Santuoka ir tėvystė pabaigos metu

„Laikas trumpas!“ (1 KOR 7:29).

1. a) Dėl kokių pokyčių „paskutinėmis dienomis“ sunku gyventi? b) Kodėl šeimos institucijoje vykstančios permainos kelia susirūpinimą?

DIEVO Žodyje išpranašauta, kad „baigmės metas“ neapsieis be karų, žemės drebėjimų, badmečių, epidemijų (Dan 8:17, 19; Lk 21:10, 11). Biblija taip pat įspėja, kad šis lemiamas žmonijos istorijos laikotarpis pasižymės didelėmis socialinėmis permainomis. „Paskutinėmis dienomis“ bus sunku gyventi ir dėl šeimyninių problemų (2 Tim 3:1-4). Kodėl tai kelia mums susirūpinimą? Todėl, kad iš pagrindų keičiasi visuomenėje nusistovėjusios normos, o tai gali paveikti ir krikščionių požiūrį į santuoką ir tėvystę. Kaip?

2. Kaip visuomenėje žiūrima į santuoką ir skyrybas?

 ² Šiais laikais santuoką nutraukti nesunku. Skyrybos tapo labai įprastos. Daug kur ištuokų skaičius sparčiai didėja. Bet mes turime įsisąmoninti, kad Jehova į santuoką ir skyrybas žiūri visai kitaip, nei visuomenėje priimta. Koks tad yra Jehovos požiūris?

3. Koks Jehovos ir Jėzaus Kristaus požiūris į santuoką?

³ Jehova Dievas tikisi, kad sutuoktiniai ištikimai laikysis vedybų įžado. Kada į porą suvedė pirmuosius vyrą ir moterį, Kūrėjas pasakė, jog „vyras [...] glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“. Vėliau tuos žodžius pacitavo Jėzus Kristus ir pridūrė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ Dar jis pasakė: „Kas atleidžia žmoną — jei ne dėl ištvirkavimo — ir veda kitą, svetimauja“ (Pr 2:24; Mt 19:3-6, 9). Taigi Jehovos ir Jėzaus požiūriu santuoka yra visą gyvenimą trunkanti sąjunga. Ją nutraukia tik kurio nors sutuoktinio mirtis (1 Kor 7:39). Santuokos saitai yra šventi, ir lengvabūdiškai išsituokti nevalia. Skyrybų, kurioms Šventasis Raštas neduoda pagrindo, Jehova nekenčia. * (Perskaityk Malachijo 2:13-16; 3:6.)

Atsakingas požiūris į santuoką

4. Kodėl kai kurie jauni krikščionys, paskubėję tuoktis, vėliau gailisi?

⁴ Bedieviškas pasaulis, kuriame gyvename, pamišęs dėl sekso. Kasdien pro mūsų akis praeina nemažai gašlias mintis žadinančių vaizdų. Reikia pripažinti, kad jie veikia ir mus, suaugusius, o juo labiau mūsų mielus bendruomenės jaunuolius. Ką daryti jaunam krikščioniui, jeigu aplinka tiesiog kursto geidulius prieš paties valią? Kai kurie susituokia labai jauni, manydami, kad tada viskas išsispręs. Šitaip jie tikisi išvengti amoralių poelgių. Bet neretai po vedybų ima gailėtis. Kodėl? Pasidžiaugę santuokiniu gyvenimu lyg nauju drabužiu, galiausiai supranta, kad kasdieniniuose reikaluose su savo partneriu mažai ką bendra turi. Jiems darosi labai nelengva.

5. Kas padės poroms ištikimai laikytis vedybų įžado? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁵ Gyventi susituokus su žmogumi, — net ir bendratikiu, — kuris pasirodo esąs visai kitoks, nei tikėjaisi, išties yra sunku (1 Kor 7:28). Kad ir kokia varginanti ta našta, tikrieji krikščionys supranta, jog biblinio pagrindo neturinčios skyrybos nebūtų tinkamas šeimyninių problemų sprendimas. Jeigu pora ištikimai laikosi vedybų įžado ir daro viską, kad išsaugotų savo santuoką, tikrai nusipelno bendruomenės pagarbos ir meilingos pagalbos. *

6. Ką jaunas krikščionis turėtų manyti apie vedybas?

⁶ Gal esi jaunas ir dar nesukūręs šeimos? Ką apskritai turėtum manyti apie vedybas? Jei neskubėsi užmegzti romantiškos draugystės su bendratikiu, kol būsi fiziškai, emociškai ir dvasiškai pasirengęs  santuokai, išvengsi didelės širdgėlos. Aišku, Šventajame Rašte neparašyta, kokio amžiaus tinkama tuoktis. * Vis dėlto raginama luktelėti, kol praeis „jaunatvės žydėjimas“, metas, kai lytinis potraukis ypač stiprus (1 Kor 7:36, NW). Kodėl? Todėl, kad stiprūs jausmai gali aptemdyti protą ir pastūmėti prie neteisingo sprendimo, dėl kurio vėliau apgailestausime. Atmink, kad išmintingi Jehovos patarimai dėl santuokos Biblijoje yra užrašyti mūsų naudai ir laimei. (Perskaityk Izaijo 48:17, 18.)

