Nebijojome, nes su mumis buvo Jehova

Papasakojo Aigiptija Petridu

1972 metais iš viso Kipro į Nikosiją susirinko tikėjimo broliai ir sesės išklausyti Natano Noro, jau ilgą laiką vadovaujančio pasaulinei Jehovos liudytojų veiklai, specialiosios kalbos. Jis, mane pamatęs, iškart pažino ir nė nelaukdamas, kol prisistatysiu, paklausė: „Kas naujo Egipte?“ Tenai, gimtojoje Aleksandrijoje, buvau susitikusi su broliu Noru dar prieš dvidešimt metų.

GIMIAU Aleksandrijoje 1914 metais sausio 23 dieną — pirmoji iš keturių vaikų. Vos per žingsnį nuo mūsų namų plytėjo jūra. Aleksandrija tuomet buvo gražus kosmopolitinis miestas, garsus savo architektūra ir istorija. Drauge su arabais gyveno išeiviai iš įvairių Europos kraštų, tad mes jau nuo vaikystės kalbėjome ne tik gimtąja graikų, bet ir arabų, anglų, prancūzų ir italų kalbomis.

Baigusi mokyklą įsidarbinau prancūzų mados namuose. Su didžiausiu malonumu modeliuodavau ir siūdavau proginius drabužius aukštuomenės damoms. Reikia pridurti, jog buvau labai religinga, skaitydavau Bibliją, nors ir mažai ką tesuprasdavau.

Po kurio laiko, ketvirto dešimtmečio viduryje, susipažinau su Teodotu Petridu, šauniu vaikinu iš Kipro. Jis buvo geras imtynininkas, bet turėjo dar ir konditerio specialybę ir dirbo vienoje žinomoje pyragaičių kepykloje. Teodotas mane, smulkutę tamsiaplaukę, įsimylėjo. Dažnai po langu dainuodavo svajingas graikiškas serenadas. 1940 metais birželio 30-ąją mudu susituokėme. Kokie buvome laimingi! Gyvenome kaimynystėje su mama, aukštu žemiau. 1941-aisiais mums gimė pirmasis vaikelis, Džonas.

Sužinome Biblijos tiesą

Vėliau Teodotas ėmė domėtis Biblija, nes tai, ko mokė mūsų religija, jo nebetenkino. Slapčia nuo manęs jis pradėjo studijuoti Šventąjį Raštą su Jehovos liudytojais. Kartą, kai su sūneliu buvau namuose, į duris pasibeldė viena ponia ir ištiesė man kortelę su Biblijos žinia. Iš mandagumo paėmiau ir perskaičiau. Paskui ėmė siūlyti keletą leidinių, aiškinančių Bibliją. Žiūriu, čia tokios pat knygos, kokias namo parsineša Teodotas!

 „O, aš jau turiu tokių knygų, — pasakiau. — Užeikite.“ Bemat šią liudytoją, Eleną Nikolau apibėriau klausimais. Ji kantriai atsakinėjo, kaskart paskaitydama iš Biblijos. Man tai labai patiko. Netikėtai pradėjau suvokti, kokia yra esminė Biblijos žinia. Vienu momentu pokalbiui nuščiuvus Elena pamatė mano vyro nuotrauką ir sušuko: „Aš gi jį pažįstu!“ Teodoto paslaptis išaiškėjo. Negalėjau atsistebėti — jis vienas lanko krikščionių sueigas ir nieko man nesako. Kai tik Teo parėjo, tariau: „Ten, kur tu buvai praėjusį sekmadienį, eisime jau drauge.“

Sueigoje, į kurią vyras nusivedė mane pirmą kartą, buvo apie dešimt žmonių. Jie nagrinėjo Biblijoje užrašytas Michėjo pranašystes. Gaudžiau kiekvieną žodį. Nuo tada penktadienio vakarais Georgas ir Katerina Petrakiai ateidavo vesti mums Biblijos studijų. Tam nepritarė nei tėvas, nei kiti namiškiai, tik jaunesnioji sesuo gerbė mūsų įsitikinimus, nors pati liudytoja ir netapo. O štai mama priėmė tiesą. Visi trys pasiaukojome Jehovai ir 1942 metais Aleksandrijoje, čia pat jūroje, pasikrikštijome.

