„Augintojas — Dievas“

„Nieko nereiškia sodintojas, nei laistytojas, bet tik augintojas — Dievas“ (1 KOR 3:7).

1. Kodėl sakoma, kad esame „Dievo bendradarbiai“?

VISI mes, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, galime būti „Dievo bendradarbiai“, ir tai yra didelė garbė. (Perskaityk 1 Korintiečiams 3:5-9.) Čia Paulius turi omenyje mokinių ruošimo darbą. Jį palygina su sėklos sėjimu ir laistymu. Šį svarbų darbą sėkmingai nuveiksime tik Jehovos padedami. Paulius primena: „Augintojas — Dievas.“

2. Kaip tas faktas, kad ‘augintojas yra Dievas’, padeda mums išlaikyti deramą požiūrį į tarnybą?

² Atsižvelgdami į ką tik paminėtą faktą, būsime nuolankūs ir tarnyboje savo indėlio pernelyg nesureikšminsime. Aišku, skelbdami gerąją naujieną ir mokydami žmones Dievo Žodžio tiesų, galbūt įdedame nemažai triūso, bet už dvasinį naujų mokinių augimą visa šlovė tenka Jehovai. Kodėl? Todėl, kad augimo proceso nė didžiausiomis pastangomis neperprasime iki galo, juolab neperimsime į savo rankas. Karalius Saliamonas taikliai pasakė: „Nežinai [...] darbų Dievo, kuris viską sukūrė“ (Mok 11:5, Brb).

3. Kuo mokinių ruošimo darbas panašus į sėklos sėjimą?

³ Ar mūsų darbas, jei nesugebame augimo proceso perprasti, yra varginantis ir nuobodus? Ne, priešingai, jis nepaprastai įdomus. Karalius Saliamonas rašė: „Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi“ (Mok 11:6). Kalbant apie sėją paraidine prasme, juk nežinome, kur nukritęs grūdas sudygs ir ar iš viso sudygs. Yra daug veiksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tą patį galima pasakyti apie mokinių ruošimo darbą. Jėzus tai pailiustravo dviem palyginimais. Jie užrašyti Evangelijos pagal Morkų 4-ame skyriuje. Ko iš šių dviejų palyginimų pasimokome?

Skirtingos dirvos

4, 5. Trumpai nupasakok Jėzaus palyginimą, užrašytą Morkaus 4:1-9.

⁴ Morkaus 4:1-9 skaitome, kaip sėjėjas sėjo grūdus ir tie krito į skirtingas dirvas. Jėzus kalba: „Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Bet, saulei užtekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni — trisdešimteriopą grūdą, kiti — šešiasdešimteriopą, treti — šimteriopą.“

⁵ Anuomet, kai buvo rašoma Biblija, grūdus paprastai sėdavo sauja. Žemdirbys nešdavosi sėklą drabužio sterblėje arba kokiame krepšyje ir plačiai užsimodamas berdavo. Taigi sėjėjas šiame palyginime sąmoningai nesistengia grūdų sumėtyti  į skirtingas dirvas. Taip jau pasitaiko, kad sėkla nukrenta tai čia, tai ten.

6. Kaip Jėzus išaiškina palyginimą apie sėjėją?

⁶ Mums nereikia spėlioti, ką šis palyginimas reiškia. Toliau, kaip skaitome Morkaus 4:14-20, Jėzus paaiškina: „Sėjėjas — tai sėjantis žodį. Palei kelią sėjamas žodis — tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį. Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie greit atkrinta. Yra dar kiti — sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas. Geroje žemėje pasėta sėkla — tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą.“

7. Ką vaizduoja sėkla ir skirtingos dirvos?

⁷ Įsidėmėkime: Jėzus nesako, kad sėjama įvairiopa sėkla. Ne, jis kalba apie vienokią sėklą. Bet ji patenka į skirtingas dirvas, todėl rezultatai yra nevienodi. Pirmoji dirva kieta, suplūkta, antroji negili, tik paviršinė, trečioji prižėlusi erškėčių, o ketvirtoji — gera, derlinga (Lk 8:8). Ką vaizduoja pati sėkla? Tai Karalystės žinia iš Dievo Žodžio (Mt 13:19). O ką simbolizuoja skirtingos dirvos? Skirtingos širdies žmones. (Perskaityk Luko 8:12, 15.)

8. a) Ką vaizduoja sėjėjas? b) Kodėl žmonės skirtingai atsiliepia į skelbiamą žinią apie Karalystę?