Atsakingas požiūris į tėvystę

7. Ką patiria kai kurios jaunos poros ir kodėl tai gali sukelti įtampą namuose?

⁷ Būna, jog žmonės, vos tik išaugę iš paauglio amžiaus, tuojau sukuria šeimą ir sužino patys netrukus tapsią tėvais. Jie dar nespėjo vienas kito gerai pažinti, o jau atsiranda mažylis, reikalaujantis dėmesio ištisą parą. Mama, kaip ir pridera, nuolat rūpinasi vaikeliu. Jaunas tėtis tada gali imti pavydėti. Tėvų tarpusavio santykiams taip pat atsiliepia bemiegės naktys, nes nuovargis didina įtampą. Pora staiga suvokia, kad jųdviejų laisvė labai suvaržyta. Jie nebegali eiti, kur panorėję, ar šiaip leisti laiką savo malonumui. Kaip jie turėtų vertinti šį naują gyvenimo etapą?

8. Kaip turėtų būti vertinama tėvystė ir kodėl?

⁸ Rimtai reikia žiūrėti ne tik į santuoką, bet ir į tėvystę. Tai Dievo suteikta malonė ir kartu nemenka atsakomybė. Su kūdikio atėjimu į pasaulį daug kas pasikeičia. Vis dėlto krikščionių šeima labai pareigingai taikosi prie naujų aplinkybių. Jehova sukūrė žmones taip, kad galėtų susilaukti vaikų, todėl mažylis tebūnie tikra „Viešpaties dovana“ tėvams (Ps 127:3). Krikščionys tėtis ir mama stengsis atlikti savo pareigas kaip ‘gimdytojai Viešpatyje’ (Ef 6:1).

9. a) Kiek reikia aukotis tėvams, kol vaikas užauga? b) Kaip vyras gali padėti žmonai išsaugoti dvasinę tvirtybę?

⁹ Kol vaikas užauga, tėvai turi ilgus metus aukotis, skirti savo atžalai begalę laiko ir dėmesio. Vyras turėtų suprasti, kad, gimus vaikui, žmona keletą metų vargu ar gebės susikaupti bendruomenės sueigose. Turbūt nedažnai ištaikys progą ir asmeniškai pastudijuoti Bibliją, ramiai pamąstyti. Dėl to ji gali dvasiškai pasilpti. Atsakingas tėvas labai stengsis padėti prižiūrėti vaiką. Kadangi žmona per sueigą ne viską girdi, namie vertėtų aptarti, kas buvo per programą kalbama. Jei vyras užsiims su vaiku,  žmona galės ir evangelizacijos tarnyboje prasmingai pasidarbuoti. (Perskaityk Filipiečiams 2:3, 4.)

10, 11. a) Ką reiškia vaiką ‘mokyti Viešpaties vardu’? b) Už ką daugelis tėvų nusipelno pagyrimo?

¹⁰ Pareigingi tėvai supranta, kad negana vaiką tik pamaitinti, aprengti, parūpinti jam pastogę, užtikrinti gerą medicininę priežiūrą. Dabar, pabaigos metu, tyko daug pavojų, ir vaiką nuo mažų dienų reikia mokyti moralės principų. Tėvai turi ugdyti savo atžalas „drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Ef 6:4). Tai reiškia skiepyti Jehovos mąstyseną vaikui, kol dar visai mažutėlis, skiepyti ir vėliau, kritišku laikotarpiu, kai jau yra paauglys (2 Tim 3:14, 15).

¹¹ Jėzus sakydamas „padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“, be abejo, turėjo omenyje ir tai, kad tėvai privalo padėti vaikams tapti jo mokiniais (Mt 28:19, 20). O tai nelengva užduotis, nes jaunuolius labai veikia šis pasaulis. Jeigu vaikas galiausiai nusprendžia paskirti gyvenimą Jehovai, jūs už savo įdėtas pastangas tikrai nusipelnote nuoširdaus visos bendruomenės pagyrimo. Savo tikėjimu bei atsidavimu iškovojate „pergalę, nugalinčią pasaulį“, ir pasirodote esą atsakingi tėvai (1 Jn 5:4).

Nesukūrę šeimos ar bevaikiai — kilniam tikslui

12. Kodėl krikščionis gali nuspręsti kurį laiką nesituokti?

¹² Kadangi „laikas trumpas“ ir „šio pasaulio pavidalas praeina“, Dievo Žodis ragina pagalvoti apie viengungystę, nes ji tikrai turi pranašumų (1 Kor 7:29-31). Kai kurie krikščionys nusprendžia visai nesituokti ar palūkėti bent keletą metų, ir pagirtina, kad asmeninę laisvę panaudoja ne savanaudiškiems tikslams. Dažnas šeimos nekuria, kad galėtų „visiškai atsiduoti“ Jehovai. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:32-35.) Nemažai viengungių krikščionių tarnauja pionieriais, darbuojasi Betelyje. Broliai, norintys daugiau nuveikti Jehovos organizacijoje, užsibrėžia baigti tarnybos tobulinimo mokyklą. Kurie viengungiais būdami imasi visalaikės tarnybos ir vėliau sukuria šeimą, gali patvirtinti, kad jaunystės metų patirtis labai praverčia ir santuokoje.

