Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jie bus laikomi vertais gerti iš gyvybės vandens šaltinių

Jie bus laikomi vertais gerti iš gyvybės vandens šaltinių

Jie bus laikomi vertais gerti iš gyvybės vandens šaltinių

„Avinėlis [...] juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių“ (APR 7:17).

1. Kaip Dievo Žodyje pavadinti pateptieji krikščionys ir kokias pareigas jiems skyrė Jėzus?

DIEVO ŽODYJE pateptieji krikščionys, atstovaujantys Kristui žemėje ir einantys jo paskirtas pareigas, pavadinti „ištikimu ir protingu vergu“ (Jr). 1918 metais Kristus vergo klasę patikrino ir įsitikino, jog pateptieji pareigingai ‘deramu laiku maitina šeimyną’. Jis, Šeimininkas, buvo savo „vergu“ patenkintas ir paskyrė jį „valdyti visų savo turtų“. (Perskaityk Mato 24:45-47.) Taigi pateptieji, prieš gaudami dangiškąjį paveldą, pirma čia, žemėje, tarnauja kitiems Jehovos garbintojams.

2. Kas įeina į Jėzaus „turtus“?

2 Kiekvienas šeimininkas gali kaip tinkamas tvarkytis su savo turtu, arba nuosavybe. Jėzaus Kristaus, Jehovos paskirtojo Karaliaus, nuosavybė žemėje — tai visa, kas susiję su jo Karalyste. Čia įeina ir „milžiniška minia“, apaštalo Jono matyta regėjime. Jonas apibūdino ją taip: „Štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais, su palmių šakomis rankose“ (Apr 7:9).

3, 4. Kaip Jehova laimina milžinišką savo garbintojų minią?

3 „Milžiniška minia“ priklauso tai Dievo tarnų klasei, kuriuos Jėzus pavadino „kitomis avimis“ (Jn 10:16). Jie puoselėja viltį amžinai gyventi rojuje žemėje. Tiki, kad Jėzus juos „ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“. Jie labai šito laukia, todėl „išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ (Apr 7:14, 17). Šie Dievo tarnai tiki Jėzaus išpirka, tad, Dievo akimis, jų drabužiai balti. Jie laikomi teisiais ir yra Dievo bičiuliai — kaip Abraomas.

4 Kadangi vis didėjančią minią šitų savo garbintojų, „kitų avių“, Jehova laiko teisiais, jie gali tikėtis išlikti, kai šią santvarką ištiks „didis sielvartas“ (Jok 2:23-26). Jie dabar gali suartėti su Jehova ir turi nuostabią perspektyvą pergyventi Armagedoną (Jok 4:8; Apr 7:15). „Milžiniška minia“ nėra kokia savarankiška organizacija, — ji tarnauja Dievui vadovaujama dangiškojo Karaliaus ir žemėje esančių pateptųjų jo brolių.

5. Kaip krikščionys iš „milžiniškos minios“ padeda dvasia pateptiems Kristaus broliams?

5 Pateptiesiems krikščionims visad teko ir dar teks kęsti didelius sunkumus šiame Šėtono pavergtame pasaulyje. Tačiau juos labai palaiko gausi minia bičiulių. Pateptųjų jau mažai belikę žemėje, o į „milžinišką minią“ kasmet įsilieja šimtai tūkstančių naujų Dievo garbintojų. Pasaulyje dabar yra apie 100000 krikščionių bendruomenių ir pateptieji negali visoms joms vadovauti tiesiogiai. Todėl tinkami vyrai iš „milžiniškos minios“ paskiriami tarnauti bendruomenių vyresniaisiais, — ir tai yra viena sritis, kaip „kitos avys“ gelbsti pateptiesiems. Tie vyresnieji šiandien padeda rūpintis milijonais krikščionių, pavestų „ištikimo ir protingo vergo“ globai.

6. Kas buvo išpranašauta apie „kitų avių“ paramą pateptiesiems krikščionims?

6 Dar Izaijas pranašavo, kad pateptiesiems talkins jų bendražygiai iš „kitų avių“ tarpo. Pranašas rašė: „Taip kalba Viešpats: ‘[„Neatlygintinai triūsiantys Egipto darbininkai, Etiopijos pirkliai“, NW] ir aukštaūgiai Sebos žmonės ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis’“ (Iz 45:14). Žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys, vaizdžiai tariant, šiandien eina paskui „vergo“ klasę ir jai atstovaujančią Vadovaujančiąją tarybą visame kame klausydami jų. „Kitos avys“ kaip „neatlygintinai triūsiantys darbininkai“ tikrai noriai, negailėdamos nei jėgų, nei išteklių, dalyvauja pasauliniame skelbimo darbe, kurį Kristus skyrė savo pateptiesiems sekėjams žemėje (Apd 1:8; Apr 12:17).

