Gerbk Jehovos autoritetą, paklusk jo valdžiai

„Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 JN 5:3).

1, 2. a) Kodėl pati mintis, jog reikia paklusti autoritetui, yra daugeliui nepriimtina? b) Ar tie, kurie nepripažįsta autoriteto principo, yra tikrai laisvi? Paaiškink.

VALDŽIA. Pats šis žodis dažnai kelia nemalonius jausmus. Daugelis žmonių nė nemano paisyti kito asmens valios. „Niekas negali man nurodinėti, ką turiu daryti“, — taip sako visi tie, kurie nepripažįsta autoriteto principo. Bet ar šie žmonės iš tikrųjų yra laisvi? Anaiptol. Daugumą jų saisto tokios pat taisyklės kaip minias, ‘mėgdžiojančias šį pasaulį’ (Rom 12:2). Taigi jie ne laisvieji, o, krikščionių apaštalo Petro žodžiais tariant, „sugedimo vergai“ (2 Pt 2:19). Jie gyvena „laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore“, tai yra Šėtonui, arba Velniui (Ef 2:2).

² Vienas rašytojas savo knygoje giriasi: „Aš neleidžiu, kad tėvai, kunigas, pastorius, koks guru ar Biblija už mane spręstų, kas teisinga.“ Žinia, kai kurie atsakingi asmenys piktnaudžiauja savo padėtimi ir nenusipelno, kad paisytume jų valios. Bet ar išeitis būtų išvis nepripažinti, jog žmogui reikia vadovavimo? Atsakymą nesunku rasti — užtenka dirstelėti į laikraščių antraštes. Tokiais laikais, kai žmonijai ypač reikia nurodymo, kokia kryptimi eiti, dauguma, deja, yra kaip niekad vangūs klausyti autoritetingo balso.

 Mūsų požiūris į valdžią

3. Iš ko matome, kad pirmojo amžiaus krikščionių klusnumas žmonių valdžiai nebuvo aklas?

³ Krikščionys laikosi kitokių principų nei pasaulis. Aišku, mes aklai nedarome, ką kiti liepia. Tam tikrais atvejais žmogui, net jeigu jis turi valdžios postą, paklusti atsisakome. Tokia buvo ir pirmojo amžiaus krikščionių nuostata. Štai tada, kai apaštalams liepė liautis skelbus evangeliją, jie neišsigando ir vyriausiojo kunigo bei kitų autoritetingų asmenų, aukščiausiojo teismo tarybos narių, nepaklausė. Jie nesitaikstė su žmonių valdžios įnoriais ir nenustojo daryti tai, ką žinojo esant teisinga. (Perskaityk Apaštalų darbų 5:27-29.)

4. Kokie pavyzdžiai iš Biblijos hebrajiškųjų raštų rodo, kad daugeliui Dievo tarnų teko eiti prieš kitų valią?

⁴ Panašiai buvo nusistatę ir daugybė Dievo tarnų, gyvenusių dar iki Kristaus laikų. Antai Mozė „atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi“ ir „verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą“, nors ir užsitraukė „karaliaus rūstybę“ (Hbr 11:24, 25, 27). Juozapas nepasidavė Potifaro žmonos vilionėms, o ši juk turėjo namuose nemažą valdžią ir galėjo atkeršyti, smarkiai jam pakenkti (Pr 39:7-9). Danielius „apsisprendė nesiteršti karaliaus stalo valgiais“. Su tokiu jo sprendimu atsakingam Babilono rūmų pareigūnui, kaip žinia, buvo nelengva sutikti (Dan 1:8-14). Čia išvardyti pavyzdžiai rodo, kad Dievo tarnai nuo seno tvirtai laikėsi teisingų principų, nors kartais dėl to ir nukentėdavo. Jie nėjo į kompromisą tam, kad pelnytų žmonių palankumą. Tokia yra ir mūsų nuostata.

