Daryk dvasinę pažangą kaip Paulius

„Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 TIM 4:7).

1, 2. Kaip pasikeitė Saulius iš Tarso ir kokio svarbaus darbo ėmėsi?

JIS buvo protingas, veiklus žmogus. Tačiau ‘sekė savo kūno geismais’ (Ef 2:3). Jo paties žodžiais tariant, buvo „piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas“ (1 Tim 1:13). Tas žmogus — Saulius iš Tarso.

² Bet paskui Saulius visiškai pasikeitė. Jis atsisakė ankstesnės gyvensenos ir labai stengėsi ‘ieškoti ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui’ (1 Kor 10:33). Tapo švelnus ir meilingai rūpinosi tais, kuriuos anksčiau persekiojo. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8.) „Aš tapau Evangelijos tarnu, — sakė jis ir pridūrė: — Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus“ (Ef 3:7, 8).

3. Kodėl naudinga pasigilinti į Pauliaus laiškus ir apžvelgti, ką jis nuveikė tarnyboje?

³ Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, darė didelę dvasinę pažangą (Apd 13:9). Jeigu patys norime sparčiau lavėti dvasiškai, tikrai verta pasigilinti, apie ką Paulius kalbėjo savo laiškuose, apžvelgti, ką jis nuveikė tarnyboje, ir sekti jo tikėjimo pavyzdžiu.  (Perskaityk 1 Korintiečiams 11:1; Hebrajams 13:7, Brb.) Pažiūrėkime, kaip tai skatina mus įprasti reguliariai studijuoti Bibliją, ugdytis nuoširdžią meilę artimui ir realistiškai save vertinti.

Kaip Paulius buvo įpratęs studijuoti Bibliją

4, 5. Kokios naudos Pauliui davė asmeninės studijos?

⁴ Išauklėtas fariziejumi ir „griežtai pagal protėvių Įstatymą išėjęs mokslą prie Gamalielio kojų“, Paulius jau turėjo tam tikrų Šventojo Rašto žinių (Apd 22:1-3; Fil 3:4-6). Tuoj po krikšto jis ‘iškeliavo į Arabiją’ — į Sirijos dykumą, o gal į kokią kitą ramią vietelę Arabijos pusiasalyje, kur galėjo atsidėti apmąstymams (Gal 1:17). Ko gero, Paulius norėjo sutelkti mintis į tas Rašto eilutes, kurios rodė Jėzų esant Mesiją. Taip pat norėjo pasiruošti būsimai veiklai. (Perskaityk Apaštalų darbų 9:15, 16, 20, 22.) Dvasiniams dalykams apmąstyti Paulius negailėjo laiko.

⁵ Per asmenines studijas dar geriau pažinęs Šventąjį Raštą ir įgijęs įžvalgos, Paulius ir kitus gebėjo veiksmingai mokyti tiesos. Štai Pisidijos Antiochijoje atėjęs į sinagogą ir ėmęs aiškinti, kad Jėzus yra Mesijas, Paulius bent penkis kartus pacitavo iš hebrajiškųjų šventraščių. Taip pat ne sykį yra persakęs, kas rašoma Biblijoje, savais žodžiais. Raštais paremti jo argumentai buvo tokie įtikinami, kad „daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui Paulių ir Barnabą“, norėdami dar pasiklausyti (Apd 13:14-44). Vėliau, kai Romos žydų būrys atėjo pas Paulių į namus, šis „dėstė jiems ir liudijo apie Dievo karalystę, įrodinėdamas jiems Jėzų iš Mozės Įstatymo ir Pranašų“ (Apd 28:17, 22, 23).

6. Kas padėjo Pauliui sunkiu metu išlikti dvasiškai tvirtam?

⁶ Paulius net ir ypač sunkiais gyvenimo tarpsniais nesiliovė tyrinėti Raštų ir stiprintis Dievo įkvėptais žodžiais (Hbr 4:12). Kalėdamas Romoje, kai nebedaug laiko buvo likę iki mirties bausmės įvykdymo, Paulius prašė Timotiejaus atgabenti jam „knygas, ypač pergamentus“ (2 Tim 4:13). Tai, matyt, buvo hebrajiškųjų Biblijos raštų kopijos, kuriomis Paulius naudojosi nuodugnioms studijoms. Įprotį vis tyrinėti Raštus ir šitaip semtis žinių iš Biblijos Paulius laikė svarbiu dalyku, padedančiu išlaikyti dvasios tvirtybę.