⁸ Ką gi vaizduoja sėjėjas? Tai Dievo bendradarbiai, skelbiantys gerąją naujieną apie Karalystę. Kaip Paulius ir Apolas, jie sodina, laisto. Nors įdeda daug triūso, susilaukia skirtingų rezultatų. Kodėl? Todėl, kad žinią klausančių žmonių širdis nevienoda. Jėzaus palyginime rezultatai nuo sėjėjo nepriklauso. Visus mus, o ypač tuos ištikimus brolius ir seseris, kurie daugelį metų ar net dešimtmečių darbuojasi, regis, be jokio pasisekimo, tai labai paguodžia. * Pažiūrėkime, kodėl galime taip tvirtinti.

9. Koks apaštalo Pauliaus ir Jėzaus patikinimas mus guodžia?

⁹ Sėjėjo ištikimybė nėra matuojama darbo vaisiais. Paulius apie tai užsiminė  sakydamas: „Kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą“ (1 Kor 3:8). Užmokestis skiriamas ne už darbo rezultatus, o už patį triūsą. Ir Jėzus sykį pabrėžė tai savo mokiniams. Sugrįžę iš kelionės po apylinkes, kaip gerosios naujienos skelbėjai, šie netvėrė džiaugsmu, kad net demonai paklūsta jiems dėl Jėzaus vardo. Čia, aišku, buvo didelė laimė, bet Jėzus pasakė: „Džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“ (Lk 10:17-20). Jeigu sėjėjas ir nesulaukia, kada jo pasėliai ims gausiai derėti, tai nebūtinai reiškia, kad jam trūksta stropumo ar kad jis ne toks atsidavęs kaip kiti. Rezultatai labai priklauso nuo to, į kokią širdį Karalystės žinios sėkla krinta. Ir augintojas juk yra Dievas!

Ką darys patys žodžio klausytojai?

10. Kas lemia, ar žodžio klausytojas panėšės į gerą ar į blogą dirvą?

¹⁰ O kaip yra su žodžio klausytojais? Ar jų atsakas iš anksto nulemtas? Ne. Kokie jie bus — tarsi gera ar tarsi bloga dirva, — priklauso nuo jų pačių. Žmogaus širdis gali pasikeisti į gera arba į bloga (Rom 6:17). Savo palyginime Jėzus paminėjo, jog kai kuriems „vos išgirdus žodį“ Šėtonas ateina ir jį išplėšia. Tačiau nebūtinai turi taip atsitikti. Jokūbo 4:7 krikščionys raginami: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ Jėzus toliau sakė, kad kiti iš pradžių žodį priima su džiaugsmu, tik „neturi savyje šaknų“, todėl atkrinta. Bet Dievo tarnai skatinami ‘įsišaknyti ir įsitvirtinti meilėje’, idant suvoktų, ‘koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažintų Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą’ (Ef 3:17-19; Kol 2:6, 7).

11. Kaip asmuo gali apsisaugoti, kad rūpesčiai ir turtas nenusmelktų žodžio?

¹¹ Dar apie kitus pasakyta, kad jie leidžia „pasaulio rūpesčiams, turto apgaulei ir įvairioms sukilusioms aistroms“ nusmelkti žodį (1 Tim 6:9, 10). Kaip jie nuo šito apsisaugotų? Apaštalas Paulius pataria: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: ‘Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu’“ (Hbr 13:5).

12. Kodėl tie asmenys, kuriuos vaizduoja gera dirva, duoda skirtingą derlių?

¹² Galiausiai Jėzus paaiškina, kad geroje žemėje pasėta sėkla „duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“. Taigi kai kurie žodį priima. Jų širdis yra gera ir jie nelieka bevaisiai. O kiek jie įstengs evangelizacijos darbe nuveikti, tai lemia jų aplinkybės. Štai galbūt senatvė ar alinanti liga trukdo gerąją naujieną skelbti taip plačiai, kaip norėtųsi. (Palygink Morkaus 12:43, 44.) Jeigu čia kas ir priklauso nuo sėjėjo, tai labai nedaug. Bet jis džiaugiasi matydamas, kaip Jehova augina. (Perskaityk Psalmyno 126:5, 6.)

Sėjėjas, kuris miega

13, 14. a) Trumpai nupasakok Jėzaus palyginimą, užrašytą Morkaus 4:26-29. b) Ką vaizduoja sėjėjas ir sėkla?

