Gerąją naujieną priima deramai nusiteikę žmonės

„Įtikėjo visi, kurie buvo nusiteikę deramai, kad įgytų amžinąjį gyvenimą“ (APD 13:48, NW).

1, 2. Kaip pirmojo amžiaus krikščionys atsiliepė į Jėzaus pranašiškus žodžius, kad geroji naujiena turi būti paskelbta visame pasaulyje?

BIBLIJOS kanonui priklausanti Apaštalų darbų knyga — jaudinantis pasakojimas, ko ėmėsi pirmojo amžiaus krikščionys turėdami omenyje Jėzaus pranašystę, kad geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje (Mt 24:14). Uolūs skelbėjai, vaizdžiai tariant, pramynė takus paskesnių amžių evangelizuotojams. Jėzaus mokiniai Jeruzalėje liudijo su tokiu užsidegimu, kad tūkstančiai žmonių, netgi „didelis kunigų būrys“, įtikėjo ir prisidėjo prie bendruomenės (Apd 2:41; 4:4; 6:7).

² Anų laikų misionieriai daugeliui padėjo priimti krikščionybę. Štai Pilypas nuvyko į Samariją, ir ten minios klausėsi jo žodžių (Apd 8:5-8). Paulius su įvairiais bendražygiais keliavo plačiai, skelbė krikščionybę Kipre, kai kuriose Mažosios Azijos vietovėse, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje. Tuose miestuose, kur jis skelbė evangeliją, daugybė žydų ir graikų tapo tikinčiaisiais (Apd 14:1; 16:5; 17:4). Titas tarnavo Kretoje (Tit 1:5). Petras darbavosi Babilone, ir tuo metu, kai jis parašė savo pirmą įkvėptąjį laišką, — tai yra apie 62—64 m. e. m., — krikščionių tarnystė jau buvo gerai žinoma Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje (1 Pt 1:1; 5:13). Koks nepaprastas tai buvo laikotarpis! Pirmojo amžiaus krikščionys, gerosios naujienos skelbėjai, darbavosi tiek uoliai, kad priešai ėmė nuogąstauti, esą jie „verčia visą pasaulį aukštyn kojom“ (Apd 17:6, Brb; 28:22).

3. Kokių vaisių šiais laikais duoda Karalystės skelbėjų veikla ir ką tu apie tai manai?

³ Šiais laikais krikščionių bendruomenė irgi sparčiai auga. Argi ne miela žvelgiant į Jehovos liudytojų metinę ataskaitą matyti, kokių vaisių duoda jų veikla visame pasaulyje? Ar nesidžiaugi žinodamas, kad 2007-aisiais tarnybiniais metais Karalystės skelbėjai vedė daugiau kaip šešis milijonus Biblijos studijų? Be to, iš visų žmonių, pernai dalyvavusių Jėzaus Kristaus mirties minėjime, apie dešimt milijonų ne Jehovos liudytojų atėjo į šią svarbią šventę ir tai rodo, kad jie gerajai naujienai nebuvo abejingi. Vadinasi, mums dar yra daug darbo.

4. Kas priima Karalystės žinią?

⁴ Šiandieną, kaip ir pirmajame amžiuje, tiesos žinią priima „visi, kurie [...] nusiteikę deramai, kad įgytų amžinąjį gyvenimą“ (Apd 13:48, NW). Jehova tokius žmones  patraukia į savo organizaciją. (Perskaityk Agėjo 2:7.) Tad su kokiu požiūriu mums reikia krikščioniškąją tarnybą atlikti, jei norime kuo daugiau atsidėti mokinių ruošimo darbui?

Tarnyboje nebūkime šališki

5. Kokiems žmonėms Jehova yra palankus?

⁵ Pirmojo amžiaus krikščionys suprato, kad „Dievas nėra šališkas“ ir kad „jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10:34, 35). Jeigu asmuo nori turėti gerus santykius su Jehova, privalo tikėti Jėzaus išperkamąja auka (Jn 3:16, 36). O Jehovos valia yra, kad „visokie žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tikrą tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:3, 4, NW).

