Jie laikomi vertais paveldėti Karalystę

„Tas yra Dievo teisingo teismo aiškus ženklas: jūs turite būti palaikyti vertais Dievo karalystės“ (2 TES 1:5, Jr).

1, 2. Ką konkretaus Dievas yra numatęs dėl žmonijos teismo ir kas Dievo teismą vykdys?

APAŠTALAS Paulius apie 50 m. e. m. lankėsi Atėnuose. Pasipiktinęs stabmeldyste, kurią čia matė kone kiekviename žingsnyje, jis negalėjo tylėti ir puikiai paliudijo miesto gyventojams apie Dievą. Kalbą Paulius užbaigė žodžiais, kuriuos kitamaniai jo klausytojai tikrai turėjo įsidėmėti. Paulius pasakė: „Dabar [Dievas] skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti. Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių“ (Apd 17:30, 31).

² Dievas yra nustatęs dieną, kada teis žmoniją! Išties tai verčia susimąstyti. Kalbėdamas atėniečiams, Paulius vardu nepaminėjo, kas vykdys Dievo teismą, bet mes žinome, jog tai prikeltasis Jėzus Kristus. Kiekvienas žmogus gaus gyvenimo arba mirties nuosprendį.

3. Kokiam tikslui Jehova sudarė su Abraomu sandorą ir kam pagal ją tenka ypatingas vaidmuo?

³ Teismo diena truks ištisą tūkstantmetį. Teisti žmoniją Jehovos vardu įgaliotas Jėzus, Dievo Karalystės Karalius, tačiau jis turės ir pagalbininkų. Tuos, kurie drauge su Jėzumi valdys žemę ir teisėjaus tūkstantį metų, Jehova parenka iš žmonių tarpo. (Palygink Luko 22:29, 30.) Rengtis Teismo dienai, galima sakyti, Jehova pradėjo jau beveik prieš keturis tūkstančius metų, kai sudarė sandorą su ištikimu savo tarnu Abraomu. (Perskaityk Pradžios 22:17, 18.) Reikia manyti, jog toji sandora įsigaliojo 1943 m. p. m. e. Žinoma, Abraomas negalėjo tada aiškiai suvokti jos reikšmės žmonijai. Tačiau mes šiandieną suprantame, kad pagal tą sandorą Abraomo „palikuonims“ teks ypatingas vaidmuo, kai Dievas teis žmoniją.

4, 5. a) Kas yra svarbiausias iš Abraomo palikuonių ir ką jis pasakė apie Karalystę? b) Kada atsivėrė galimybė tapti Karalystės bendravaldžiais?

⁴ Svarbiausias iš dvasinių Abraomo palikuonių yra Jėzus. 29 m. e. m. jis buvo pateptas šventąja dvasia ir tapo pažadėtuoju  Mesiju, arba Kristumi (Gal 3:16, Brb). Trejus su puse metų Jėzus skelbė žydų tautai gerąją naujieną apie Karalystę. Kai buvo suimtas Jonas Krikštytojas, Jėzus pasakė žodžius, kurie leido suprasti, kad įeiti į tą Karalystę gali tikėtis ir kiti. Jis tarė: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus karalystę veržte veržiamasi ir tie, kurie veržiasi, ją užima“ (Mt 11:12, NW).

⁵ Įdomu, kad prieš užsimindamas apie tuos, kurie ‘užims’ Karalystę, Jėzus pabrėžė: „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“ (Mt 11:11). Kodėl? Todėl, kad galimybė tapti Karalystės bendravaldžiais ištikimiems Dievo tarnams visiškai atsivėrė tik nuo 33 m. e. m. Sekminių, kai Jėzaus mokiniams buvo išlieta šventosios dvasios. Jonas Krikštytojas tada jau buvo miręs (Apd 2:1-4).

Abraomo palikuonys laikomi teisiais

6, 7. a) Kodėl Dievas pasakė Abraomui, kad jo palikuonys bus „kaip dangaus žvaigždės“? b) Kokią Dievo malonę patyrė Abraomas ir kaip panašiai laiminami jo palikuonys?

