Jie praturtino savo gyvenimą. O pats ar to nenorėtum?

KANADOJE gyvenantis Markas dirbo firmoje, kuri gamina sudėtingus robotus, skirtus astronautikai. Šis mūsų brolis triūsė tik dalį savaitės, o likusį laiką tarnavo reguliariuoju pionieriumi. Vėliau viršininkas pasiūlė už didelį atlygį dirbti visu etatu. Ką nusprendė Markas?

Eimi, sesuo iš vienos Filipinų bendruomenės, bebaigdama mokyklą tarnavo reguliariąja pioniere. Po mokyklos gavo pasiūlymą dirbti gerai apmokamą darbą, bet ten jai būtų reikėję aukoti didumą savo laiko. Ką ji pasirinko?

Markas ir Eimi apsisprendė skirtingai ir tai, ką patyrė, rodo, koks išmintingas yra patarimas, duotas senovės Korinto krikščionims. Apaštalas Paulius rašė: „Tie, kurie naudojasi šiuo pasauliu, tenemėgina viską iš jo išgauti“ (1 Kor 7:29-31, Vl).

Naudokis, kas pasaulyje gera, bet nesistenk išgauti viską

Kaip viskas klostėsi Markui ir Eimi, sužinosime vėliau. Pirma trumpai pasigilinkime, ką reiškia žodis „pasaulis“ (graikiškai kósmos), kurį Paulius pavartojo rašydamas laišką Korinto krikščionims. Šioje Biblijos eilutėje žodžiu kosmos nurodoma dabartinė pasaulio santvarka — žmonių visuomenė apskritai — taigi turimi omenyje ir kasdieniški dalykai, pavyzdžiui, būstas, maistas, drabužiai. * Kad to nepritrūktume, reikia dirbti. Nėra kito pasirinkimo kaip tik  naudotis šiuo pasauliu, nes pats Šventasis Raštas liepia aprūpinti save ir šeimą (1 Tim 5:8). Vis dėlto žinome, kad „praeina pasaulis“ (1 Jn 2:17). Todėl tuo, kas pasaulyje gera, naudojamės tik tiek, kiek būtina, ir nemėginame „viską iš jo išgauti“ (1 Kor 7:31).

Paklausę šio Biblijos patarimo, nemažai mūsų brolių ir sesių įvertino savo aplinkybes ir nutarė sutrumpinti darbo valandas, taip pat supaprastinti gyvenseną. Netrukus jie pamatė, jog praturtino savo gyvenimą, nes daugiau laiko skiria šeimai ir Jehovos tarnybai. Be to, dėl paprastesnės buities jie mažiau priklausomi nuo pasaulio ir išmoko dar labiau kliautis Jehova. Ar nenorėtum kaip ir jie pasirinkti kuklesnį gyvenimo būdą, kad labiau atsidėtum Dievo Karalystės reikalams? (Mt 6:19-24, 33)

„Jaučiamės turį dar glaudesnį ryšį su Jehova“

Jau minėtas Markas paklausė Biblijos patarimo nesistengti išgauti iš pasaulio viską. Jis atsisakė aukštesnių, gerai apmokamų pareigų. Po kelių dienų, norėdamas įkalbinti Marką imtis naujo darbo, viršininkas pasiūlė dar didesnį atlyginimą. Brolis sako: „Tai buvo tikras išbandymas, bet aš vis tiek atsisakiau.“ Ir priduria kodėl: „Drauge su savo žmona Paula norėjome aukotis Jehovos tarnybai kiek tik pajėgiame. Tad ir nutarėme gyventi paprasčiau. Meldėme Dievą išminties, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą, ir nustatėme konkrečią datą, kai imsimės platesnės teokratinės veiklos.“

Pasakoja Paula: „Dirbau ligoninėje sekretore tris dienas per savaitę ir gaudavau neblogą algą. Buvau reguliarioji pionierė. Vis dėlto, kaip ir Markas, norėjau tarnauti Jehovai ten, kur labai trūksta Karalystės skelbėjų. Bet kai įteikiau pareiškimą išeiti iš darbo, viršininkė pasakė, jog tikčiau dirbti administratore ir šis etatas kaip tik laisvas. Skirtingai nei kiti sekretorės etatai ligoninėje, šis buvo geriausiai apmokamas, tačiau aš savo sprendimo nutraukti darbo sutartį nepakeičiau. Kai paaiškinau, kodėl nenoriu užimti siūlomų pareigų, viršininkė mane pagyrė už tokį tikėjimą.“

