Nežinai, kur geriau užderės

„Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks“ (MOK 11:6).

1. Kodėl yra miela žiūrėti, kaip auga pasėliai, ir kodėl savo triūsą turime vertinti kukliai?

ŪKININKUI reikia kantrybės (Jok 5:7). Pasėjęs sėklą, jis turi laukti, kol sudygs, kol užaugs. Jei sąlygos palankios, iš žemės pamažėl ima kaltis daigelis. Augalas tarpsta, varpoje brandina grūdus. Galiausiai ateina metas nuimti derlių. Ar ne miela žiūrėti, kaip stiebiasi pasėliai? Augimas — tikras stebuklas! Pagalvoję, kas yra augintojas, vis dėlto suprantame, jog čia ne mūsų nuopelnas, ir savo triūsą vertiname kukliai. Apsėtąjį lauką galime puoselėti, galime drėkinti. Bet tik Dievas augina. (Palygink 1 Korintiečiams 3:6.)

2. Ko apie dvasinį augimą pasimokome iš ankstesniame straipsnyje aptartų Jėzaus palyginimų?

² Ankstesniame straipsnyje jau minėjome, kad Jėzus pateikė sugretinimą: kaip sėjama sėkla, taip skelbiama Karalystės žinia. Pasakodamas palyginimą apie skirtingas dirvas, jis pabrėžė, kad sėjamas geras grūdas, tačiau ar sudygs ir išaugins vaisių ar ne, — tai priklauso nuo žmogaus širdies (Mk 4:3-9). Kitu palyginimu — apie sėjėją, kuris naktį miega, — Jėzus parodė, jog augimo procesas ūkininkui nėra iki galo suprantamas. Kodėl? Todėl, kad augina ne žmogus, o Dievas (Mk 4:26-29). Dabar aptarkime dar tris Jėzaus palyginimus: apie garstyčios grūdelį, apie raugą ir apie ežeran metamą tinklą. *

Palyginimas apie garstyčios grūdelį

3, 4. Kokius dalykus, susijusius su Karalystės žinios skelbimu, iliustruoja palyginimas apie garstyčios grūdelį?

³ Palyginimas apie garstyčios grūdelį, irgi užrašytas Evangelijos pagal Morkų 4-ame skyriuje, pailiustruoja du dalykus. Pirma — kad vyksta nepaprastas augimas, tai yra daugėja žmonių, palankiai atsiliepiančių į Karalystės žinią. Antra — kad visi, kurie tą žinią priima, atsiduria saugiame prieglobstyje. Jėzus kalbėjo: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji — tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“ (Mk 4:30-32).

⁴ Raiškiai čia nupasakotas „Dievo karalystės“ augimas yra akivaizdus iš to, kaip plačiai garsinama Karalystės žinia ir kaip nuo 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių  gausėja krikščionių bendruomenė. Garstyčios grūdelis, menka sėklikė, vaizduoja kai ką labai maža. (Palygink Luko 17:6.) Bet tam tikros rūšies garstyčios išauga net iki trijų—penkių metrų aukščio, išsišakoja ir, galima sakyti, prilygsta medžiui (Mt 13:31, 32).

5. Kaip pirmajame amžiuje augo krikščionių bendruomenė?

⁵ Krikščionių bendruomenė 33 m. e. m. pradėjo augti nuo visai menkutės užuomazgos, kai maždaug 120 mokinių buvo patepti šventąja dvasia. Per gana trumpą laiką nedidelė Kristaus sekėjų bendruomenė smarkiai pagausėjo ir tikinčiųjų radosi tūkstančiai. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:41; 4:4; 5:28; 6:7; 12:24; 19:20.) Praėjus vos trims dešimtmečiams, pjūties darbininkų buvo jau tiek daug, kad apaštalas Paulius galėjo Kolosų bendruomenei parašyti, jog geroji naujiena „paskelbta visai Kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:23). Koks įspūdingas augimas!

6, 7. a) Koks augimas vyksta nuo 1914 metų? b) Kokio dar augimo laukiame?

⁶ Nuo 1914 metų, kai danguje įkurta Dievo Karalystė, garstyčios „medis“ išsišakojo itin plačiai, kaip net nebuvo tikėtasi. Dievo garbintojų akyse paraidžiui pildosi Izaijo užrašyti žodžiai: „Mažiausias taps tūkstančiu, jauniausias — galinga tauta“ (Iz 60:22). Nedidelė pateptųjų grupelė, dirbusi Karalystės darbą XX amžiaus pradžioje, nė negalėjo įsivaizduoti, kad 2008 metais 230-yje suvirš valstybių ir valdų darbuosis apie septynis milijonus liudytojų. Tai tikrai stulbinantis augimas, kaip anos garstyčios Jėzaus palyginime!

⁷ Bet ar augimas tuo ir baigiasi? Ne. Išauš diena, kai žemėje visi, kas gyvas, bus Dievo Karalystės valdiniai. Priešininkų nebeliks. Tačiau ne patys žmonės tai įgyvendins. Žemės reikalus imsis tvarkyti visavaldis Viešpats Jehova. (Perskaityk Danieliaus 2:34, 35.) Tada pamatysime galutinai išsipildant dar ir kitą Izaijo užrašytą pranašystę: „Žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Iz 11:9).