13. Kodėl kai kurios krikščionių poros atsisako turėti vaikų?

¹³ Kai kuriuose kraštuose šeimos institucija persitvarko dar naujaip: nemažai porų nutaria likti bevaikės. Vieni šitaip apsisprendžia dėl ekonominių  priežasčių, kiti nori nevaržomai siekti karjeros. Taip pat būna, kad ir krikščionys neplanuoja turėti vaikų — dažniausiai dėl Jehovos tarnystės. Ar tai reiškia, kad jie atsisako normalaus vedybinio gyvenimo? Anaiptol. Tiesiog jie iškelia Karalystės reikalus aukščiau tėvystės džiaugsmų (1 Kor 7:3-5). Tokie krikščionys Jehovos garbei ir brolių labui dirba rajono, srities priežiūros darbą, tarnauja beteliečiais, pionieriais, misionieriais. Jehova nepamirš jų triūso ir meilės, kurią jie parodė Dievo vardui (Hbr 6:10).

„Kūno vargai“

14, 15. Kokių „kūno vargų“ patiria tėvai krikščionys?

¹⁴ Apaštalas Paulius perspėjo, kad susituokę krikščionys turės „kūno vargų“ (1 Kor 7:28). Sunku būna, jei suserga patys arba sunegaluoja vaikas, sušlubuoja senyvų tėvų sveikata. Taip pat nelengva savo atžalas auklėti — tenka ir širdperšos patirti. Kaip jau straipsnio pradžioje minėjome, Biblijoje yra išpranašauta, kad „paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“. Tarp kitų blogybių numatytas ir vaikų ‘neklusnumas gimdytojams’ (2 Tim 3:1-3).

¹⁵ Išauklėti vaiką yra tikrai nepaprastas uždavinys. Dabar „sunkūs laikai“ ir nesame apsaugoti nuo visokiausios blogos įtakos. Krikščionys turi nuolat kovoti dėl savo vaikų, kad pražūtinga pasaulio dvasia neapnuodytų jų proto (Ef 2:2, 3). Ir šios grumtynės ne visada baigiasi pergale. Jei sūnus ar duktė liaujasi tarnauti Jehovai, tėvai, skiepiję jaunoje širdyje Dievo Žodžio tiesą, patiria tikrą vargą (Pat 17:25).

„Bus didelis suspaudimas“

16. Kokį „suspaudimą“ išpranašavo Jėzus?

¹⁶ Santuokos ir tėvystės vargai nublanksta, palyginti su nepaprastai dideliu būsimu vargu, arba suspaudimu. Jėzus, pranašaudamas apie savo neregimo karaliavimo laikotarpį ir šios santvarkos pabaigą, pasakė: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mt 24:3, 21). Vėliau Jėzus atskleidė, kad „didelį suspaudimą“ pergyvens milžiniška minia. Tačiau kol kas Šėtono pajėgos rengiasi žūtbūtiniam puolimui, paskutinei atakai prieš taikius Jehovos liudytojus. Grėsmingas metas, be abejo, laukia mūsų visų — ir suaugusių, ir vaikų.

17. a) Kodėl ateities laukiame nebijodami? b) Nuo ko turi priklausyti mūsų požiūris į santuoką ir tėvystę?

¹⁷ Vis dėlto nereikia perdėtai baimintis dėl ateities. Gimdytojai, kurie yra ištikimi Jehovai, viliasi būsią apsaugoti kartu su savo jaunomis atžalomis. (Perskaityk Izaijo 26:20, 21; Sof 2:2, 3; 1 Kor 7:14.) Prisiminkime, kad gyvename pabaigos metu, sunkiu laikotarpiu, ir turėkime tinkamą požiūrį į santuoką bei tėvystę (2 Pt 3:10-13). Ar esame viengungiai ar susituokę, turime vaikų ar neturime, — visa kuo teikime šlovę Jehovai ir krikščionių bendruomenei.

[Išnašos]

Apžvalga

• Kodėl jaunas krikščionis neturėtų skubėti kurti šeimos?

• Kiek tėvams reikia aukotis, kol vaikas užauga?

• Kodėl nemažai krikščionių nusprendžia nesituokti arba susituokę neturėti vaikų?

• Kokių vargų gali patirti tėvai krikščionys?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Kodėl jaunam krikščioniui išmintinga neskubėti tuoktis?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Nuo vyro pagalbos labai daug priklauso, ar žmona galės prasmingai dalyvauti dvasinėje veikloje

[Iliustracija 19 puslapyje]

Kodėl kai kurios krikščionių poros nusprendžia neturėti vaikų?