7. Ko šiandien mokosi „milžiniška minia“?

7 Krikščionys iš „milžiniškos minios“ padeda savo pateptiesiems broliams, todėl įgyja dvasinį mokymą, kuris įgalina juos tapti pagrindu naujos visuomenės, gyvensiančios žemėje po Armagedono. Tas pagrindas turi būti geras ir patvarus, jį sudarantieji privalo mielai paklusti Šeimininkui ir gebėti vykdyti jo nurodymus. Kiekvienas krikščionis dabar turi galimybę įrodyti, jog yra geras Karaliaus Jėzaus Kristaus darbininkas. Būdamas ištikimas ir atsidavęs šiandieną, krikščionis parodo, kad noriai klausys Karaliaus ir naujajame pasaulyje.

„Milžiniška minia“ įrodo tikėjimą

8, 9. Kaip krikščionys iš „milžiniškos minios“ įrodo tikėjimą?

8 Pateptųjų krikščionių bendražygės „kitos avys“ įrodo savo tikėjimą įvairiais atžvilgiais. Pirma, jos talkina pateptiesiems drauge su jais skelbdamos gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mt 24:14; 28:19, 20). Antra, mielai paklūsta Vadovaujančiosios tarybos nurodymams (Hbr 13:17; perskaityk Zacharijo 8:23).

9 Trečia, „milžiniškos minios“ nariai palaiko pateptuosius savo brolius gyvendami pagal teisingas Jehovos normas. Jie stengiasi ugdytis širdyse „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“ (Gal 5:22, 23). Šiais laikais kur kas lengviau būtų gyventi darant „kūno darbus“, užuot puoselėjus geras savybes. Vis dėlto krikščionys iš „milžiniškos minios“ pasiryžę šalintis to, kas bloga. O tai yra „ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai“ (Gal 5:19-21).

10. Kokio nusistatymo laikosi „milžiniškos minios“ nariai?

10 Esame netobuli, todėl gali būti nelengva ugdytis dvasios vaisių, susilaikyti nuo kūno darbų ir pasipriešinti šio pasaulio, kurio valdovas yra Šėtonas, įtakai. Kartais nusimename dėl savo silpnumo, klaidų ar negalių, bet kovojame, kad nusivylimas nesusilpnintų mūsų tikėjimo ir meilės Jehovai. Žinome, kad Jehova padarys, kaip pažadėjęs, — „milžinišką minią“ savo tarnų išgelbės per didį sielvartą.

11. Kaip Šėtonas bando pakirsti krikščionių tikėjimą?

11 Vis dėlto turime nuolat būti budrūs, nes žinome, kad tikrasis mūsų priešas — Šėtonas, o jis neatlyžta. (Perskaityk 1 Petro 5:8.) Per atskalūnus ir kitus asmenis jis bando mus įtikinti, kad mokymai, kurių laikomės, nėra teisingi. Bet paprastai nieko tuo nepasiekia. Dėl persekiojimo liudytojai kartais negalėdavo laisvai skelbti, bet suvaržymai dažniausiai tik sustiprindavo jų tikėjimą. Todėl Šėtonas vis dažniau taiko metodą, kuriuo, kaip jam turbūt atrodo, turi didžiausią šansą pakirsti mūsų tikėjimą. Jis stengiasi sukelti mums nusivylimą. Pirmojo amžiaus krikščionys buvo perspėti apie šį pavojų tokiais žodžiais: „Apsvarstykite, kaip [Kristus] iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą.“ Kam? „Kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!“

12. Kaip Biblijos patarimas stiprina nusivylusius?

12 Ar tau kada atrodė, kad daugiau nebepajėgi tarnauti Dievui? Ar būna, kad pasijauti esąs nevykėlis? Neleisk Šėtonui pasinaudoti tokiais tavo jausmais ir atitraukti tavęs nuo Jehovos. Nuodugniai studijuodamas Bibliją, karštai melsdamasis, reguliariai lankydamas sueigas ir bendraudamas su kitais krikščionimis, atsilaikysi ir ‘nesuglebsi dvasia’. Jehova pažadėjo padėti savo tarnams atgauti jėgas, ir jo žodžiais nėra ko abejoti. (Perskaityk Izaijo 40:30, 31.) Sutelk dėmesį į Karalystės tarnybą. Venk laiką vagiančių užsiėmimų, stenkis kiek galėdamas padėti kitiems. Tada sugebėsi pasipriešinti nusivylimo jausmui ir ištversi (Gal 6:1, 2).

Pergyvenę didį sielvartą išvysime naująjį pasaulį

13. Koks darbas laukia Armagedoną pergyvenusių Jehovos tarnų?

13 Po Armagedono bus prikelti daugybė neteisiųjų ir jie turės sužinoti Jehovos mokymus (Apd 24:15). Jiems reikės sužinoti apie Jėzaus išpirką, taip pat suprasti, jog būtina parodyti tikėjimą ta išpirka, norint per ją gauti Dievo malonę. Tie prikeltieji turės atsižadėti ankstesnių klaidingų religinių įsitikinimų ir ankstesnio gyvenimo būdo. Kiekvienam reikės išsiugdyti naują, krikščionišką asmenybę (Ef 4:22-24; Kol 3:9, 10). Armagedoną pergyvenusios „kitos avys“ turės tikrai daug darbo. Kaip malonu bus tada tarnauti Jehovai, nes niekas nebetrukdys ir nebejausime tos įtampos, kuri vargina mus šiandieniniame pasaulyje!