7. Paminėk, kuo tau naudinga reguliariai studijuoti Bibliją.

⁷ Mes irgi darysime dvasinę pažangą, jei reguliariai studijuosime Bibliją ir kryptingai apmąstysime, ką sužinome (Hbr 5:12-14). Apie tai, koks brangus yra Dievo Žodis, psalmininkas giedojo: „Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų. [...] Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi. [...] Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio“ (Ps 119:72, 98, 101). O pats ar išsiugdei įprotį reguliariai studijuoti Bibliją? Ar, kasdien ją skaitydamas ir apmąstydamas jos eilutes, ruošiesi naujoms užduotims Dievo tarnyboje?

Saulius išmoko mylėti žmones

8. Kaip Saulius elgėsi su tais, kurie nebeišpažino judaizmo?

⁸ Prieš tapdamas krikščioniu Saulius buvo uolus savo religijos gynėjas ir kito tikėjimo žmonėms nejautė jokių sentimentų (Apd 26:4, 5). Jis matė, kaip žydai akmenimis užmušė Steponą, ir šiam susidorojimui pritarė. Saulius tikriausiai manė, kad Steponas vertas mirties, ir pasiryžo tokius persekioti (Apd 6:8-14; 7:54—8:1). Štai dvasios įkvėptame pasakojime skaitome: „Saulius niokojo bendruomenę. Braudamasis čia į vienus,  čia į kitus namus ir tempdamas iš jų vyrus bei moteris, jis perduodavo juos įkalinti“ (Apd 8:3, Jr). Nesidrovėdamas juos persekiojo „net svetimuose miestuose“ (Apd 26:11).

9. Koks atsitikimas privertė Paulių kitaip vertinti žmones?

⁹ Persekioti Kristaus mokinių Saulius vyko į Damaską. Kelyje jam pasirodė Viešpats Jėzus. Nuo Dievo Sūnaus sklindanti antgamtinė šviesa Saulių apakino ir jis jau nebegalėjo apsieiti be pagalbos. Jehova siuntė Ananiją, kad grąžintų Sauliui regėjimą. Dabar Saulius žmones vertino jau visai kitaip (Apd 9:1-30). Tapęs Kristaus sekėju jis iš širdies stengėsi su žmonėmis elgtis maloningai, kaip Jėzus. Atsisakė smurto ir gyveno „taikoje su visais“. (Perskaityk Romiečiams 12:17-21.)

10, 11. Kaip Paulius rodė žmonėms tikrą meilę?

¹⁰ Bet Paulius suprato, jog taikingi santykiai su kitais — dar ne viskas. Jis norėjo rodyti žmonėms tikrą meilę, o geriausia dirva, kurioje galėjo darbuotis su meile, ir buvo krikščionio tarnyba. Leidęsis į pirmą misionierišką kelionę jis skelbė gerąją naujieną Mažojoje Azijoje. Nepaisydami aršaus priešiškumo, Paulius ir jo bendražygiai stengėsi padėti nuolankiems žmonėms tapti krikščionimis. Jie nepabūgo dar kartą apsilankyti Listros ir Ikonijaus miestuose, nors priešininkai ten mėgino Paulių nužudyti (Apd 13:1-3; 14:1-7, 19-23).

¹¹ Paskui Paulius su savo draugais vertų žmonių ieškojo Makedonijos mieste Filipuose. Tenai gerąja naujiena susidomėjo ir krikščionybę priėmė viena judėjų prozelitė, vardu Lidija. Miesto valdžia Paulių ir Silą nuplakdino rykštėmis ir įmetė į kalėjimą. Čia Paulius paskelbė žinią kalėjimo viršininkui; šis su šeima pasikrikštijo ir visi tapo Jehovos garbintojais (Apd 16:11-34).

