Saugok savo „pirmąją meilę“
Saugok savo „pirmąją meilę“
„Sergėk, ką turi“ (APR 3:11).
1, 2. Kaip tu jauteisi įtikėjęs, kad visa, ko mokeisi apie Jehovą, yra tiesa?
AR PRISIMENI tą dieną, kai išgirdai, kokią nuostabią ateitį Jehova yra numatęs dievobaimingiems žmonėms? Jeigu jau buvai tikintis, kaip pasijutai iš Šventojo Rašto sužinojęs, kokie yra Dievo tikslai bei sumanymai, ir perpratęs mokymus, kurie seniau tau buvo neaiškūs? Turbūt pamatei, kad anksčiau tau piršo klaidingas idėjas. Ir kaip nudžiugai, kai tau atsivėrė akys! O jeigu augai krikščionių šeimoje, ar prisimeni, koks jausmas tave apėmė, kai įtikėjai, jog visa, ko mokeisi apie Jehovą, yra tiesa, ir nusprendei gyvenime ja vadovautis? (Rom 12:2)
2 Daugelis tavo dvasinių brolių pasakytų, kokį pakylėjimą, artumą su Jehova ir dėkingumą jautė jo patraukti (Jn 6:44). Kupini laimės jie atsidėjo krikščioniškai veiklai ir su kiekvienu norėjo pasidalyti tuo nepaprastu džiaugsmu. Ar taip buvo ir tau?
3. Ką Jėzus pasakė apie Efezo krikščionių bendruomenę, siųsdamas jiems žinią?
3 Siųsdamas žinią pirmojo amžiaus Efezo krikščionių bendruomenei, Jėzus priminė jų „pirmąją meilę“. Efeziečiams nestigo gerų savybių, bet štai jų meilė Jehovai atšalo. Taigi Jėzus jiems kalbėjo: „Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus. Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę“ (Apr 2:2-4).
4. Kodėl Jėzaus žodžiai, skirti Efezo krikščionims, svarbūs ir šiais laikais?
4 Jėzaus patarimai Efezo ir kitoms bendruomenėms, užrašyti Apreiškimo knygoje, tiko ir mūsų laikų pateptiesiems krikščionims, žinant, kaip vienu tarpu jiems klostėsi aplinkybės nuo 1914 metų (Apr 1:10). Net ir dabar kai kurie krikščionys galbūt palieka „pirmąją meilę“ Jehovai ir tiesai. Todėl pakalbėkime, kaip, vis prisimindami ir apmąstydami savo pačių patirtį, galėtume pradinį krikščionišką uolumą, pirmąją meilę Dievui ir tiesai išsaugoti, sustiprinti, toliau puoselėti.
Kaip įsitikinai radęs tiesą?
5, 6. a) Ką turi suvokti kiekvienas krikščionis? b) Kas tave įtikino, kad Jehovos liudytojai moko tiesos? c) Kas padėtų atgaivinti pirmąją meilę?
5 Kiekvienas, kas pasiaukoja Jehovai, pirmiausia privalo „suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Rom 12:1, 2). O kad suvoktų, turi gilintis į Biblijos mokymus, kaip daryti ir siūlo Jehovos liudytojai. Vieną žmogų įtikina vienas dalykas, kitą — kitas. Štai kai kam tiesa nušvito, kai iš Biblijos sužinojo Dievo vardą arba kai suprato, kur iš tikrųjų yra mirusieji (Iš 3:15, išnaša; Mok 9:5, 10). Kitam širdį palietė Jehovos garbintojų tarpusavio meilė (Jn 13:34, 35). Dar kitų dėmesį patraukė mokymas, ką reiškia būti „ne iš pasaulio“, — kad krikščioniui nedera veltis į politiką ir dalyvauti tautų karuose (Iz 2:4; Jn 6:15; 17:14-16).
6 Ne vienam šios bei kitos tiesos ir įžiebė pirmąją meilę Dievui. Negailėk laiko permąstyti, kas tave įtikino, jog radai tiesą. Kiekvieno iš mūsų aplinkybės ir būdas skirtingi, taigi esminiai motyvai, kodėl pamilome Jehovą ir patikėjome jo pažadais, matyt, irgi nevienodi. Nuo tada, kai tiesą sužinojai, tas vidinis stimulas tikriausiai nepasikeitė. Ir tiesa lieka ta pati. Kodėl gi mintyse nesugrįžus prie to, ką anuomet supratai ir ką jautei? Šitaip galėsi savo pirmąją meilę tiesai gaivinti ir stiprinti. (Perskaityk Psalmyno 119:151, 152; 143:5.)
Stiprink meilės pamatą
7. Kodėl turime stiprinti savo pirmąją meilę tiesai ir kaip galime tai daryti?
7 Per visą tą laiką, kai tarnauji Jehovai, tavo gyvenime turbūt daug kas pasikeitė. Pirmoji meilė tiesai buvo didelė vertybė, bet ilgainiui patirdamas vis naujų sunkumų, išbandančių tavo tikėjimą, turėjai dar labiau meilę puoselėti. Čia tau padėjo Jehova (1 Kor 10:13). Kokią vertingą patirtį įgijai! Asmeniniai išgyvenimai leido tau savo pirmąją meilę stiprinti ir dar aiškiau suvokti, kokia yra gera, tinkama, tobula Dievo valia (Joz 23:14; Ps 34:9 [34:8, Brb]).