14, 15. Ką naujo vieni iš kitų sužinos pergyvenusieji didį sielvartą ir iš numirusių prikelti teisieji?

14 Tie ištikimi garbintojai, kurie mirė iki Jėzui pradedant tarnystę žemėje, irgi tuomet patirs daug naujo. Jie sužinos, kas buvo tas pažadėtasis Mesijas, kurio jie labai laukė, bet taip ir neišvydo. Praeityje jie jau įrodė, jog nori klausyti Jehovos. Įsivaizduok, koks džiaugsmas ir kokia garbė bus jiems padėti! Pavyzdžiui, Danieliui reikės paaiškinti, kaip išsipildė jo paties užrašytos, bet tada dar nesuprastos pranašystės (Dan 12:8, 9).

15 Aišku, norėsime ne tik daug ko išmokyti prikeltuosius, bet ir daug ko patys jų paklausti. Jie galės mums smulkiai papasakoti tuos įvykius, apie kuriuos Biblijoje tik užsiminta. Pagalvokim, kaip nuostabu bus klausytis Jono Krikštytojo, Jėzaus pusbrolio, prisiminimų apie jį. Išgirdę tokių ištikimų liudytojų pasakojimus, jausime dar didesnį dėkingumą Dievui už jo Žodį nei šiandien. Ištikimų Jehovos garbintojų — ir tų, kurie miršta dabar, pabaigos laiku, — laukia „prakilnesnis prisikėlimas“. Tarnauti Dievui jie pradėjo Šėtono užvaldytame pasaulyje. Tad kaip džiaugsis galėdami tęsti šią tarnystę naujojoje santvarkoje, visai kitokiomis sąlygomis! (Hbr 11:35; 1 Jn 5:19)

16. Remiantis pranašyste, kokia bus tolesnė Teismo dienos eiga?

16 Kažkuriuo Teismo dienos laikotarpiu bus „atskleistos knygos“. Vadovaujantis tomis knygomis ir Šventuoju Raštu galiausiai bus sprendžiama, kas verti amžino gyvenimo, o kas ne. (Perskaityk Apreiškimo 20:12, 13.) Iki Teismo dienai baigiantis, visi žmonės lig vieno spės parodyti, ar remia Dievo visavaldystę, pripažįsta dangiškąją valdžią ir trokšta būti Avinėlio vedami „prie gyvybės vandens šaltinių“, ar priešingai — visai nenori paklusti Dievo Karalystei (Apr 7:17; Iz 65:20). Visi žemės gyventojai bus gavę galimybę laisvai, netrikdomi nuodėmingų polinkių ar blogos aplinkos įtakos, apsispręsti, į kurią pusę stoti. Niekas tada negalės iškelti abejonės dėl Jehovos galutinio nuosprendžio teisingumo. Tik nedoros širdies žmonės susilauks amžinos pražūties (Apr 20:14, 15).

17, 18. Kodėl pateptieji krikščionys ir „kitos avys“ taip laukia Teismo dienos?

17 Šiandien pateptieji krikščionys, pripažinti vertais paveldėti Karalystę, labai laukia, kada stos Teismo diena ir jie gaus valdžią. Kokia didelė garbė jiems teks! Laukimas skatina juos sekti šiuo Petro patarimu pirmojo amžiaus bendratikiams: „Dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada neapsigausite. Šitaip dar plačiau atsivers jums vartai į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę“ (2 Pt 1:10, 11).

18 „Kitos avys“ džiaugiasi sykiu su pateptaisiais savo broliais ir juos palaiko. Žemišką viltį turintys krikščionys yra Dievo bičiuliai ir tarnauja jam visa širdimi. Atėjus Teismo dienai, Jėzus vedžios juos prie gyvybės vandens šaltinių ir jie be galo džiaugsis galėdami prisidėti prie Dievo valios įgyvendinimo žemėje. Galiausiai jie bus pripažinti vertais tarnauti Jehovai žemėje visą amžinybę! (Rom 8:20, 21; Apr 21:1-7)

Ar prisimeni?

• Kas įeina į Jėzaus „turtus“?

• Kaip krikščionys iš „milžiniškos minios“ palaiko pateptuosius savo brolius?

• Kokia garbinga tarnyba ir kokia ateitis laukia milžiniškos minios narių?

• Ar tu lauki Teismo dienos?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 25 puslapyje]

„Milžiniška minia“ krikščionių išplovė savo drabužius ir išbalino juos Avinėlio krauju

[Iliustracija 27 puslapyje]

Kokius dalykus tu norėtum sužinoti iš prikeltų teisiųjų?