6. Koks požiūris Karalystės skelbėjams nepritiktų ir kodėl?

⁶ Gerosios naujienos skelbėjams netiktų iš anksto susidaryti apie žmogų nuomonę pagal tai, kokios jis rasės, visuomeninės padėties, kaip atrodo, kokią religiją išpažįsta, ar pagal kitas ypatybes. Nagi, pagalvok: ar asmeniui, kuris tave pirmąkart supažindino su Šventojo Rašto tiesomis, nesi dėkingas už tai, kad neparodė jokio išankstinio nusistatymo? Tad kodėl pats turėtum susilaikyti nenurodęs kam nors kelio į išgelbėjimą, — gal žmogus ims ir paklausys? (Perskaityk Mato 7:12.)

7. Kodėl neturime teisti tų, kuriems gerąją naujieną skelbiame?

⁷ Jehova žmonijos Teisėju paskyrė Jėzų; vadinasi, mums neduota teisti nė vieno. Ir gerai, kad taip yra, nes apie žmogų mes galime spręsti tiktai paviršutiniškai — „kaip akys mato“ ir „kaip ausys girdi“, o Jėzus skaito giliausias mintis ir širdies sumanymus (Iz 11:1-5, Brb; 2 Tim 4:1).

8, 9. a) Koks žmogus buvo Saulius prieš tapdamas krikščioniu? b) Ko mus turėtų pamokyti apaštalo Pauliaus atvejis?

⁸ Jehovos tarnais tampa visokiausi žmonės. Čia vertas dėmesio yra tarsiečio Sauliaus, vėliau vadinamo apaštalu Pauliumi, pavyzdys. Saulius, fariziejus, buvo aršus krikščionių priešas. Nuoširdžiai įsitikinęs, esą jie klaidatikiai, persekiojo krikščionių bendruomenę (Gal 1:13). Žiūrint žmogaus akimis, atrodytų mažiausiai tikėtina, kad Saulius kada nors taps krikščioniu. O Jėzus įžvelgė Sauliaus širdyje kai ką gera ir išsirinko jį ypatingai misijai atlikti. Taip Saulius pasidarė vienas aktyviausių ir uoliausių pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenės narių.

⁹ Ko mus pamoko apaštalo Pauliaus atvejis? Savo teritorijoje galbūt sutinkame žmonių, kuriems, regis, labai nepatinka mūsų skelbiama žinia. Jeigu ir abejojame, ar bent kas iš tokių gali tapti tikruoju krikščioniu, nepaliaukime ieškoti progų su jais pasišnekėti. Kartais gerąja naujiena susidomi net ir tie, kurie jai buvo labai abejingi. Esame įpareigoti evangeliją visiems skelbti be paliovos. (Perskaityk Apaštalų darbų 5:42.)

Kaip esame apdovanojami už nepaliaujamas pastangas

10. Kodėl neturėtume gerosios naujienos nutylėti nuo tų žmonių, kurie mums atrodo grėsmingi? Papasakok vietinių pavyzdžių.

¹⁰ Sprendžiant apie žmogų iš pažiūros, galima labai apsirikti. Štai vienoje Pietų Amerikos šalyje vyras, vardu Ignasijas, * su Jehovos liudytojais Bibliją pradėjo studijuoti sėdėdamas kalėjime. Jis buvo tokio smurtingo būdo, kad visi jo bijojo. Kaliniai, kurie vertėsi amatais ir savo dirbinius pardavinėjo kitiems, Ignasiją prašydavo išreikalauti skolą, jei kas ilgai nesusimokėdavo. Vis dėlto šis vyras darė dvasinę pažangą, ėmė taikyti naujai įgytas žinias ir užkietėjęs mušeika virto maloniu žmogumi. Ignasijo niekas nebeprašo išreikalauti skolų, bet jis džiaugiasi, kad teisingi Biblijos mokymai ir Dievo dvasia padėjo  jam iš esmės pasikeisti. Taip pat yra dėkingas, kad skelbėjai, kurie pasistengė pradėti su juo Biblijos studijas, buvo tokie bešališki.

11. Kodėl vis lankomės pas tuos pačius žmones?

¹¹ Viena priežastis, kodėl vis lankomės pas tuos pačius žmones, su kuriais jau kalbėjomės apie gerąją naujieną, — ta, kad jų aplinkybės ir požiūris gali pasikeisti, ir iš tiesų būna, jog pasikeičia. Nuo praėjusio karto, kai buvome užėję, gal kas nors susirgo sunkia liga, prarado darbą ar išgyveno artimojo netektį. (Perskaityk Mokytojo 9:11.) Kartais ir pasaulio įvykiai paskatina žmogų rimtai susimąstyti apie ateitį. Dėl vienokių ar kitokių permainų asmuo, anksčiau buvęs abejingas ar net priešiškas, dabar gali palankiai mus išklausyti. Taigi nesivaržykime kiekviena tinkama proga dalytis gerąja naujiena.

