Kodėl tarnyba po namus dabar tokia svarbi?
Kodėl tarnyba po namus dabar tokia svarbi?
„Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų“ (APD 5:42).
1, 2. a) Koks Jehovos liudytojų evangelizacijos metodas yra plačiai žinomas? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?
BEVEIK kiekviename pasaulio krašte yra įprasta matyti, kaip du tvarkingai apsirengę žmonės, norėdami trumpai iš Šventojo Rašto paliudyti apie Dievo Karalystę, beldžiasi į kieno nors duris. Jei šeimininką toji žinia sudomina, skelbėjai galbūt palieka literatūros ir pasiūlo nemokamas Biblijos studijas. Paskui eina prie kitų durų. Jeigu ir pats darai šį darbą, tikriausiai ne kartą yra taip buvę: dar nespėjai prabilti, o asmuo jau suprato, kad esi Jehovos liudytojas. Tarnyba po namus išties tapo mūsų skiriamuoju ženklu.
2 Paklusdami Jėzaus priesakui, evangeliją skelbiame ir mokinius ruošiame visur, kur tik įmanoma. Savo tarnybą atliekame pačiais įvairiausiais būdais (Mt 28:19, 20). Liudijame turgavietėse, gatvėse, kitose viešose vietose (Apd 17:17). Dievo žodį skelbiame ir telefonu, laiškais. Ištaikome progų Biblijos tiesa pasidalyti tvarkydami visokius kasdienius reikalus. Taip pat turime oficialią interneto svetainę, ir joje žinių Šventojo Rašto temomis pateikiama daugiau kaip trimis šimtais kalbų. * Šitokios mūsų pastangos tikrai ne tuščios. Bet daugumoje kraštų gerąją naujieną einame skelbti po namus, ir tai yra pagrindinis mūsų darbo metodas. Kodėl būtent po namus? Kaip Dievo tarnai pastaraisiais laikais šią veiklą išplėtojo? Ir kodėl tarnyba po namus dabar tokia svarbi?
Apaštalų išbandytas metodas
3. Kokių nurodymų dėl gerosios naujienos skelbimo Jėzus davė apaštalams ir ką tai byloja apie jų tarnybos pobūdį?
3 Toks metodas, kai skelbėjai eina per namus, nurodytas pačiame Šventajame Rašte. Siųsdamas apaštalus skelbti gerosios naujienos, Jėzus jiems prisakė: „Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų.“ Kaip jie turėjo vertųjų ieškoti? Jėzus liepė eiti pas žmones į namus. Štai jo žodžiai: „Įeidami į namus, pasveikinkite juos. Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė.“ Ar jie turėjo laukti, kol pirma kas pakvies? Žiūrėkime, ką Jėzus toliau sakė: „Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų“ (Mt 10:11-14). Iš šių instrukcijų aišku, kad apaštalai, traukdami „per aplinkinius kaimus“ ir „visur skelbdami gerąją naujieną“, turėjo pas gyventojus lankytis be jokio išankstinio kvietimo (Lk 9:6).
4. Kur Biblijoje konkrečiai minimas gerosios naujienos skelbimas po namus?
4 Biblijoje yra net ir konkrečiai paminėta, kad apaštalai evangeliją skelbė po namus. Štai Apaštalų darbų 5:42 rašoma: „Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Mesiją — Jėzų.“ Dar po kokių dvidešimties metų apaštalas Paulius priminė Efezo bendruomenės vyresniesiems: „Nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus.“ Ar čia reikėtų suprasti, kad Paulius lankė tuos vyrus prieš tai, kai jie tapo krikščionimis? Greičiausiai taip, nes pasakyta, kad ragino juos „atsigręžti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų“ (Apd 20:20, 21). Viename veikale Apaštalų darbų 20-o skyriaus 20-ai eilutei skirta tokia pastaba: „Verta įsidėmėti, jog šis neprilygstamas evangelizuotojas [Paulius] skelbė žinią po namus“ (A. T. Robertson, Word Pictures in the New Testament).