Sudrumstas gyvenimas

1939 metais įsižiebė Antrasis pasaulinis karas. Jis vis plėtėsi. Nepraėjus nė trejiems metams vokiečių generolo Ervino Romelio tankų daliniai jau priartėjo prie al Alameino. Aleksandrijoje buvo gausu britų karių. Suskatome apsirūpinti sauso maisto atsargomis. Tuo laiku darbdavys paskyrė Teodotą į savo naują konditerijos įmonę Port Taufike, netoli Sueco, ir mes persikraustėme. Čia viena liudytojų graikų pora ėmėsi mūsų ieškoti. Jiedu, nežinodami, kur gyvename, ėjo su tiesos žinia per namus, kol pagaliau mus surado.

Port Taufike vedėme Biblijos studijas vienai šeimai. Tai buvo Stauras ir Giula Kiprajai bei du jų vaikai, Totas ir Georgija. Visi labai susibičiuliavome. Staurui taip patiko mūsų užsiėmimai, jog kartais jis atsukdavo laikrodžius namuose valandą atgal, kad pavėluotume į paskutinį traukinį ir pasiliktume. Kalbėdavomės tada ligi išnaktų.

Po daugiau nei pusantrų metų, praleistų Port Taufike, grįžome į Aleksandriją, nes susirgo mano mama. 1947 metais ji, ištikima Jehovos garbintoja, mirė. Vėl pamatėme, kaip Jehova mus remia guosdamas per artimus brandžius bendratikius. Patys irgi rodėme meilę: misionieriams, plaukiantiems laivais į paskirtą šalį ir trumpam  sustojantiems Aleksandrijos uoste, mielai atverdavome savo namų duris.

Džiaugsmai ir vargai

1952-aisiais susilaukėme antrojo sūnaus. Pavadinome jį Džeimsu. Abu su vyru supratome, jog svarbu, kad vaikus suptų dvasinė aplinka, todėl namuose mūsų kvietimu reguliariai vykdavo knygos studijų grupės sueigos, taip pat dažnai ateidavo paviešėti visalaikiai Dievo tarnai. Tokios pastangos buvo netuščios. Štai vyresnėlis Džonas, pamilęs Biblijos tiesą, dar paauglystėje ėmėsi pionieriškos tarnybos. Sykiu, norėdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, mokėsi vakarinėje mokykloje.

Vėliau Teodotui diagnozavo sunkią širdies ligą ir patarė nutraukti darbą. Mūsų Džeimsas buvo tik ketverių. Ką daryti? Bet argi Jehova nėra pasakęs: „Nebijok, nes aš su tavimi“? (Iz 41:10) Tik įsivaizduokite, kokia maloni buvo staigmena, kai netrukus, 1956-aisiais mus pakvietė tarnauti pionieriais! Darbavomės Ismailijoje, įsikūrusioje prie Sueco kanalo. Kitais metais Egipte prasidėjo neramumai ir bendratikiams labai reikėjo dvasinio pastiprinimo.

1960 metais teko palikti Egiptą kaip stovime — rankose turėjome tik po lagaminą. Atvykome į Kiprą, vyro tėviškę. Teodoto sveikata buvo labai prasta, jis negalėjo dirbti. Laimei, viena maloninga krikščionių pora priglaudė mus po savo stogu. Deja, po dvejų metų mano vyras mirė. Likau viena su jaunesniuoju sūnumi Džeimsu. Džonas irgi gyveno Kipre, bet jau buvo vedęs ir turėjo rūpintis savo paties šeima.

