovos valią? Daug kas sutvarkė savo reikalus taip, kad galėtų tarnauti pionieriais, ir jiems netrūksta džiaugsmo bei pasitenkinimo (Ps 110:3, Brb; Mok 12:1).

¹⁷ O gal esi jau savarankiškas jaunuolis, dirbi visą darbo savaitę, bet tavęs nesaisto jokie kiti įsipareigojimai, tik užsidirbti sau pragyvenimui. Be abejo, kiek tvarkaraštis leidžia, mielai prisidedi prie bendruomenės veiklos. Ką manai, ar nebūtų džiugu ir daugiau nuveikti, labiau atsidėti tarnybai? (Ps 34:9 [34:8, Brb]; Pat 10:22, Brb) Juk yra tokių teritorijų, kuriose, norint paskelbti kiekvienam gyventojui gyvybinę tiesos žinią, reikia dar daug pasidarbuoti. Ar negalėtum imtis kai ko naujo, tarkim, persikelti tarnauti ten, kur ypač trūksta Karalystės skelbėjų? (Perskaityk 1 Timotiejui 6:6-8.)

18. Kaip pertvarkė savo gyvenimą viena jauna pora ir ką jiedviem tai davė?

¹⁸ Štai pažiūrėkime vieną pavyzdį iš Jungtinių Valstijų. Sutuoktiniai Kevinas ir Elena, * kaip toje vietovėje įprasta jaunoms šeimoms, nusipirko namą. Abu triūsė visą darbo savaitę, gyveno pasiturinčiai. Tačiau darbas ir buitis mažai tepaliko vietos evangelizacijos tarnybai. Jiedu suprato, kad beveik visą laiką ir jėgas aukoja materialiniams dalykams. Tuo tarpu vieni jų pažįstami, pionierių pora, nors ir gyveno kukliai, nestokojo džiaugsmo. Tad Kevinas ir Elena irgi nutarė skirti jėgas nebe tam, kam iki šiol. Maldoje paprašę Jehovos padėti apsispręsti išmintingai, jie pardavė namą ir persikraustė į butą. Elena sutrumpino savo  darbo valandas ir pradėjo tarnauti pioniere. Matydamas, kiek džiaugsmo žmonai teikia tarnyba, Kevinas išėjo iš darbo, kuris atimdavo daug laiko, ir pats tapo pionieriumi. Vėliau jiedu persikėlė į vieną Pietų Amerikos šalį, kur labai trūksta Karalystės skelbėjų. „Mudu nuo pat pradžių buvome laimingi sutuoktiniai, — sako Kevinas, — bet kai užsibrėžėme siekti dvasinių tikslų, jaučiamės dar laimingesni.“ (Perskaityk Mato 6:19-22.)

19, 20. Kodėl gerosios naujienos skelbimas šiandien yra pats svarbiausias darbas?

¹⁹ Gerosios naujienos skelbimas — šiandien pats svarbiausias darbas žemėje (Apr 14:6, 7). Jį reikia dirbti, kad Jehovos vardas būtų laikomas šventu (Mt 6:9). Kasmet Biblijos žinią priima tūkstančiai žmonių; pagerėja jų gyvenimo kokybė ir jiems atsiveria kelias į išgelbėjimą. Tačiau, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „kaip [jie] išgirs be skelbėjo?!“ (Rom 10:14, 15). Išties verta susimąstyti. Tad kodėl nenusprendus daryti visa, ką įstengi, idant atliktum savo tarnystę?

²⁰ O kad žmonėms padėtum suprasti, kuo reikšmingi šitie sunkūs laikai ir ką gali nulemti vienoks ar kitoks sprendimas, — užsibrėžk tapti dar geresniu mokytoju. Kaip tokio tikslo siekti, pakalbėsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kokia yra krikščionių pareiga žmonijai?

• Kaip įveikti kliūtis, apsunkinančias mūsų skelbimo darbą?

• Ko reikia, kad atliktume prisiimtą tarnystę?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Gerąją naujieną skelbti priešininkų puolamiems reikia drąsos

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ką daryti, jei ten, kur skelbi gerąją naujieną, žmonės mažai tebūna namie?