Šiuolaikinis skėrių būrys
5. Kaip evangelizacijos darbas aprašomas Joelio pranašystėje?
5 Tiesos liudijimas pirmajame amžiuje tebuvo pradžia to didelio darbo, kuris daromas šiandieną. Pranašas Joelis pateptųjų krikščionių evangelizacijos veiklą palygino su pražūtingu vabzdžių, tarp jų ir skėrių, antplūdžiu (Jl 1:4). Tarsi galinga kariauna, skėriai įveikia visas kliūtis, veržiasi į namus, ryja, kas tik pasitaiko jų kelyje. (Perskaityk Joelio 2:2, 7-9.) Šis vaizdus aprašymas pailiustruoja, kaip ištvermingai ir kruopščiai dabar Dievo tarnai dirba liudijimo darbą. Pildantis Joelio žodžiams, pateptieji krikščionys ir jų bendradarbiai iš „kitų avių“ daugiausia dėmesio skiria tarnybai po namus (Jn 10:16). Kaip mes, Jehovos liudytojai, šį apaštalų išbandytą evangelizacijos metodą perėmėme?
6. Kaip 1922 metais visi buvo paraginti liudyti Biblijos tiesą po namus ir kokia buvo kai kurių reakcija?
6 Nuo 1919-ųjų imta pabrėžti, jog liudyti Biblijos tiesą yra kiekvieno krikščionio pareiga. Štai 1922 metais Sargybos bokšte (anglų k. — rugpjūčio 15 dienos numeryje, lietuvių k. — gruodžio numeryje) buvo įdėtas straipsnis „Tarnavimo svarbumas“, ir čia pateptiesiems krikščionims priminta, kaip svarbu ‘gyvai veikti išnešiojant ant popieriaus atspausdintus pamokslus ir įteikiant juos žmonėms’, taip pat ‘kalbėti jiems ties
durimis ir duoti liudijimą, kad Karalystė dangaus jau prisiartino’. Kokiais žodžiais galima tą žinią skelbti, pavyzdžių buvo pateikiama „Biuletenyje“ (dabar Mūsų Karalystės tarnyba). Bet su gerąja naujiena per namus iš pradžių ėjo tik nedaugelis. Kai kurie tarnybos nenorėjo imtis ir kėlė visokių prieštaravimų. Bėda buvo ta, kad skelbti evangeliją po namus jiems rodėsi per žema. Vis labiau raginami eiti į lauko tarnybą, daugelis tokių asmenų Jehovos organizaciją ilgainiui paliko.7. Koks poreikis tapo akivaizdus šeštajame dešimtmetyje?
7 Tolesniais dešimtmečiais evangelizacijos darbo mastai didėjo. Sykiu darėsi aišku, jog kiekvienas skelbėjas turi būti mokomas, kaip tarnybą po namus atlikti. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, kokia padėtis susidarė Jungtinėse Valstijose. Šeštojo dešimtmečio pradžioje 28 procentai liudytojų ten apsiribojo vien tuo, kad platindavo informacinius lapelius arba stovėdavo gatvėse su žurnalais. Daugiau kaip 40 procentų buvo nereguliarūs skelbėjai ir tarpais ištisus mėnesius praleisdavo nėmaž nepaliudiję. Kaip buvo galima padėti visiems pasiaukojusiems krikščionims skelbti žinią po namus?
8, 9. Kokia ugdymo programa buvo pradėta vykdyti 1953 metais ir kokių ji davė vaisių?
8 Tarnybos po namus svarba ypač buvo pabrėžta 1953 metais tarptautiniame kongrese Niujorke. Brolis Natanas Noras tada pareiškė, kad krikščionių bendruomenėse visų prižiūrėtojų pagrindinis darbas yra padėti kiekvienam liudytojui reguliariai darbuotis tarnyboje po namus. „Kiekvienas turėtų gebėti nešti gerąją naujieną per namus“, — sakė jis. Tam tikslui buvo pradėta vykdyti pasaulinė skelbėjų ugdymo programa. Visi, kurie gerosios naujienos po namus dar neskelbė, buvo mokomi, kaip prie durų pradėti pokalbį, kaip iš Biblijos paaiškinti tą ar kitą dalyką, kaip atsakyti į pašnekovo klausimus.
9 Šis ugdymas davė labai gerų vaisių. Per dešimtmetį skelbėjų visame pasaulyje padvigubėjo, pakartotinių aplankymų skaičius išaugo 126 procentais, Biblijos studijų — 150 procentų. Šiandien gerąją naujieną žemėje garsina beveik septyni milijonai Karalystės skelbėjų. Jau vien toks spartus augimas rodo, kad Jehova savo tarnų triūsą tarnyboje po namus laimina (Iz 60:22).