8. a) Ką Jėzaus palyginime vaizduoja paukščiai? b) Nuo ko jau dabar esame apsaugoti?

⁸ Jėzus sako, jog Dievo Karalystės pavėsyje sukasi lizdus padangių sparnuočiai. Šie paukščiai nėra Karalystės priešai, mėginantys sulesti gerąsias sėklas, — kaip kad paukščiai kitame palyginime, kur pasakojama apie žmogų, sėjantį grūdus skirtingose dirvose (Mk 4:4). Ne, šiuo atveju sparnuočiai vaizduoja doros širdies žmones, ieškančius prieglobsčio  krikščionių bendruomenėje. Jau dabar tokie yra apsaugoti nuo šlykščių sugedusio pasaulio įpročių ir netyrų darbų. (Palygink Izaijo 32:1, 2.) Pats Jehova sykį palygino mesijiškąją Karalystę su medžiu ir pažadėjo: „Aukštajame Izraelio kalne jį pasodinsiu, kad krautų pumpurus, neštų vaisius ir taptų didingu kedru. Po juo apsigyvens visokie paukščiai, jo šakų ūksmėje kraus lizdus visokie sparnuočiai“ (Ez 17:23).

Palyginimas apie raugą

9, 10. a) Ką Jėzus pabrėžė savo palyginimu apie raugą? b) Ką raugas Biblijoje neretai vaizduoja ir kokį klausimą dėl Jėzaus minėto raugo turime išsiaiškinti?

⁹ Augimas ne visada žmogaus akiai regimas. Tolesniu palyginimu Jėzus tai ir pabrėžia. Jis sako: „Dangaus karalystė panaši į raugą, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“ (Mt 13:33). Ką šis raugas simbolizuoja ir kaip tai susiję su Karalystės augimu?

¹⁰ Biblijoje raugas neretai vaizduoja nuodėmę. Štai apaštalas Paulius rašydamas, kaip vienas nuodėmiautojas gadina Korinto bendruomenę, palygino tą blogybę su raugu (1 Kor 5:6-8). Ar Jėzus, čia minėdamas raugą, norėjo pasakyti, jog išaugs kažkas negera?

11. Kam raugas kartais būdavo naudojamas senovės Izraelyje?

¹¹ Prieš atsakydami į šį klausimą, pažiūrėkime tris dalykus. Pirma, nors per Paschos šventę Jehova turėti raugo neleido, kitais kartais aukas su raugu priimdavo. Rauginta duona, pavyzdžiui, įėjo į bendravimo auką, kurią galėjo savanoriškai atnašauti žmogus, dėkingas už visokeriopą Jehovos palaimą. Iš tokių aukų būdavo surengiamos džiugios vaišės (Kun 7:11-15).

12. Ką suprantame iš to, kaip Biblijoje vartojami simboliai?

¹² Antra, įsidėmėkime, jog Šventajame Rašte tas pats simbolis gali vienur vaizduoti ką nors bloga, kitur — gera. Pavyzdžiui, 1 Petro 5:8 Šėtonas prilyginamas liūtui, nes yra pavojingas, žiaurus. Bet Apreiškimo 5:5 su liūtu palyginamas Jėzus — „liūtas iš Judo giminės“. Šiuo atveju liūtas yra bebaimio teisingumo simbolis.

13. Ką apie dvasinį augimą padeda suprasti Jėzaus palyginimas apie raugą?

¹³ Trečia, Jėzus savo palyginime nesakė, kad raugas sugadino visą tešlą ar kad ji pasidarė nebetinkama. Tiesiog kalbėjo, kaip paprastai daroma duona. Šeimininkė sąmoningai įmaišė raugo ir viskas gerai pavyko. Raugą ji, galima sakyti, paslėpė miltuose. Tada minkalas įrūgo šeimininkei nematant. Ar tai neprimena sėjėjo, kuris naktį miega? Pasak Jėzaus, „sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip“ (Mk 4:27). Čia taikliai  pailiustruota, kad dvasinis augimas vyksta nemačiomis. Iš pradžių galime jo nė nepastebėti, bet ilgainiui rezultatai tampa akivaizdūs.

14. Ką, kalbant apie skelbimo darbą, pailiustruoja tai, kad nuo raugo visa tešla įrūgsta?

¹⁴ Augimas ne tik žmogaus akiai neregimas, bet ir skvarbus, visa apimantis. Tai dar viena pamoka iš palyginimo apie raugą. Nuo jo įrūgsta visa tešla, „trys saikai miltų“ (Lk 13:21). Dvasinį augimą sužadinantis Karalystės skelbimo darbas, panašiai kaip raugas, išplito tiek, kad žinia apie Karalystę dabar jau skelbiama „ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8; Mt 24:14). Kokia garbė mums prisidėti prie didžios Karalystės darbo plėtros!

Ežeran metamas tinklas

15, 16. a) Trumpai apibūdink palyginimą apie tinklą. b) Ką simbolizuoja tinklas ir kokią Karalystės augimo ypatybę šis palyginimas iliustruoja?