Netrukus Markas ir Paula buvo paskirti tarnauti specialiaisiais pionieriais mažoje bendruomenėje, įsikūrusioje atokioje Kanados vietovėje. Kaip jiems viskas klostėsi persikėlus kitur? Markas sako: „Palikęs nuolatines pajamas garantuojantį darbą, kuriame praleidau kone pusę savo amžiaus, kiek nerimavau, bet Jehova mūsų tarnybą laimino. Dalydamiesi dvasinėmis dovanomis su kitais, jaučiame neapsakomą džiaugsmą. Negana to, visalaikė tarnyba praturtino mūsų santuoką. Mudviejų pokalbiai sukasi apie tai, kas išties yra svarbu, — apie dvasinius dalykus. Jaučiamės turį dar glaudesnį ryšį su Jehova“ (Apd 20:35). Paula priduria:  „Palikęs darbą ir įprastus namų patogumus, privalai visiškai pasitikėti Jehova. Tik Dievu mes kliovėmės ir jis mus laimino. Matome, kad brangūs naujos bendruomenės broliai ir seserys mus myli, jaučiamės esą jiems reikalingi. Jeigu anksčiau savo jėgas eikvojau darbui, dabar jas skiriu stengdamasi teikti žmonėms dvasinę paramą. Tiesiog džiūgauju tarnaudama čia, kur mus paskyrė.“

Nors nieko nestigo, ji nesijautė laiminga

Minėtoji Eimi apsisprendė kitaip. Ji sutiko dirbti už gerą atlyginimą visu etatu. Sesė pasakoja: „Pirmus metus dar buvau aktyvi skelbėja, bet palaipsniui vis daugiau dėmesio skyriau nebe Karalystės, o darbo reikalams. Gaudavau viliojančių pasiūlymų ir karjeros laiptais kilau aukštyn. Kadangi pareigos darėsi atsakingesnės, mažiau laiko likdavo skelbimo tarnybai ir galop ją nutraukiau.“

Štai ką Eimi pasakoja apie tą laikotarpį: „Materialinė padėtis buvo kuo puikiausia. Daug keliavau, turėjau prestižinį darbą. Tačiau nesijaučiau laiminga. Nors pinigų netrūko, patyriau nemažai sunkumų. Nesuprasdavau, kas gi čia ne taip. Galiausiai suvokiau, jog siekdama pasaulyje karjeros beveik ‘nuklydau nuo tikėjimo’, todėl, kaip taikliai sakoma Dievo Žodyje, mane vargina „daugybė kančių“ (1 Tim 6:10).

Ką Eimi nusprendė? Ji sako: „Paprašiau vyresniųjų padėti susigrąžinti dvasinę sveikatą. Pradėjau lankyti sueigas. Kartą per vieną giesmę pravirkau. Prisiminiau, kokia jaučiausi laiminga anuos penkerius metus, kai pjūties darbe triūsiau pioniere, nors ir buvau neturtinga. Dabar jau žinojau, kad turiu liautis švaisčiusi laiką pinigams ir privalau pirmąją vietą skirti Karalystei. Pasirinkau paprastesnį darbą, už kurį gaudavau perpus mažesnę nei anksčiau algą, ir vėl ėmiausi skelbimo veiklos.“ Laiminga Eimi tęsia: „Džiaugiuosi, kad jau keletą metų tarnauju pioniere. Dabar jaučiu tokį pasitenkinimą, kokio niekada nepatyriau, kai visą savo laiką eikvojau dirbdama pasauliui.“

O pats ar gali kai ką pakeisti ir supaprastinti savo gyvenseną? Jeigu laiką aukosi Karalystės labui, praturtinsi savo gyvenimą (Pat 10:22, Brb).

[Išnaša]

[Anotacija 19 puslapyje]

O pats ar gali kai ką pakeisti ir supaprastinti savo gyvenseną?

[Rėmelis/iliustracija 19 puslapyje]

„Jau dabar jį pamilau!“

Jungtinėse Valstijose gyvenantis krikščionių vyresnysis Deividas žmonos ir vaikų pavyzdžiu nutarė imtis visalaikės tarnybos. Kompanija sutiko, kad Deividas toliau dirbtų ne visą savaitę, tad jis pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi. Ar tokia veikla praturtino jo gyvenimą? Po keleto mėnesių šis vyresnysis vienam savo draugui parašė: „Nėra didesnio pasitenkinimo kaip drauge su šeima visiškai atsidėti Jehovos tarnybai. Maniau, kad tik po kurio laiko apsiprasiu su pionieriaus darbu, bet jau dabar jį pamilau! Kokia tai atgaiva!“

[Iliustracija 18 puslapyje]

Markas ir Paula tarnyboje