12. Kaip turėtume žiūrėti į žmones, kuriems gerąją naujieną skelbiame, ir kodėl?

¹² Žmonėms, regis, yra būdinga skirstyti visuomenę į tam tikrus sluoksnius ir teisti kitus. O Jehova vertina mus kaip asmenybes. Jis mato, kokiu žmogumi kiekvienas gali tapti. (Perskaityk 1 Samuelio 16:7.) Stenkimės ir mes laikytis tarnyboje tokio požiūrio. Daugelis pavyzdžių rodo, kiek gera skelbėjai nuveikia tarnyboje, jeigu į visus žiūri su viltimi.

13, 14. a) Kodėl viena pionierė nieko gero nesitikėjo iš tarnyboje sutiktos merginos? b) Ko pasimokome iš šio atsitikimo?

¹³ Sandra, tarnaujanti pioniere vienoje Karibų saloje, eidama nuo durų prie durų sutiko merginą, vardu Rūta, kuri buvo tikra karnavalų žvaigždė. Du kartus Rūta buvo pelniusi nacionalinio karnavalo karalienės titulą. Ji nepaprastai susidomėjo tuo, ką Sandra ėmė pasakoti, todėl jiedvi susitarė dėl Biblijos studijų. Sandra prisimena: „Kai įėjau į svetainę, iš didžiulės nuotraukos į mane žvelgė Rūta, apsitaisiusi karnavalo kostiumu, ir visur buvo pridėliota jos laimėtų prizų. Aš klaidingai pamaniau, kad tokia įžymybė, karnavalo herojė, negali rimtai domėtis tiesa. Todėl nustojau ją lankyti.“

¹⁴ Po kurio laiko Rūta atėjo į Karalystės salę ir sueigai pasibaigus paklausė Sandros: „Kodėl nebeužeini su manim studijuoti?“ Sandra atsiprašė ir studijos vėl tęsėsi. Rūta sparčiai darė pažangą. Jos svetainėje jau nebeliko karnavalo atributikos. Mergina ėmė lankyti visas sueigas, eiti į skelbimo tarnybą ir savo gyvenimą paskyrė Jehovai. Aišku, Sandra suprato, kad jos pirmas įspūdis buvo neteisingas.

15, 16. a) Ką gera davė vienos skelbėjos pastangos liudyti giminaičiui? b) Kodėl daugiau žinodami apie giminaičio gyvenseną neturėtume vengti jam liudyti tiesą?

¹⁵ Gerų rezultatų duoda ir daugelio skelbėjų pastangos liudyti giminaičiams, nors kartais visai nepanašu, kad jie gali priimti mūsų žinią. Viena tokių skelbėjų — Džois, gyvenanti Jungtinėse Valstijose. Dar nuo tada, kai ji buvo paauglė, jos svainis tai už vieną, tai už kitą nusikaltimą vis patekdavo į kalėjimą.  „Žmonės sakė, esą jis taip žemai puolęs, kad iš duobės jau niekad neišlips, — pasakoja Džois. — Svainis prekiavo narkotikais, vogė, darė begalę kitokių blogybių. Ir vis dėlto ištisus 37 metus aš nepraleisdavau progos pasidalyti su juo Biblijos tiesomis.“ Džois kantriai stengėsi padėti giminaičiui, ir ne veltui: galiausiai jis ėmė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir viską iš pagrindų savo gyvenime pakeitė. Neseniai tas vyras, jau sulaukęs penkiasdešimties, pasikrikštijo viename srities kongrese Kalifornijoje. Džois sako: „Iš džiaugsmo negalėjau sulaikyti ašarų. Esu tokia laiminga, kad dėl jo niekad nenustojau vilties!“

¹⁶ Daugiau žinodamas apie vieno ar kito giminaičio gyvenseną, galbūt nesi linkęs kalbėtis su juo Biblijos temomis. O Džois, kaip matėme, nedvejodama liudijo savo svainiui. Mes juk negalime įžvelgti, kas yra kito širdyje. Gal tas žmogus kuo nuoširdžiausiai ieško tiesos apie Dievą. Tad nenutylėkime — leiskime tiesą surasti. (Perskaityk Patarlių 3:27.)