5. Kaip skiriasi mūsų ir pasaulio žmonių požiūris į valdžią?

⁵ Tvirtą ryžtą rodome ne todėl, kad būtume užsispyrę. Ir nesame kaip tie, kurie maištauja politiniais sumetimais. Mes tiesiog pripažįstame, kad ne žmogaus, o Jehovos valdžia yra aukščiausia. Jei žmogaus potvarkis kertasi su Dievo įstatymu, neabejojame, kurį turime rinktis. Kaip ir apaštalai pirmajame amžiuje, mes klausome Dievo labiau negu žmonių.

6. Kodėl visada geriausia paklusti Jehovos įsakymams?

⁶ Kodėl mums yra nesunku paklusti Dievo valdžiai? Vadovaujamės tuo, kas parašyta Patarlių 3:5, 6: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“ Neabejojame, kad visa, ko Dievas reikalauja, galiausiai išeina mums į naudą. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 10:12, 13.) Pats Jehova izraelitams pasakė: „Mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.“ Toliau pridūrė: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Iz 48:17, 18). Tikime, kad tai gryna tiesa ir kad klausyti Dievo įsakymų mums tikrai verta.

7. Ką turėtume daryti net jeigu ne iki galo suprantame, kodėl Dievo Žodyje duotas tam tikras įsakymas?

⁷ Jehovos autoritetą pripažįstame ir jo valdžiai paklūstame net jeigu ne iki galo suprantame, kodėl jo Žodyje yra tas ar kitas reikalavimas. Tai ne lengvatikybė, o besąlygiškas pasitikėjimas Dievu. Mes visa širdimi tikime, kad Jehova žino, kas mums geriausia. Klusnumu taip pat rodome meilę. Juk ir apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus“ (1 Jn 5:3). Kas dar žadina mumyse norą paklusti Jehovai? Pakalbėkime apie tai toliau.

 Lavinkime savo dvasinę nuovoką

8. Kaip dvasinės nuovokos lavinimas padeda mums paklusti Jehovos valdžiai?

⁸ Biblijoje sakoma, jog reikia ‘lavinti savo pojūčius’, kad ‘gebėtume atskirti gera nuo bloga’ (Hbr 5:14). Taigi esame mokomi Dievo įstatymams paklusti ne mašinaliai. Turime atskirti, kas, Jehovos požiūriu, yra gera, o kas bloga. Įsisąmoninkime, kokia išmintis slypi Jehovos nuostatuose. Tada galėsime tarti kaip ir psalmininkas: „Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]).

9. Kaip galime lavinti savo sąžinės balsą, kad jis tiksliai atkartotų, ko moko Jehova, ir kodėl svarbu taip daryti?

⁹ Kad Dievo įstatymus brangintume taip, kaip psalmininkas, visa, ką skaitome Biblijoje, apmąstykime. Štai priėję prie tam tikro Jehovos reikalavimo imkime ir pasvarstykime. Kodėl šis įsakymas ar principas išmintingas? Kodėl jo laikytis man būtų tik į naudą? Kas bloga nutiko tiems, kurie šio Jehovos patarimo nepaisė? Jei mūsų sąžinės balsas tiksliai atkartoja, ko moko Dievas, spręsdami tą ar kitą dalyką veikiausiai neprasilenksime su jo įsakais. Mes ‘suprasime, kokia yra Viešpaties valia’, ir ją klusniai vykdysime (Ef 5:17). Bet tai ne visada lengva.

Šėtonas stengiasi pakirsti Dievo autoritetą

10. Paminėk vieną sritį, kurioje Šėtonas menkina Jehovos autoritetą.

¹⁰ Šėtonas nuo seno menkina Dievo autoritetą. Jo savivalės dvasia pasireiškia įvairiopai. Pavyzdžiui, nepagarba Dievo įsteigtai santuokos institucijai. Matome, kad vieni gyvena susidėję, kiti nori nutraukti savo vedybų saitus. Ir tie, ir anie pritartų vienos garsios aktorės nuomonei. Ji pareiškė: „Monogamija neįmanoma nei vyrams, nei moterims.“ Dar pridūrė: „Nepažįstu nė vieno, kuris būtų ar norėtų būti ištikimas savo partneriui.“ Kalbėdamas apie savo iširusią santuoką, vienas populiarus aktorius irgi pasakė: „Abejoju, ar tikrai mūsų prigimtis leidžia su vienu žmogumi nugyventi visą gyvenimą.“ Taigi derėtų pamąstyti: ar vertinu santuoką taip, kaip Jehova, o gal mane veikia atsainus pasaulio požiūris?