⁶ Dievas Abraomui pasakė, kad jo palikuonys bus gausūs „kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys“ (Pr 13:16; 22:17). Kitaip tariant, Abraomo dienomis dar joks žmogus negalėjo žinoti, kiek konkrečiai jų bus. Vis dėlto galiausiai buvo atskleista, koks yra tikslus dvasinių Abraomo palikuonių skaičius. Be Jėzaus, jų yra 144000 (Apr 7:4; 14:1).

⁷ Štai kaip Dievo Žodyje sakoma apie Abraomo tikėjimą: „[Abraomas] patikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisumu“ (Pr 15:5, 6). Aišku, nė vienas žmogus nėra absoliučiai teisus (Jok 3:2). Tačiau dėl Abraomo didžio tikėjimo Jehova žiūrėjo į jį kaip į teisų ir net pavadino savo bičiuliu (Iz 41:8). Tie, kurie drauge su Jėzumi priklauso prie dvasinių Abraomo palikuonių, taip pat Jehovos laikomi teisiais ir jo laiminami netgi daugiau nei pats Abraomas.

8. Kokios didingos ateities laukia dvasiniai Abraomo palikuonys?

⁸ Pateptieji krikščionys teisiais laikomi todėl, kad tiki Jėzaus išperkamąja auka (Rom 3:24, 28). Jehovos akimis, jie yra laisvi nuo nuodėmės ir gali būti patepti šventąja dvasia — taip jie tampa dvasiniais Dievo sūnumis, Jėzaus Kristaus broliais (Jn 1:12, 13). Jie tampa naujosios sandoros dalininkais ir naujos tautos, „Dievo Izraelio“, nariais (Gal 6:16; Lk 22:20). Kokia didžiulė garbė! Kadangi Dievas suteikia pateptiesiems krikščionims tokią ypatingą padėtį, jie nebelaukia amžino gyvenimo žemėje. To išsižada žinodami, koks neapsakomas džiaugsmas jiems priešaky: Teismo dieną drauge su Kristumi galės imtis jiems patikėtų pareigų ir kartu su juo valdyti žemę iš dangaus. (Perskaityk Romiečiams 8:17.)

9, 10. a) Kada pirmąsyk krikščionys buvo patepti šventąja dvasia ir koks kelias jų laukė? b) Kokią pagalbą pateptiesiems Dievas teikė?

 ⁹ 33 m. e. m. per Sekmines grupei ištikimų savo tarnų Dievas atvėrė perspektyvą įeiti į skaičių tų, kurie Teismo dieną gaus valdžią kartu su Jėzumi. Apie šimtas dvidešimt Jėzaus mokinių buvo tada pakrikštyti šventąja dvasia ir tapo pirmais pateptaisiais krikščionimis. Bet čia jų kelias tik prasidėjo. Dabar pateptieji turėjo visame kame rodyti ištikimybę Jehovai, kad ir kaip sunkiai mėgintų Šėtonas. Jie žinojo: dangiškojo gyvenimo vainiką galės gauti tik likdami atsidavę Dievui iki pat mirties (Apr 2:10).

¹⁰ Jehova per savo Žodį ir krikščionių bendruomenę stiprino ir drąsino pateptuosius, nes jiems to labai reikėjo. Štai apaštalas Paulius Tesalonikos krikščionims rašė: „Mes kiekvieną jūsų, tarsi tėvas savo vaikus, raginome, kalbinome, maldavome, kad elgtumėtės vertai Dievo, jus šaukiančio į karalystę ir šlovę“ (1 Tes 2:11, 12).

