Noriai semkis tikrojo pažinimo

VISI mes, Jehovos garbintojai, trokštame, kad Dievas mumis džiaugtųsi. Todėl stengiamės stiprinti savo tikėjimą ir uoliai atlikti šventą tarnybą. Bet štai apaštalas Paulius atkreipia dėmesį į vieną sritį, kur tyko pavojus apsileisti. Apie kai kuriuos žydus, savo amžininkus, rašo: „Jie turi Dievui uolumo, tačiau šiam trūksta išmanymo“ (Rom 10:2). Aišku, mūsų tikėjimas ir Jehovos garbinimas turi būti pagrįstas ne vien jausmais. Privalu įgyti tikrų žinių apie Kūrėją, gerai suprasti, kokia jo valia.

Paulius ir kituose savo laiškuose pabrėžė, kad, norint patikti Dievui, reikia uoliai semtis žinių. Jis meldė, kad Kristaus sekėjai būtų „pilni Dievo valios pažinimo“, idant ‘elgtųsi, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktų, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu’ (Kol 1:9, 10). Kodėl mums taip reikalingas tikras „Dievo pažinimas“? Ir kodėl savo žinių bagažą turėtume didinti?

Tikėjimo pamatas

Tikras Dievo ir jo valios pažinimas, įgyjamas iš Biblijos, yra mūsų tikėjimo pamatas. Be šitokių patikimų žinių tikėjimas būtų tarsi kortų namelis, griūvantis nuo menkiausio pūstelėjimo. Paulius rašo, kad tarnavimas Dievui turi būti sąmoningas, ir skatina krikščionis ‘atnaujinti savo protą’ (Rom 12:1, 2, Brb). O tam reikia reguliarių Šventojo Rašto studijų.

Štai visalaikė evangelizuotoja Eva, gyvenanti Lenkijoje, pripažįsta: „Jei reguliariai nestudijuočiau Dievo Žodžio, nustočiau augti Jehovos pažinimu. Mano krikščioniška asmenybė greit pradėtų nykti ir tikėjimas Dievu silptų. Manęs lauktų dvasinis žlugimas.“ Saugokimės, kad mums niekada šitaip neatsitiktų! Iš Biblijos prisiminkime vieno žmogaus pavyzdį ir pažiūrėkime, kaip jis turtėjo Jehovos pažinimu ir už tai buvo laiminamas.

„Kaip aš branginu tavo Įstatymą!“

Biblijoje 119 psalmė, lyriška giesmė, rodo, kaip psalmininkas vertino Jehovos įstatymus, priminimus, potvarkius, įsakus, sprendimus. Jis rašė: „Mėgaujuosi tavo įstatais [...]. Tavo įsakai man žavūs.“ Toliau pridūrė: „Kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną“ (Ps 119:16, 24, 47, 48, 77, 97).

Jeigu sakė „mėgaujuosi“ ir „mąstau“, vadinasi, jam patiko vis sugrįžti mintimis prie Dievo Žodžio. Psalmininkas, be abejo, su meile gilinosi į Dievo įstatymą, ir toji meilė nebuvo šiaip koks laikinas jausmų antplūdis. Ne, jis stengėsi iš širdies apmąstyti Dievo įstatymą, troško perprasti Jehovos žodžius. Psalmininko nuostata aiški: jis užsibrėžė kuo geriau pažinti Dievą ir kruopščiai ištirti, kokia yra Aukščiausiojo valia.

Ano psalmininko meilė Dievo Žodžiui, kaip matome, kilo iš pačių širdies gelmių. Tad kiekvienas imkime ir pasvarstykime. Ar man Dievo Žodis irgi toks brangus? Ar kasdien sėdu paskaityti Biblijos ir viską apmąstau? Ar laukiu šitų valandėlių? Ar skaitau gerai įsigilindamas ir pirmiau pasimeldžiu Jehovai? Jeigu į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tai tikriausiai  rodo, kad ‘augame Dievo pažinimu’.

Eva sako: „Visad stengiuosi savo asmenines studijas kuo nors praturtinti. Nuo tada, kai gavome brošiūrą Pažinkime „puikųjį kraštą“, atsiverčiu ją kone kiekvieną kartą, kai studijuoju. Vis daugiau naudojuosi žinynu „Rašto supratimas“ ir, jei reikia, kitais leidiniais.“

Arba štai Voicechas ir Malgožata, sutuoktiniai, turintys nemažai šeimyninių pareigų. Kaip jie randa laiko asmeniškai pastudijuoti Bibliją? „Į Dievo Žodį gilinamės, kada kiekvienam patogiau. Paskui per šeimos studijas ar tiesiog kasdieniuose pokalbiuose pasidalijame, ką įdomaus radome ar kas labiausiai palietė širdį.“ Kruopščios asmeninės studijos teikia jiems daug džiaugsmo ir padeda ‘augti pažinimu’.