Gyvybiškai svarbus žmonių ženklinimas
10, 11. a) Kokį regėjimą Ezechielis yra aprašęs savo knygos 9 skyriuje? b) Kaip tas regėjimas pildosi mūsų laikais?
10 Kokia svarbi yra tarnyba po namus, galime suprasti ir iš pranašui Ezechieliui duoto regėjimo. Ezechielis matė šešis vyrus su ginklu rankoje ir dar vieną, vilkintį drobiniu apdaru, su raštininko reikmenimis prie juosmens. Pastarajam buvo liepta ‘pereiti per miestą ir pažymėti ženklu kaktas dūsaujančių ir dejuojančių dėl visų bjauriųjų nusikaltimų, kurie jame daromi’. Kai tokie žmonės jau buvo pažymėti, anie šeši vyrai su naikinimo įrankiais gavo įsakymą eiti ir žudyti visus, kurie neturi ženklo. (Perskaityk Ezechielio 9:1-6.)
11 Pildantis šiai pranašystei, vyras, „vilkintis drobiniais“, kaip žinia, vaizduoja dvasia pateptųjų krikščionių likutį. Per skelbimo ir mokinių ruošimo darbą pateptųjų klasė simboliniu ženklu žymi tuos, kas prisideda prie Kristaus „kitų avių“ (Jn 10:16). Ką reiškia būti paženklintam? Jeigu gavai tą žymę, vadinasi, yra akivaizdu — lyg ant kaktos parašyta, — kad esi Dievui pasiaukojęs, krikštytas Jėzaus mokinys, apsivilkęs nauja, tokia kaip Kristaus, asmenybe (Ef 4:20-24). Dabar ženklinami žmonės, romūs tarsi avys, sudaro vieną kaimenę su pateptaisiais krikščionimis ir padeda jiems dirbti gyvybiškai svarbų darbą — ženklinti dar kitus (Apr 22:17).
12. Kaip Ezechielio regėjimas, vaizduojantis ženklinimą kaktose, padeda suprasti, kad romių tarsi avys žmonių svarbu ieškoti neatidėliojant?
12 Ezechielio regėjimas padeda suprasti vieną priežastį, kodėl dabar būtina neatidėliojant ieškoti „dūsaujančių ir dejuojančių“ žmonių: jų gyvybė pavojuje. Greitai Jehovos angelų baudžiamosios pajėgos, kurias vaizdavo šeši vyrai su ginklais, ištiks pražūtimi visus, kas minėto ženklo neturi. Apie būsimąjį teismą apaštalas Paulius rašė, kad Viešpats Jėzus, „savo galybės angelų“ lydimas, „atmokės tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“ (2 Tes 1:7, 8). Atkreipkime dėmesį, jog žmonės bus teisiami pagal tai, kaip atsiliepė į gerąją naujieną. Užtat privalome nelėtindami tempo skelbti Dievo žinią ligi pat pabaigos (Apr 14:6, 7). Ši didžiulė atsakomybė tenka visiems pasiaukojusiems Jehovos tarnams. (Perskaityk Ezechielio 3:17-19.)
13. a) Kokią pareigą jautė apaštalas Paulius ir kodėl? b) Kokią pareigą jauti žmonėms, gyvenantiems tavo tarnybos teritorijoje?
13 Pareigą dalytis gerąja naujiena jautė ir apaštalas Paulius. Jis rašė: „Aš skolingas graikams ir barbarams, išmintingiems ir neišmanantiems. Štai kodėl mano širdį traukia ir jums Romoje skelbti Evangeliją“ (Rom 1:14, 15). Kupinas dėkingumo už jam parodytą malonę, Paulius troško daryti viską, idant kiti žmonės irgi galėtų džiaugtis neužtarnauta Dievo malone, kaip ir jis pats (1 Tim 1:12-16). Apaštalas buvo tarytum skolingas kiekvienam sutiktajam ir grąžinti skolą gebėjo tik šitaip — skelbdamas jam gerąją naujieną. O pats, kai galvoji apie savo tarnybos teritoriją, ar jautiesi skolingas tiems žmonėms? (Perskaityk Apaštalų darbų 20:26, 27.)