11. Kokius Raštus „Dievo Izraeliui“ Jehova įkvėpė parašyti?

¹¹ Kai susidarė pateptųjų krikščionių bendruomenės pagrindas — atsirado pirmi jos nariai, Jehova matė esant reikalinga, kad būtų užfiksuoti ir ateičiai išsaugoti pasakojimai apie Jėzaus tarnybą žemėje, taip pat kad išliktų žinios, kaip Jehova būrė ir globojo pirmojo amžiaus pateptuosius krikščionis, kokių patarimų šie gavo. Per keletą tolesnių dešimtmečių buvo parašyti Jehovos įkvėpti Graikiškieji krikščionių šventraščiai ir jie papildė jau seniai buvusius Biblijos hebrajiškuosius raštus. Hebrajiškieji raštai buvo skirti visų pirma izraelitams, anuomet buvusiems išrinktąja Dievo tauta. Graikiškieji raštai parašyti pirmiausiai „Dievo Izraeliui“, tai yra pateptiesiems Kristaus broliams, dvasiniams Dievo sūnums. Aišku, gilintis į Hebrajiškuosius raštus buvo naudinga ne vien izraelitams. Taip pat ir krikščionys, kurie nėra patepti šventąja dvasia, labai daug gauna studijuodami Graikiškuosius raštus ir laikydamiesi jų mokymų. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:15-17.)

12. Ką Paulius priminė pateptiesiems krikščionims?

¹² Pirmojo amžiaus krikščionis Jehova pripažino teisiais ir patepė šventąja dvasia, kad jie galėtų gauti savo dangiškąjį paveldą. Tačiau tai jiems nedavė teisės karaliauti kitiems pateptiesiems krikščionims. Deja, kai kurie, matyt, prarado sveiką nuovoką ir ėmė siekti pranašumo prieš savo brolius bendruomenėje. Tad Paulius kreipėsi į tokius: „Jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte ir kad mes galėtume kartu karaliauti!“ (1 Kor 4:8). Paulius priminė dvasia pateptiems savo amžininkams: „Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai“ (2 Kor 1:24).

Kaip pateptieji buvo renkami toliau

13. Kaip nuo 33 m. e. m. augo pateptųjų skaičius?

¹³ Pirmajame šimtmetyje nebuvo surinkti visi 144000 pateptųjų. Didelė dalis įėjusių į tą skaičių — apaštalų laikais gyvenę krikščionys; vėlesniais amžiais, atrodo, palyginti nedaugelis gavo dangiškąjį pašaukimą. Vis dėlto pateptųjų rinkimas nenutrūko iki pat šių laikų (Mt 28:20). Galiausiai, 1914 metais Jėzui gavus karaliaus valdžią, reikalai vėl sparčiai pajudėjo į priekį.

14, 15. Ką galėtume pasakyti apie pateptųjų rinkimą mūsų laikais?

¹⁴ Pirmiausiai Jėzus pašalino iš dangaus visus Dievo priešininkus. (Perskaityk Apreiškimo  12:10, 12.) Kitas svarbus jo darbas buvo surinkti likusius iš 144000, turinčių sudaryti karališkąją valdžią. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje tas procesas, matyt, jau ėjo į pabaigą ir daugelis atsiliepusiųjų į Karalystės žinią nebejuto širdyje troškimo gyventi danguje. Dvasia tiems krikščionims neliudijo, kad jie Dievo vaikai. (Palygink Romiečiams 8:16.) Jie suprato esantys iš „kitų avių“ ir galintys tikėtis amžinai gyventi rojuje, čia žemėje (Jn 10:16). Taigi nuo 1935 metų geroji žinia skelbiama daugiausiai tam, kad būtų surinkta „milžiniška minia“ Dievo tarnų, apaštalo Jono matyta regėjime ir turinti pergyventi „didį sielvartą“ (Apr 7:9, 10, 14).

¹⁵ Vis dėlto ir nuo ketvirto dešimtmečio vidurio radosi pavienių krikščionių, kurie suprato turį dangiškąją viltį. Kodėl? Gali būti, jog kai kurie pakeitė atkritusius iš pateptųjų tarpo. (Palygink Apreiškimo 3:16.) Štai Paulius savo laiku pažinojo žmonių, kurie paliko tiesą (Fil 3:17-19). Kokius asmenis Jehova pašaukia į neištikimųjų vietą? Aišku, čia sprendžia jis pats. Tačiau logiška būtų manyti, kad Jehova pasirenka ne naujai įtikėjusius, o jau spėjusius parodyti ištikimybę, — panašius į tuos Jėzaus mokinius, kuriems šis kalbėjo įsteigdamas savo mirties Minėjimą * (Lk 22:28).