Geras Biblijos studijų vadovėlis

17, 18. a) Ką rodo pranešimai iš viso pasaulio apie knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? b) Kaip tau ši knyga pravertė tarnyboje?

¹⁷ Pranešimai iš įvairių pasaulio kampelių rodo, kad daugelis doros širdies žmonių mielai imasi studijuoti Šventąjį Raštą pagal vadovėlį Ko iš tikrųjų moko Biblija? Penisė, tarnaujanti pioniere Jungtinėse Valstijose, su šiuo leidiniu pradėjo kelerias studijas. Du studijuotojai buvo vyresnio amžiaus žmonės, uolūs bažnyčios lankytojai. Penisė svarstė: kažin kaip jie priims Šventojo Rašto tiesas, išdėstytas knygelėje Ko iš tikrųjų moko Biblija? Ir štai kaip buvo. Ji rašo: „Kadangi viskas pateikiama aiškiai, logiškai, nuosekliai, tie žmonės priėmė naujas žinias be prieštaravimų ir jokio nuogąstavimo, — suprato, jog čia tiesa.“

¹⁸ Pažiūrėkime dar kitą atvejį, šįkart iš Britanijos. Patricija pradėjo studijuoti Bibliją su pabėgėle iš vienos Azijos šalies, kurią ji paliko ne iš gero gyvenimo. Tenai jos vyrą ir sūnus išsivarė sukilėliai ir daugiau savo artimųjų ji nebematė. Netgi ją pačią grasino nužudyti, namus sudegino, ji tapo grupinio išprievartavimo auka. Po tokių baisumų gyvenimas jai neteko prasmės ir ji ne kartą galvojo apie savižudybę. Tačiau ėmusi studijuoti Šventąjį Raštą, įgijo viltį. „Knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija? viskas aiškinama paprastai, gerai pailiustruojama ir tai palietė moters širdį“, — rašo Patricija. Studijuotoja sparčiai darė pažangą, tapo nekrikštyta skelbėja ir pasakė  norinti per artimiausią asamblėją krikštytis. Kaip džiaugiamės padėdami nuoširdžiam žmogui suprasti ir vertinti tą nuostabią ateities viltį, kurią teikia Šventasis Raštas!

„Nepailskime daryti gera“

19. Kodėl gerąją naujieną reikia skelbti neatidėliojant?

¹⁹ Sulig kiekviena diena lieka vis mažiau laiko skelbti gerąją naujieną ir ruošti mokinius, kaip kad esame įpareigoti. Kasmet tūkstančiai deramai nusiteikusių žmonių priima mūsų garsinamą žinią. Bet „didžioji Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti“, o tai reiškia, jog pasiliekantieji dvasinėje tamsoje ‘svyruoja į nužudymą’ (Sof 1:14; Pat 24:11, Jr).

20. Kam kiekvienas turėtume pasiryžti?

²⁰ Tokiems žmonėms vis dar galime padėti. Tad būtinai sekime pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu. Jie „nesiliovė kiekvieną dieną mokyti [...] ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų“ (Apd 5:42, kursyvas mūsų). Kaip ir jie, rodykime ištvermę net sunkumų slegiami, atsidėkime „mokymo menui“, skelbkime evangeliją visiems be jokio šališkumo! „Nepailskime daryti gera.“ Jei šitaip kantriai darbuosimės, sulauksime atlygio — būsime visokeriopai Dievo laiminami (2 Tim 4:2; perskaityk Galatams 6:9).

[Išnaša]

Kaip atsakysi?

• Kas priima gerąją naujieną?

• Kodėl skelbėjui netiktų iš anksto susidaryti apie žmogų nepalankią nuomonę?

• Kaip atsiliepiama apie leidinį Ko iš tikrųjų moko Biblija?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Tiesos žinią priima tūkstančiai doros širdies žmonių

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Ko mes, skelbėjai, pasimokome žinodami, koks žmogus anksčiau buvo apaštalas Paulius?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Liudytojai gerąją naujieną skelbia visiems be išankstinio nusistatymo