¹⁵ Daug kas tvirtina esą Jėzaus Kristaus mokiniai, bet svarbiau ne kiekybė, o kokybė, — ar asmuo toks yra iš tikrųjų. Šią Karalystės augimo ypatybę Jėzus pailiustravo dar vienu palyginimu — apie tinklą. Jis aiškino: „Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų“ (Mt 13:47).

¹⁶ Tinklas, simbolizuojantis Karalystės skelbimo darbą, sugriebia visokių žuvų. Toliau Jėzus sakė: „Kai [tinklas] prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 13:48-50).

17. Kokiu laikotarpiu vyksta palyginime nupasakotas skirstymas?

¹⁷ Ar šitas skirstymas yra tas pats kaip galutinis avių ir ožių teismas, įvyksiantis, kada Jėzus ateis savo šlovėje? (Mt 25:31-33) Ne. Galutinį nuosprendį Jėzus įgyvendins per didįjį sielvartą. O palyginime apie tinklą skirstymas vyksta „pasaulio pabaigos“ laikotarpiu. * Šiuo laiku, prieš didįjį sielvartą, mes ir gyvename. Kaip tad einasi skirstymas?

18, 19. a) Kaip dabar vyksta skirstymas? b) Kokį žingsnį privalo žengti doros širdies žmogus? (Taip pat žiūrėk išnašą 21-ame puslapyje.)

¹⁸ Pastaraisiais laikais iš žmonijos jūros į Jehovos organizaciją, vaizdžiai tariant, patraukiama milijonai žuvų. Vieni asmenys dalyvauja Minėjime, kiti ateina ir į mūsų savaitines sueigas, dar kiti mielai studijuoja Bibliją. Tačiau ar visi jie pasirodo esą tikri krikščionys? Nors jie ir ‘išvelkami į krantą’, Jėzus sako, kad tik gerosios  žuvys surenkamos į indus, tai yra į krikščionių bendruomenes. O netikusios išmetamos. Galiausiai šios pateks į „žioruojančią krosnį“ — bus sunaikintos.

¹⁹ Daugelis yra tarytum netikusios žuvys: nors ir imasi studijuoti Bibliją su Jehovos garbintojais, vėliau studijas nutraukia. Esama ir tokių, kurių tėvai Jehovos liudytojai, bet jie patys iš tikrųjų niekad nenorėjo tapti Jėzaus sekėjais ir neapsisprendė tarnauti Jehovai, o jeigu ir tarnavo, paskui šią tarnystę paliko * (Ez 33:32, 33). Visi doros širdies žmonės dar iki galutinio teismo dienos būtinai turi leistis surenkami į bendruomenes tarsi indus ir pasilikti saugiame prieglobstyje.

20, 21. a) Ko pasimokėme apie augimą iš kai kurių Jėzaus palyginimų? b) Ką esi užsibrėžęs daryti?

²⁰ Čia trumpai aptarėme kai kuriuos Jėzaus palyginimus. Ir ko gi pasimokėme apie augimą, plėtrą? Pirma, kaip iš mažutėlio garstyčios grūdelio išauga didžiulis augalas, taip žmonių, priimančių Karalystės žinią, randasi neregėtai daug. Jehovos darbas įgauna vis didesnį mastą, ir niekas negali jo sustabdyti (Iz 54:17). Taip pat supratome, jog tie, kas glaudžiasi „medžio pavėsyje“, yra dvasiškai apsaugomi. Antra, augintojas yra Dievas. Raugą įmaišius į miltus — jį paslėpus — visa tešla įrūgo. Dvasinis augimas kai kada irgi būna užslėptas, ne toks akivaizdus. Bet vis tiek auga! Trečia, ne visi, kas atsiliepia į žinią, pasirodo esą tinkami. Kai kurie yra tarsi anos netikusios žuvys iš Jėzaus palyginimo.

²¹ Kaip gera matyti, kad Jehova prie savęs patraukia daugybę tyraširdžių žmonių! (Jn 6:44) Nepaprastas derlius uždera tai viename, tai kitame pasaulio krašte. Už tokį augimą visa šlovė tenka Jehovai Dievui. O mes žinodami, koks svarbus darbas šiais laikais daromas, noriai pakluskime priesakui, užrašytam senų senovėje: „Rytą sėk savo sėklą, [...] nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi“ (Mok 11:6).

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Ko pasimokome apie Karalystės augimą ir dvasinę apsaugą iš Jėzaus palyginimo apie garstyčios grūdelį?

• Ką Jėzaus palyginime vaizduoja raugas ir kas čia norima apie Karalystės augimą pasakyti?

• Kokią Karalystės augimo ypatybę iliustruoja palyginimas apie tinklą?

• Ko reikia, kad mes, ‘surinkti į indus’, ten ir pasiliktume?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kaip Karalystės augimą iliustruoja palyginimas apie garstyčios grūdelį?

[Iliustracija 19 puslapyje]

Ko pasimokome iš palyginimo apie raugą?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ką vaizduoja gerų žuvų atskyrimas nuo netikusių?