16. Ką Jehova mūsų labui tikriausiai yra nusprendęs dėl pateptųjų klasės ir kuo galime neabejoti?

¹⁶ Vis dėlto neatrodo, kad visi, kurie gavo dangiškąjį pašaukimą po 1935 metų, pakeitė atkritusius. Jehova tikriausiai nori, kad pateptųjų klasės atstovų būtų su mumis iki pat šios santvarkos galo — iki bus nuversta jo priešininkė „didžioji Babelė“ * (Apr 17:5). Nėra abejonių, kad Jehovos skirtu laiku bus pašaukti paskučiausieji iš 144000 ir galiausiai visi užims savo vietas Karalystėje. Taip pat tikėkime pranašyste apie milžinišką Dievo tarnų minią, kuri, beje, vis auga. Kalbant apie tą minią kaip apie vienetą, Dievo Žodyje pasakyta, kad ji liks ištikima. Ji pergyvens „didį sielvartą“, ištiksiantį Šėtono santvarką, ir džiūgaudama įžengs į Dievo naują pasaulį.

Dangiškoji Dievo valdžia beveik surinkta!

17. Ką sužinome iš 1 Tesalonikiečiams 4:15-17 ir Apreiškimo 6:9-11 apie tuos pateptuosius krikščionis, kurie liko ištikimi Dievui iki mirties?

¹⁷ Nuo 33 m. e. m. dešimtys tūkstančių dvasia pateptų krikščionių įrodė tvirtą tikėjimą Dievu, liko ištikimi jam iki pat  mirties. Jie buvo pripažinti vertais Karalystės ir, turbūt greit po to, kai Kristus tapo Karaliumi, gavo savo paveldą. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 4:15-17; Apreiškimo 6:9-11.)

18. a) Dėl ko yra tikri žemėje dar tebegyvenantys pateptieji? b) Kaip į savo pateptuosius brolius žiūri „kitos avys“?

¹⁸ Pateptieji, kurie dar tebegyvena žemėje, nė kiek neabejoja irgi netrukus gausiantys atlygį, jei tik liks ištikimi Jehovai. Milijonai krikščionių iš „kitų avių“, galvodami apie pateptųjų savo brolių tikėjimą, pritaria apaštalo Pauliaus žodžiams, pasakytiems apie dvasia pateptus Tesalonikos bendratikius: „Giriamės jumis Dievo bendruomenėse dėl jūsų ištvermės ir tikėjimo visuose jūsų persekiojimuose ir prispaudimuose, kuriuos iškenčiate. Tas yra Dievo teisingo teismo aiškus ženklas: jūs turite būti palaikyti vertais Dievo karalystės, dėl kurios juk kenčiate“ (2 Tes 1:3-5, Jr). Nežinia, kada paskutinis iš dvasia pateptų krikščionių baigs savo žemiškąjį kelią, bet kai tai įvyks, Dievo Karalystės valdžia bus surinkta visa. Kiek tada bus džiaugsmo — ir danguje, ir žemėje!

[Išnašos]

Ar moki paaiškinti?

• Koks Abraomui duotas Dievo pažadas susijęs su Teismo diena?

• Dėl ko Abraomas buvo pripažintas teisiu?

• Kokia perspektyva atsiveria dvasiniams Abraomo palikuonims dėl to, kad yra pripažinti teisiais?

• Ko užtikrintai laukia visi krikščionys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jėzus skatino sekėjus veržte veržtis į Karalystę

[Iliustracija 21 puslapyje]

33 m. e. m. per Sekmines Jehova pradėjo rinkti tuos, kurie šalia Kristaus irgi priklauso prie Abraomo palikuonių

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Krikščionys iš „kitų avių“ dėkingi, kad šiomis paskutinėmis dienomis su jais yra pateptųjų