12. Kas paskatino agresyvųjį Saulių tapti meilingu Jėzaus Kristaus apaštalu?

¹² Kodėl Saulius priėmė tikėjimą tų žmonių, kuriuos anksčiau persekiojo? Kas paskatino agresyvų vyrą tapti apaštalu, švelniu ir mylinčiu, pasiruošusiu atiduoti gyvybę, kad tik pasidalytų su kitais tiesa apie Dievą ir Kristų? Paulius pats paaiškina: „[Dievas], kuris mane [...] pašaukė savo malone, panorėjo apreikšti manyje savo Sūnų“ (Gal 1:15, 16). O Timotiejui Paulius rašė: „Manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Kristus Jėzus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui“ (1 Tim 1:16). Jehova atleido Pauliui, ir šis, patyręs tokią neužtarnautą malonę bei gailestingumą, irgi rodė kitiems meilę — skelbė gerąją naujieną.

13. Kodėl mes turėtume mylėti kitus ir kaip meilę rodyti?

¹³ Jehova ir mums atleidžia kaltes ir nuodėmes (Ps 103:8-14). „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ — klausė psalmininkas (Ps 130:3). Jei ne Dievo gailestingumas, nė vienam iš mūsų nebūtų patikėta šventa tarnyba,  kuria dabar taip džiaugiamės, ir nė vienas nepuoselėtume amžinojo gyvenimo vilties. Dievas visiems savo tarnams rodo didžią neužtarnautą malonę. Todėl kaip ir Paulius stenkimės rodyti kitiems meilę — skelbkime tiesą žmonėms ir juos mokykime, taip pat stiprinkime savo bendratikius. (Perskaityk Apaštalų darbų 14:21-23.)

14. Kaip galėtume pagerinti savo tarnybą ir nuveikti joje daugiau?

¹⁴ Paulius evangelizacijos darbe siekė pažangos. Čia jį įkvėpė Jėzaus pavyzdys. Dievo Sūnus savo viešąja tarnyba, kaip ir visa kuo, rodė žmonėms neprilygstamą meilę. Jėzus pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9:35-38). Paulius veikiausiai to ir meldė, bet ne tik meldė — pats uoliai triūsė. O kaip tu? Ar tavo tarnyba negalėtų būti dar geresnė? Gal Karalystės skelbimo darbe pavyktų daugiau nuveikti, net sutvarkyti savo reikalus taip, kad tarnautum pionieriumi? Juk mes, krikščionys, turime rodyti žmonėms nuoširdžią meilę ir padėti jiems ‘tvirtai laikytis gyvenimo žodžio’ (Fil 2:16).

Kaip Paulius save vertino

15. Kaip Paulius vertino save bendratikių tarpe?

¹⁵ Paulius, ištikimai dirbęs Kristaus pavestą darbą, dar ir kitu požiūriu yra mums sektinas pavyzdys. Nors krikščionių bendruomenėje jis turėjo daug pareigų, puikiai suprato, jog pats jų nenusipelnė ir jas gavo ne dėl savo gabumų. Paulius žinojo, kad garbingą tarnystę Dievas jam skyrė iš didelės malonės. Kiti krikščionys juk irgi buvo uolūs gerosios naujienos skelbėjai, ir apaštalas tuo neabejojo. Nors bendratikių tarpe ir turėjo nemažą autoritetą, Paulius liko nuolankus. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:9-11.)

16. Kaip Paulius, iškilus klausimui dėl apipjaustymo, parodė nuolankumą?

¹⁶ Pažiūrėkime, ką Paulius darė Sirijos Antiochijoje iškilus vienam svarbiam klausimui. Tenykštę krikščionių bendruomenę skaldė nesutarimai dėl apipjaustymo (Apd 14:26—15:2). Paulius, gavęs ypatingą užduotį skelbti evangeliją neapipjaustytiems pagonims, galėjo tvirtinti geriausiai išmanąs, kaip darbuotis tarp nežydų, ir todėl turįs teisę spręsti šį reikalą. (Perskaityk Galatams 2:8, 9.) Kai Pauliaus pastangos nedavė norimo rezultato, jis rodydamas nuolankumą pasielgė taip, kaip tokioje situacijoje ir priderėjo: kreipėsi į vadovaujančiąją tarybą Jeruzalėje ir pateikė minėtą klausimą. Apaštalas mielai pakluso nustatytai tvarkai ir laukė, kol taryba viską apsvarstys ir priims sprendimą. Vėliau pats Paulius drauge su kai kuriais kitais buvo įpareigotas perduoti nutarimą bendruomenėms (Apd 15:22-31). Bendratikius jis pagarbiai vertino „aukščiau nei save“ (Rom 12:10b, Brb).