14. Dėl kokios svarbiausios priežasties skelbiame evangeliją viešumoje ir po namus?
14 Nors gelbėti žmogaus gyvybę būtina, yra ir dar svarbesnė priežastis, kodėl skelbiame gerąją naujieną po namus. Malachijo 1:11 užrašyti tokie Jehovos žodžiai: „Nuo saulės patekėjimo ligi nusileidimo mano vardas didis tautose. Visur [...] švarios atnašos aukojamos mano vardui, nes mano vardas didis tautoms.“ Dabar ši pranašystė ir pildosi: pasiaukoję Jehovos garbintojai, nuolankiai einantys savo tarnybą, viso pasaulio žmonių akivaizdoje aukština jo vardą (Ps 109:30; Mt 24:14). Jehovai turime atnašauti „šlovinimo auką“, ir tai yra pats tvirčiausias pagrindas skelbti evangeliją viešumoje ir po namus (Hbr 13:15).
Dar laukia lemiami įvykiai
15. a) Kaip izraelitai suaktyvino savo veiklą, septintąją dieną žygiuodami aplink Jerichą? b) Ką tai byloja apie evangelizacijos darbą?
15 Kokių dar posūkių evangelizacijos darbe nusimato? Pavyzdys čia yra Jozuės knygoje aprašyta Jericho apgultis. Atminkime, Joz 6:2-5). Tikėtina, jog panašiai evangelizacijos veiklą suaktyvinsime ir mes. Aišku viena: iki ši sistema bus sunaikinta, pamatysime didžiausią Dievo vardo ir Karalystės liudijimą pasaulio istorijoje.
jog, prieš Dievui sugriaunant Jerichą, izraelitams buvo liepta žygiuoti aplink miestą, kasdien po vieną kartą, ir taip šešias dienas iš eilės. O septintąją dieną jiems reikėjo padirbėti gerokai daugiau. Jehova pasakė Jozuei: „Kunigams pučiant ragus, apeisite aplink miestą septynis kartus. Pasigirdus ilgam rago garsui, [...] visi žmonės sušuks galingu šauksmu [„karo šūkiu“, NW]. Tada miesto sienų mūrai staiga nugrius“ (16, 17. a) Kas bus atlikta, iki praeinant „didžiam sielvartui“? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?
16 Gali ateiti toks metas, kai mūsų skelbiama žinia aidės lyg „galingas karo šūkis“. Apreiškimo knygoje griežti teisminiai pranešimai palyginami su krintančiais iš dangaus „ledo luitais kaip talentais“. * Ir Apreiškimo 16:21 pasakyta: „Siaubinga buvo ši neganda.“ Kiek svarbi, bebaigiant skelbti Dievo nuosprendžius, bus tarnyba po namus, parodys ateitis. Bet esame tikri, kad, iki praeinant „didžiam sielvartui“, Jehovos vardas nuskambės taip plačiai, kaip niekad žmonija dar nėra girdėjusi (Apr 7:14; Ez 38:23).
17 Laukdami lemiamų įvykių, ir toliau uoliai skelbkime gerąją naujieną apie Karalystę. O kodėl galima sakyti, kad mums, įpareigotiems nešti šią žinią, tarnyba po namus yra nemenkas uždavinys? Ir kaip jį įveikiame? Šituos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.
[Išnašos]
^ pstr. 2 Mūsų interneto svetainė: www.watchtower.org.
^ pstr. 16 Jeigu čia paminėtas svorio matas yra graikų talentas, ledo luitai turėtų sverti maždaug po 20 kilogramų.
Kaip atsakysi?
• Koks yra Šventojo Rašto pagrindas skelbti gerąją naujieną po namus?
• Kaip pastaraisiais laikais buvo pabrėžta tarnybos po namus svarba?
• Kodėl pasiaukoję Jehovos tarnai jaučia pareigą skelbti evangeliją?
• Kokie lemiami įvykiai dar laukia priešaky?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 4 puslapyje]
Ar tu, kaip ir Paulius, jauti pareigą skelbti visiems gerąją naujieną?
[Iliustracija 5 puslapyje]
Natanas Noras, 1953 m.