11, 12. a) Kodėl jaunuoliams gali būti sunku gerbti Jehovos autoritetą? b) Papasakok atsitikimą, rodantį, kaip neprotinga yra nepaisyti Jehovos įstatų ir principų.

¹¹ O jeigu esi jaunas krikščionis, Šėtonas tikriausiai ypač nori Jehovos autoritetą tavo akyse pakirsti. Dėl bendraamžių įtakos ir dėl „jaunatvės aistrų“ tau galbūt peršasi mintis, kad Dievo įstatymai yra našta (2 Tim 2:22). Nesileisk tokių minčių užvaldomas. Į Dievo įsakus stenkis žvelgti kaip į jo išminties lobyną. Štai Biblijoje pasakyta: „Sergėkitės ištvirkimo!“ (1 Kor 6:18). Pagalvok: kodėl šis priesakas išmintingas ir kodėl tau verta jo laikytis? Galbūt kas nors iš tavo pažįstamų irgi nepaisė Dievo patarimų ir skaudžiai nukentėjo. Ar jie yra laimingi? Ar jiems viskas klojasi  geriau negu tada, kai buvo Jehovos organizacijoje? Gal jie surado tokį laimės raktą, kokio kiti Dievo tarnai neturi? (Perskaityk Izaijo 65:14.)

¹² Štai ką parašė viena krikščionė, vardu Šaron: „Nebepaklusau Jehovos įstatymui. Viskas baigėsi tuo, kad susirgau nepagydoma liga — AIDS. Dažnai prisimenu tuos laimingus metus, kai tarnavau Jehovai.“ Ji suprato, kad laužyti Jehovos įstatymus buvo neprotinga ir kad reikėjo juos didžiai gerbti. Jehovos įsakai mus saugo. Praėjus vos septynioms savaitėms nuo tada, kai parašė minėtus žodžius, Šaron mirė. Ta liūdna istorija rodo, jog nė vienam, kuris žengia į šį sugedusį pasaulį, Šėtonas negali pasiūlyti nieko gero. Jis, „melo tėvas“, daug žada, bet jo žodžiai tušti, kaip kadaise pasakyti Ievai (Jn 8:44). Iš tiesų visada geriausia yra nusilenkti Jehovos autoritetui.

Saugokis savivalės dvasios

13. Paminėk vieną sritį, kur turėtume saugotis savivalės dvasios.

¹³ Jei gerbiame Jehovos autoritetą, turime saugotis savivalės dvasios. Gal žmogus nesileidžia kito vadovaujamas dėl savo išdidumo. Pavyzdžiui, gal esame nenusiteikę įsiklausyti į mums skirtus bendruomenės atsakingų brolių pamokymus. Dievo yra nustatyta, kad dvasinį peną deramu laiku tiektų ištikimas ir protingas vergas (Mt 24:45-47, Jr). Taip Jehova šiandieną rūpinasi savo tarnais ir mes tokią tvarką turėtume nuolankiai pripažinti. Būkime kaip ištikimi apaštalai. Kai kuriems mokiniams nustojus vaikščioti su Jėzumi, jis apaštalų paklausė: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6:66-68).

14, 15. Kodėl turime nuolankiai klausyti Biblijos patarimų?

