Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Kada astrologai aplankė Jėzų?

Vieno Biblijos vertimo komentaruose rašoma: „Magai neatėjo pas Jėzų tą pačią naktį, kai jis gimė ir jį aplankė piemenys. Jie atvyko po kelių mėnesių.“ Tuo metu Jėzus buvo mažas vaikelis ir augo savo namuose (Mt 2:7-11, NW). Jeigu jam, dar naujagimiui, būtų atnešę aukso ir brangių dovanų, argi Marija po keturiasdešimties dienų būtų šventykloje paaukojusi tik du paukštelius? (1/1, p. 31)

• Kaip daugelis gali praturtinti savo gyvenimą?

Galbūt ne vienam kyla klausimas, ar nepavyktų gyvenime kai ką pakeisti ir supaprastinti savo buitį. Štai Eimi taip ir padarė. Nors materialinė padėtis buvo kuo puikiausia, ji nesijautė laiminga. Eimi suvokė, kad siekdama pasaulyje karjeros beveik nuklydo nuo tikėjimo. Todėl nusprendė pirmąją vietą skirti Karalystei ir keletą metų tarnavo pioniere. Ji pasakoja: „Dabar jaučiu tokį pasitenkinimą, kokio nepatyriau tuomet, kai visą savo laiką eikvojau dirbdama pasauliui“ (1/15, p. 19).

• Kaip kai kurios moterys, auginančios vaikus, gali jaustis laimingesnės?

Nemažai vaikus auginančių moterų eina į darbą. Vienos dirba, kad aprūpintų šeimą, kitos — kad galėtų leisti pinigus savo nuožiūra, įsigyti prabangos dalykų. Dar kitos tiesiog mėgsta savo darbą. Krikščionių požiūriu, labai svarbu, kad motina atliktų savo pareigas namie, ypač kol vaikas dar nedidelis. Kai kurios motinos nutarė dirbti trumpiau arba net atsisakyti darbo norėdamos daugiau laiko skirti šeimai. Taip jos jaučiasi laimingesnės (2/1, p. 28—31).

• Kokią „kartą“ Jėzus turėjo omenyje sakydamas žodžius, užrašytus Mato 24:34?

Žodį „karta“ Jėzus dažniausiai vartodavo neigiama prasme, taikydamas jį nedoriems savo amžininkams. Bet ne tokia prasme jį pavartojo kalbėdamas mokiniams, kurie, beje, greit turėjo gauti šventąją dvasią. Ne kas kitas, o jie privalėjo padaryti tinkamas išvadas, kaip parašyta Mato 24:32, 33. Visa tai rodo, kad Jėzus turėjo omenyje savo pateptuosius sekėjus — tiek pirmojo amžiaus, tiek šių laikų (2/15, p. 23—24).

• Kokia prasme Įstatymas buvo auklėtojas, kaip sakoma Galatams 3:24?

Senovės laikais auklėtoju paprastai tarnaudavo patikimas vergas. Jis rūpindavosi vaiko saugumu, žiūrėdavo, kad būtų vykdomi tėvo nurodymai. Panašiai ir Įstatymas sergėjo žydus nuo blogos įtakos, pavyzdžiui, drausdamas tuoktis su pagonimis. Kaip vaiko auklėtojas, taip ir Įstatymas turėjo galią tik iki tam tikro meto, — kol ateis Kristus (3/1, p. 18—21).

• Kokias savybes, remiantis Jokūbo 3:17, derėtų rodyti?

Būti tyram reiškia tuojau pat atmesti visa, kas bloga (Pr 39:7-9). Taip pat turime būti taikingi, nerodyti karingo nusistatymo, nedaryti nieko tokio, kas griautų santarvę. Kiekvienam dera ištirti save: koks aš esu bendruomenėje? Taikdarys ar ramybės drumstėjas? Gal neretai įsiveliu į konfliktus? Gal lengvai įsižeidžiu arba užgaunu kitą? O gal priešingai — noriai atleidžiu ir nereikalauju, kad kiti pritartų mano nuomonei? (3/15, p. 24—25)

• Kodėl Jėzus akląjį išgydė ne vienu akimirksniu? (Mk 8:22-26)

Biblijoje apie tai konkrečiai nepasakyta. Leisdamas aklajam praregėti pamažėl, Jėzus galbūt taip pratino jį prie naujo pojūčio — gebėjimo viską matyti. Toks rūpestingumas bylojo apie Kristaus meilę anam žmogui (4/1, p. 30).