8. Ką Jehova pasakė apie save Mozei ir kaip izraelitai sužinojo, koks jis yra Dievas?
8 Žiūrėkime, ką byloja senovės izraelitų patirtis. Juos Jehova pažadėjo išvaduoti iš Egipto vergijos. Dievas apie save Mozei pasakė: „Aš būsiu, kas būsiu“ (Iš 3:7, 8, 13, 14, Jr, išnaša). Kitaip tariant, Jehova pabrėžė tapsiąs, kuo tik reikia, kad išlaisvintų savo tautą. Tolesni įvykiai bei aplinkybės izraelitams kaip tik ir parodė, kas yra Jehova — Visagalis, Teisėjas, Vadovas, Gelbėtojas, Karžygys, tautos Rūpintojas (Iš 12:12; 13:21; 14:24-31; 16:4; Neh 9:9-15).
9, 10. Kokios aplinkybės padeda žmogui geriau pažinti Dievą ir kodėl verta prisiminti tokius išgyvenimus?
9 Tavo aplinkybės kitokios nei senovės izraelitų. Bet tikriausiai irgi patyrei, kad Jehova rūpinasi tavimi pačiu, ir taip stiprėjai tikėjimu. Pamatei, kad Jehova yra tavo Rūpintojas arba gal Guodėjas, Mokytojas. (Perskaityk Izaijo 30:20b, 21.) O gal aiškiai supratai, kad jis atsakė į tavo maldą. Galbūt turėjai sunkumų ir čia tau padėjo kuris nors bendratikis. Arba per asmenines studijas perskaitei tokius Biblijos žodžius, kurie tau buvo itin aktualūs.
10 Šie tavo pasakojimai kitiems gal neatrodo kuo nors ypatingi. Tai juk ne stebuklai. Bet tau visa, ką patyrei, turi didžiulę reikšmę. Pats įsitikinai, kad tau Jehova gali būti, kuo tik reikia. Pagalvok apie prabėgusius savo krikščioniškos tarnystės metus. Argi nėra buvę įvairių aplinkybių, kai matei, kaip tau padeda Jehova? Prisimink, ką tada išgyvenai, kaip jauteisi. Tai žadins tavo širdyje tokią pat meilę Jehovai, kokia liepsnojai anuomet. Brangink šiuos prisiminimus. Vis sugrįžk prie jų. Tavo patirtis rodo, kad esi Jehovos vedamas, ir tokio tavo įsitikinimo niekas neišplėš.
Ištirk save
11, 12. Dėl kokios priežasties krikščionio meilė tiesai galėjo prigesti ir ką patarė Jėzus?
11 Jei tavo meilė Dievui ir tiesai nebe tokia kaip anksčiau, tai nereiškia, kad Dievas pasidarė kitoks. Jehova niekada nesikeičia (Mal 3:6; Jok 1:17). Jis neapleido tavęs pirmiau, globoja ir dabar. Tad jeigu tavo artumas su Jehova lyg ir nebe toks, koks buvo, pagalvok, kas čia pasikeitė. Sakysi, slegia sunkesnės naštos ar rūpesčiai? Bet pagalvok: ar praeityje tavo maldos nebuvo karštesnės, ar ne stropiau studijavai Dievo Žodį, ar ne dažniau jį apmąstydavai? Gal ir tarnyboje buvai uolesnis, nepraleisdavai bendruomenės sueigų? (2 Kor 13:5)
12 Save ištyręs galbūt matysi, kad niekas į bloga nepasikeitė. Bet jeigu pasikeitė, tai kodėl? Ar gali būti taip, jog visiškai pateisinami reikalai, tokie kaip rūpinimasis šeima, sveikata ir panašiai, prislopino tavo budrumo jausmą ir Jehovos diena tau jau atrodo tolima? Jėzus apaštalams pasakė: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių“ (Lk 21:34-36).
13. Su kuo Jokūbas palygino Dievo Žodį?
13 Jokūbas, vienas iš Biblijos rašytojų, Dievo dvasios įkvėptas ragino bendratikius atidžiai apžiūrėti save Dievo Žodžio veidrodyje. Jis rašė: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jok 1:22-25).
14, 15. a) Kaip Biblija padeda tau dvasiniu atžvilgiu pasitaisyti? b) Kokius klausimus vertėtų apmąstyti?