¹⁴ Paklusti Jehovos valdžiai reiškia ir priimti jo Žodžiu pagrįstus patarimus. Antai ištikimo ir protingo vergo klasė skatina mus ‘budėti ir būti blaivius’ (1 Tes 5:6). Šis įspėjimas ypač tinkamas dabar, paskutinėmis dienomis, kai daugelis yra „savimylos, godūs pinigų“ (2 Tim 3:1, 2). Ar nėra pavojaus, kad tokių žmonių požiūris paveiks ir mus? Be abejo. Jei puoselėtume pasaulietinius siekius, mus galėtų apimti dvasinis snaudulys arba pavilioti materialistinė gyvensena (Lk 12:16-21). Kaip tad išmintinga klausyti Biblijos pamokymų ir nesivaikyti savanaudiškų dalykų, plačiai propaguojamų Šėtono valdomame pasaulyje! (1 Jn 2:16)

¹⁵ Ištikimo ir protingo vergo paruoštą dvasinį maistą bendruomenėse dalija paskirti vyresnieji. Biblija mus ragina: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tada jie tai darys su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Hbr 13:17). Ar tai reiškia, kad bendruomenės vyresnieji yra neklystantys? Anaiptol. Jų netobulumą  Dievas permato dar geriau nei mes. Vis dėlto Jehova tikisi, kad būsime klusnūs. Palaikydami vyresniuosius, nors jie ir netobuli, rodome pagarbą Jehovos autoritetui.

Kaip svarbu būti nuolankiems

16. Kaip galime rodyti pagarbą krikščionių bendruomenės Galvai — Jėzui?

¹⁶ Niekada nepamirškime, kad bendruomenės Galva iš tikrųjų yra Jėzus (Kol 1:18). Jau vien dėl to nuolankiai pripažįstame vyresniesiems suteiktus įgaliojimus ir šiuos brolius ‘labai branginame’ (1 Tes 5:12, 13). Vyresnieji, aišku, irgi rodo klusnumą — bendruomenei rūpestingai perteikia ne savo, o Dievo mokymus. Jie neskleidžia asmeninės nuomonės ir vadovaujasi Biblijos taisykle „nieko daugiau, negu parašyta“ (1 Kor 4:6).

17. Kodėl puikybės dvasia pavojinga?

¹⁷ Visi bendruomenės nariai turi sergėti širdį, kad ji nelinktų ieškoti sau garbės (Pat 25:27). Kadaise vienas krikščionis kaip tik ir įpuolė į tokius spąstus. Jį pažinojęs apaštalas Jonas rašė: „Mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepripažįsta mūsų. Todėl, jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas“ (3 Jn 9, 10). Tai mums gera pamoka: turime rauti iš širdies kiekvieną puikybės daigą. Biblija įspėja: „Puikybė apima prieš žūtį, įžūlumas — prieš nesėkmę.“ Jei gerbiame Dievo autoritetą, priešinkimės didybės dvasiai, antraip užsitrauksime negarbę (Pat 11:2; 16:18).

18. Kas tau padės gerbti Jehovos autoritetą ir paklusti jo valdžiai?

¹⁸ Taigi pasiryžk priešintis pasaulyje vyraujančiai savivalės dvasiai ir paklusk Jehovos valdžiai. Dėkinga širdimi vis pamąstyk, kokia garbė tarnauti Jehovai. Esi Dievo organizacijoje, ir tai rodo, kad būtent jis tave patraukė savo šventąja dvasia (Jn 6:44). Į savo santykius su Jehova niekad nežiūrėk atsainiai. Tegul visas tavo gyvenimas liudija, kad šaliniesi savivalės dvasios ir gerbi Jehovos autoritetą, paklūsti jo valdžiai.

Ar prisimeni?

• Ką reiškia gerbti Jehovos autoritetą?

• Kaip dvasinės nuovokos lavinimas padeda mums paklusti Jehovos valdžiai?

• Kokiose srityse Šėtonas menkina Dievo autoritetą?

• Kodėl žmogui, norinčiam gerbti Jehovos autoritetą ir paklusti jo valdžiai, svarbu būti nuolankiam?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

„Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“

[Iliustracija 20 puslapyje]

Visada išmintinga vadovautis Dievo įsakais