Remiami sunkiu metu

Kaip tik tuomet bendratikiai Stauras ir Dora Kairiai pasiūlė įsikurti pas juos. Atsiklaupusi dėkojau Jehovai, kad jis ir šįsyk mumis pasirūpino (Ps 145:16). Vėliau Kairiai nusprendė savo namą parduoti ir statytis naują su Karalystės sale pirmame aukšte. Šie geradariai man ir sūnui priestate įrengė dviejų kambarių butuką.

Galiausiai vedė ir mano jaunėlis. Abu su žmona, iki jiems gimė pirmasis iš keturių vaikų, tarnavo pionieriais. 1974-aisiais, praėjus porai metų po brolio Noro įsimintino apsilankymo, Kipre įvyko politinis perversmas. *  Daugybė žmonių, tarp jų ir liudytojų, buvo priversti palikti savo namus ir pradėti gyvenimą iš naujo. Mano sūnus Džonas su žmona ir trimis vaikais persikėlė į Kanadą. Vis dėlto net tokiomis aplinkybėmis skelbėjų skaičius Kipre didėjo ir tuo labai džiaugėmės.

Kai išėjau į pensiją, galėjau labiau atsidėti skelbimo tarnybai. Bet po kelerių metų mane ištiko nedidelis insultas. Persikrausčiau pas Džeimsą. Ilgainiui sveikata tiek sušlubavo, kad ne vieną savaitę turėjau gydytis ligoninėje. Dabar gyvenu slaugos namuose. Nors be perstojo kamuoja skausmas, nepaliauju liudyti tiesą mūsų personalui, ligoniams ir lankytojams. Daug laiko praleidžiu studijuodama Bibliją ir ją aiškinančius leidinius. Tikėjimo broliai ir sesės pasirūpina, kad galėčiau lankyti artimiausios knygos studijų grupės sueigas.

Paguoda gyvenimo saulėlydžio sulaukus

Gavusi kokią žinią iš tų, kuriems kadaise su Teodotu padėjome žengti tiesos keliu, labai nudžiungu. Daugelio jų vaikai ir vaikaičiai tarnauja visalaikiais evangelizuotojais: vieni Australijoje, Kanadoje, kiti — Anglijoje, Graikijoje, Šveicarijoje. Maniškis Džonas su žmona tebėra Kanadoje, su jais gyvena ir sūnus. Jųdviejų vyresnioji duktė ir žentas yra pionieriai. Jauniausia dukra su vyru, Linda ir Džošua Sneipai, buvo pakviesti į Gileado mokyklos 124-ąjį kursą.

Sūnus Džeimsas su žmona dabar yra įsikūrę Vokietijoje. Du jų sūnūs tarnauja beteliečiais: vienas — Graikijos filiale Atėnuose, kitas — Vokietijoje, Zelterse. Jų jaunėlis, taip pat duktė su vyru tarnauja Vokietijoje pionieriais.

Kai mama ir mano brangus Teodotas bus prikelti, kiek daug aš drauge su vaikais ir vaikaičiais galėsiu jiems papasakoti! Abudu visa širdimi džiaugsis matydami, kokį nuostabų dvasinį paveldą paliko savo artimiesiems. *

[Išnašos]

[Anotacija 24 puslapyje]

Vėl pamatėme, kaip Jehova mus remia guosdamas per artimus brandžius bendratikius

[Žemėlapis 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KIPRAS

NIKOSIJA

VIDURŽEMIO JŪRA

EGIPTAS

KAIRAS

Al Alamein

Aleksandrija

AI Ismailija

Suecas

Port Taufik

Sueco kanalas

[Šaltinio nuoroda]

Based on NASA/Visible Earth imagery

[Iliustracija 23 puslapyje]

Mudu su Teodotu 1938 metais

[Iliustracija 25 puslapyje]

Sūnus Džeimsas su žmona

[Iliustracija 25 puslapyje]

Sūnus Džonas su žmona