14 Į veidrodį pasižiūrime norėdami įsitikinti, ar mūsų išvaizda tvarkinga. Pavyzdžiui, vyras matydamas, kad kaklaraištis pasisukęs, jį pataiso. Arba štai moteris, pastebėjusi kokį plauką nedailiai styrant, pasišukuoja. Taip ir Šventasis Raštas padeda mums save ištirti. Jame kaip veidrodyje matome, ar esame tokie, kokius mus moko būti pats Dievas. Tačiau ar verta žiūrėti į veidrodį, jei, ką negera pamatę, nepasitvarkytume? O jeigu įsižiūrėję į Dievo ‘tobuląjį įstatymą’ tampame jo vykdytojais, tai yra pasitaisome, elgiamės išmintingai. Taigi krikščionis pastebėjęs, kad jo pirmoji meilė Jehovai ir tiesai blėsta, turėtų rimtai susimąstyti. Kokie sunkumai mane slegia ir kaip aš juos pakeliu? Kaip pakėliau praeityje? Gal čia kas pasikeitė? Pamatęs, kas taisytina, to neignoruok. Būtinai šalink negeroves ir nedelsk (Hbr 12:12, 13).
15 Tokia savityra, be to, leis tau užsibrėžti pasiekiamus dvasinius tikslus. Apaštalas Paulius, šventosios dvasios įkvėptas, bendražygiui Timotiejui davė patarimą, kaip pagerinti savo tarnystę. Jaunąjį draugą Paulius ragino: „Mąstyk apie šituos dalykus, atsidėk jiems visiškai, kad tavo pažanga būtų visiems akivaizdi.“ Taigi ir mes, orientuodamiesi į Dievo Žodį, pamąstykime, kokią pažangą galėtume padaryti (1 Tim 4:15, Brb).
16. Kokiems negeriems jausmams neturėtum pasiduoti apžiūrinėdamas save Dievo Žodžio veidrodyje?
16 Sąžiningai save ištyręs, turbūt įžvelgsi vieną kitą trūkumą. Tau gali pasidaryti nesmagu, bet savo padėtį juk išanalizavai ne tam, kad nusimintum, o kad pasikeistum į gera. Šėtonas, aišku, norėtų, kad krikščionis dėl savo netobulumo jaustųsi niekam vertas. Kai kas net yra pasakęs, esą joks tarnas Dievui neįtinka (Job 15:15, 16; 22:3). Bet iš paties Jėzaus žodžių žinome, kad tai grynas melas, nes kiekvienas esame Dievui brangus. (Perskaityk Mato 10:29-31.) Tad jeigu jau pastebėjome savo trūkumus, nuolankiai imkimės vieno — Jehovos padedami, juos šalinkime (2 Kor 12:7-10). Ir jei dėl silpnos sveikatos ar senyvo amžiaus mažai ką bepajėgiame, nepasiduokime ir neleiskime, kad mūsų meilė atšaltų. Verčiau nusistatykime įveikiamus tikslus.
Pagalvok, kiek daug gera turi
17, 18. Ką laimėsi statydindamasis ant pirmosios meilės pamato?
17 Statydindamasis ant pirmosios meilės pamato, tu daug laimėsi. Geriau pažinsi Dievą ir dar labiau vertinsi jo meilingą globą. (Perskaityk Patarlių 2:1-9; 3:5, 6.) Įsiklausyk į psalmininkų žodžius. „Kas [Jehovos įsakų] laikosi, tas gauna didelį atlygį.“ „Viešpaties įsakai teisingi, — jie paprastus žmones padaro išmintingus.“ „Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal Viešpaties Įstatymą“ (Ps 19:8, 12 [19:7, 11, Brb]; 119:1).
18 Tikriausiai pagalvoji, kiek daug turi gera, ir už tai esi dėkingas. Tu supranti pasaulio įvykių reikšmę. Drauge su kitais Dievo garbintojais džiaugiesi jo dvasine parama ir vadovavimu. Be abejo, jauti širdyje dėkingumą ir už tai, kad Jehova atvedė tave į pasaulinę krikščionių broliją ir leidžia tarnauti jo liudytoju. Nepamiršk, kiek nuostabių dovanų esi gavęs. Jeigu mėgintum jas visas išvardyti, turbūt susidarytų ilgas sąrašas. Vis pamąstyk apie tai. Tada ir priesaką „sergėk, ką turi“, bus nesunku vykdyti (Apr 3:11).
19. Kas dar, be krikščioniškos savityros, būtina dvasinei sveikatai palaikyti?
19 Apmąstyti, kaip tavo tikėjimas ilgainiui stiprėjo, — tai tik viena, kas padeda sergėti turimas vertybes. Šiame žurnale nuolat kalbama ir apie kitus dalykus, būtinus dvasinei sveikatai palaikyti. Tai ir malda, ir priedermė lankyti krikščionių sueigas ir jose aktyviai dalyvauti, taip pat uoli evangelizacijos tarnyba. Visa tai padės tau saugoti, stiprinti ir toliau puoselėti savo pirmąją meilę (Ef 5:10; 1 Pt 3:15; Jud 20, 21).
Kaip atsakysi?
• Kaip vidinis stimulas, dėl kurio kadaise pamilai Jehovą, gali ir dabar tau būti stiprybės šaltinis?
• Kuo gali įsitikinti apmąstydamas savo praeities išgyvenimus?
• Kodėl turėtum ištirti, kokia yra tavo meilė Dievui?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 23 puslapyje]
Kas tave patraukė prie tiesos ir kaip įsitikinai ją radęs?
[Iliustracija 25 puslapyje]
Ar matai, kur turėtum pasitaisyti?