17, 18. a) Kokie jausmai Paulių siejo su bendratikiais? b) Kokią nuomonę apie Paulių galime susidaryti žinodami, kaip Efezo vyresnieji su juo atsisveikino?

¹⁷ Nuolankus apaštalas Paulius nenustatė ribos tarp savęs ir bendratikių. Ne, jis kaip  tik buvo prie jų labai prisirišęs. Laiško romiečiams pabaigoje jis siunčia sveikinimus daugiau kaip dvidešimčiai brolių ir seserų, atskirai kiekvieną išvardydamas. Dauguma jų niekur kitur Šventajame Rašte nepaminėti ir gal tik keletas turėjo atsakingas pareigas. Bet visi jie buvo ištikimi Jehovos tarnai ir Paulius juos labai mylėjo (Rom 16:1-16).

¹⁸ Savo nuolankumu ir draugiškumu Paulius ugdė bendruomenes. Kai apaštalas paskutinį kartą atsisveikino su Efezo vyresniaisiais, šie „puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo. Jie ypač nuliūdo dėl žodžių, jog nebematysią jo veido“. Argi jie būtų rodę tokią meilę išdidžiam, šaltokam žmogui? (Apd 20:37, 38)

19. Kaip galime santykiuose su bendratikiais rodyti nuolankumą?

¹⁹ Visi, kurie siekia dvasinės pažangos, turi kaip ir Paulius rodyti nuolankumą. Bendratikius jis mokė: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Fil 2:3). Kaip šiuo patarimu galime vadovautis? Viena — tai palaikyti savo bendruomenės vyresniuosius, paklusti jų vadovavimui ir pritarti jų teisminiams sprendimams. (Perskaityk Hebrajams 13:17.) Antra — turime branginti visus savo tikėjimo brolius ir seseris. Jehovos liudytojų bendruomenėse yra įvairių tautybių, kultūrų, rasių ir skirtingos socialinės padėties žmonių. Argi ne privalu išmokti Pauliaus pavyzdžiu elgtis su visais bešališkai ir meilingai? (Apd 17:26; Rom 12:10a) Esame skatinami ‘priimti vienas kitą, kaip ir Kristus mus priėmė, Dievo garbei’ (Rom 15:7).

„Ištvermingai bėkime“ gyvenimo lenktynėse

20, 21. Ką turime daryti, jei norime sėkmingai bėgti gyvenimo lenktynėse?

²⁰ Krikščionio gyvenimas yra tarsi ilgos lenktynės. Paulius rašė: „Baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kuriuo mane tą Dieną apdovanos Viešpats, teisingasis Teisėjas, ir ne tik mane, bet ir visus, kurie su meile laukia jo pasirodant“ (2 Tim 4:7, 8).

²¹ Sekdami Pauliaus pavyzdžiu, gebėsime sėkmingai bėgti lenktynėse, kuriose laukia apdovanojimas — amžinasis gyvenimas (Hbr 12:1). Taigi visomis išgalėmis ir toliau darykime dvasinę pažangą: laikykimės gero įpročio reguliariai studijuoti Bibliją, ugdykimės nuoširdžią meilę žmonėms, būkime nuolankūs.

Kaip atsakysi?

• Kuo Pauliui buvo naudinga reguliariai studijuoti Šventąjį Raštą?

• Kodėl tikrieji krikščionys privalo rodyti žmonėms nuoširdžią meilę?

• Kokios savybės tau padės elgtis su kitais bešališkai?

• Kaip, sekdamas Pauliaus pavyzdžiu, gali palaikyti bendruomenės vyresniuosius?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kaip ir Paulius, stiprybės semkimės iš Šventojo Rašto

[Iliustracija 24 puslapyje]

Meilę žmonėms rodyk skelbdamas jiems gerąją naujieną

[Iliustracija 25 puslapyje]

Ar žinai, kodėl bendratikiai taip mylėjo Paulių?