¹³ Morkaus 4:26-29 užrašytas kitas palyginimas apie sėjėją: „Dievo karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“

 ¹⁴ Kas yra šis sėjėjas? Krikščionijos bažnyčiose kartais aiškinama, jog tai pats Jėzus. Tačiau negi galima sakyti, kad Jėzus miega ir nežino, kaip sėkla dygsta ir auga? Visą augimo procesą Jėzus puikiausiai permano! Taigi šis sėjėjas, kaip ir anksčiau minėtasis, vaizduoja Karalystės skelbėją, uoliu savo evangelizacijos darbu beriantį Karalystės sėklą. Žemėn sėjamas grūdas yra jo skelbiamas žodis. *

15, 16. Kaip, anot Jėzaus, dygsta ir auga sėkla ir kaip dvasiškai auga žmogus?

¹⁵ Jėzus sako, kad sėjėjas naktį miega, dieną keliasi. Tai nereiškia jokio aplaidumo. Kalbama apie daugeliui žmonių įprastą gyvenimo ritmą. Apskritai ši eilutė rodo, jog toks procesas, kai dieną dirba, o naktį miega, trunka kurį laiką. Jėzus paaiškina, kas tuo tarpu darosi. „Sėkla dygsta ir auga“, — sako jis ir priduria, kad daigas stiebiasi sėjėjui „visiškai nežinant kaip“. Labiausiai pabrėžiama, kad pasėlis auga „savaime“. *

¹⁶ Ką Jėzus tuo norėjo pasakyti? Atkreipkime dėmesį, kad čia svarbiausia yra augimas ir kad jis vyksta palaipsniui. „Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje“ (Mk 4:28). Auga po truputį ir tam tikrais etapais. Augimo negalima dirbtinai sukelti nei paspartinti. Lygiai taip yra su dvasiniu augimu. Jeigu Jehova palankiai nusiteikusio asmens širdyje leidžia tiesai augti, tai irgi vyksta laipsniškais etapais (Apd 13:48, NW; Hbr 6:1).

17. Kas sykiu džiaugiasi, kai tiesos sėkla duoda vaisių?

¹⁷ O kaip, „derliui prinokus“, sėjėjas tampa pjūties dalininku? Jeigu Jehova naujo mokinio širdyje Karalystės tiesą augina, galiausiai ateina metas, kai žmogus iš meilės Dievui nusprendžia paskirti jam savo gyvenimą. Šitokį pasiaukojimą  jis parodo vandens krikštu. Broliai, siekiantys dvasinės brandos, ilgainiui gali bendruomenėje imtis daugiau pareigų. Karalystės vaisių pjauna ir pats sėjėjas, ir kiti Karalystės skelbėjai, kurie asmeniškai neprisidėjo beriant dirvon sėklą, dabar jau išaugusią į naują mokinį. (Perskaityk Jono 4:36-38.) Teisingai pasakyta, kad ‘lygiai džiaugiasi sėjėjas ir pjovėjas’.

Pamoka mums

18, 19. a) Kaip tave patį padrąsino šita Jėzaus palyginimų apžvalga? b) Ką nagrinėsime tolesniame straipsnyje?

¹⁸ Ko pasimokome apžvelgę du palyginimus, užrašytus Morkaus 4 skyriuje? Aiškiausiai matome, kad mums pavestas darbas — sėti sėklą. Net jeigu yra kokių kliūčių ar sunkumų, jokia dingstimi šio darbo neapleiskime (Mok 11:4). Esame Dievo bendradarbiai, o tai nepaprasta garbė. Taip pat suprantame, kad dvasinis augimas ateina nuo Jehovos: jis laimina mūsų triūsą, laimina pastangas tų, kurie priima žinią. Mes patys negalime augimo dirbtinai sukelti. Taigi nenusiminkime, jei pasėlis auga lėtai ar kol kas stovi vietoje. Kokia paguoda, kad mūsų sėkmės matas yra ištikimybė Jehovai ir atsidavimas jo patikėtam darbui — skelbti „šią karalystės Evangeliją [...] visoms tautoms“! (Mt 24:14)

¹⁹ Ko dar Jėzus mokė apie naujų mokinių augimą ir Karalystės darbą? Daugiau žinių suteikia kiti evangelistų užrašyti palyginimai. Kelis jų ir panagrinėsime tolesniame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar prisimeni?

• Kuo Karalystės žinios skelbimas panašus į sėklos sėjimą?

• Kuo Jehova matuoja Karalystės skelbėjo ištikimybę?

• Kokį panašumą Jėzus nurodė tarp to, kaip dygsta ir auga sėkla ir kaip dvasiškai auga žmogus?

• Kaip suprasti, kad ‘lygiai džiaugiasi sėjėjas ir pjovėjas’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Kodėl Dievo Karalystės skelbėją Jėzus palygino su sėklos sėjėju?

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Kiekvienas, kas prilygsta gerai dirvai, atsidėjęs skelbia žinią apie Karalystę, kiek aplinkybės leidžia

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Pasėtą grūdą augina Dievas