Studijuokime Bibliją imliai

Mes, krikščionys, žinome, kokia yra Dievo valia: jis nori, kad visokie žmonės „būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:3, 4, Brb). Kaip tad svarbu skaityti Bibliją ir stengtis ją suprasti! (Mt 15:10) O kaip suprastume, jei noriai nesigilintume? Štai tokį uolumą parodė senovės berėjiečiai, iš Pauliaus išgirdę gerąją naujieną. Sakoma, kad „jie labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų“ (Apd 17:11).

Ar seki berėjiečių pavyzdžiu ir ‘noriai priimi žodį’? Ar studijuodamas Bibliją stengiesi susikaupti ir vengi bereikalingo blaškymosi? Krikščionis, net jeigu anksčiau nemėgo sėdėti prie knygų, turėtų daryti taip kaip tie berėjiečiai. Būna, kad žmogus su metais vis mažiau bepaskaito ir nebėra linkęs į ką nors gilintis, bet tikras krikščionis tokio vangumo nepersiims. Ar esi jaunas, ar jau garbaus amžiaus, nepasiduok jokiems trukdymams. Ir kai skaitai, žiūrėk, kuo galėtum pasidalyti su kitais. Pavyzdžiui, kodėl sutuoktiniui ar šiaip kokiam draugui iš krikščionių bendruomenės nepapasakojus, ką perskaitei ar išsiaiškinai per asmenines studijas? Tada ir pats geriau viską įsiminsi, giliau į širdį įsidėsi, ir kitą praturtinsi.

Prieš sėsdamas studijuoti, nepamiršk to, ką darė senovėje gyvenęs Dievo tarnas Ezra: jis „paruošė savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymą“ (Ezr 7:10, Brb). O kaip tau paruošti savo širdį? Susikurk gerą studijų atmosferą. Tada pasimelsk Jehovai — paprašyk jo vadovavimo ir išminties (Jok 1:5). Pagalvok, ką tikiesi per šias studijas sužinoti ar ko išmokti. Skaitydamas ieškok pagrindinių minčių. Jas vertėtų užsirašyti arba galėtum pačiame tekste pasižymėti atkarpas, kurias ypač nori įsiminti. Pasvarstyk, kaip naujai įgytas žinias pritaikysi skelbdamas gerąją naujieną arba kai pačiam reikės dėl ko nors apsispręsti ir kaip jomis pasinaudosi norėdamas bendratikiui pakelti dvasią. Baigdamas kas kartą trumpai peržvelk, ką išnagrinėjai. Taip geriau įsiminsi.

 Štai Eva dalijasi patirtimi: „Skaitydama Bibliją pažiūriu gretutines nuorodas, paieškau reikiamos informacijos „Sargybos bokšto bendrijos leidinių indekse“ arba kompiuterinėje „Sargybos bokšto bendrijos bibliotekoje“. Vedu užrašus, kad paskui tuo, ką sužinojau, galėčiau pasinaudoti tarnyboje.“

Kai kurie broliai ir seserys jau ilgus metus žino, koks džiaugsmas yra atsidėjus gilintis į Šventojo Rašto tiesas (Pat 2:1-5). Bet neša nelengvą pareigų naštą ir jiems sunku rasti laiko asmeninėms studijoms. Jeigu panašiai yra ir tau, kaip galėtum pakoreguoti savo tvarkaraštį?

Kaip rasti laiko?

Turbūt sutiksi, kad lengviau rasti laiko mėgstamiems užsiėmimams. Daugelis asmenines studijas labiau pamėgo nusistatę realų tikslą, tarkim, perskaityti visą Bibliją. Čia reikia pripažinti, jog būna nelengva skaityti ilgus genealogijos sąrašus, detalų senosios šventyklos apibūdinimą arba sudėtingas pranašystes, regis, neturinčias nieko bendra su mūsų kasdieniniu gyvenimu. Taigi vertėtų imtis kai kokių priemonių, padėsiančių užsibrėžtą tikslą pasiekti. Štai prieš pradėdamas sudėtingesnį, tavo akimis, Biblijos skyrių, pirma pasiskaityk, kokios buvo istorinės ano meto aplinkybės arba kokią naudą gali pasisemti iš tų eilučių. Apie tai rašoma brošiūrose „Visas Raštas“ patikimas ir naudingas.

Kad Biblijos žodžiai lengviau pasiektų tau širdį, skaitydamas pasitelk vaizduotę — mintyse susikurk aprašomų žmonių ir įvykių paveikslą. Pritaikęs šiuos kelis patarimus, matysi, kad studijos tampa malonesnės ir duoda daugiau naudos. Tada atsiras dar didesnis stimulas skirti joms laiko ir bus lengviau laikytis įpročio skaityti Bibliją kasdien.

Čia išdėstyti patarimai pravers krikščioniui asmeniškai, tačiau ką daryti šeimai, kur visi labai užimti? Kodėl nesusėdus  ir nepasišnekėjus, kiek daug galima pasisemti iš bendrų studijų? Vienas ar kitas šeimos narys galbūt pasiūlys gerų idėjų, pavyzdžiui, kasdien arba tam tikromis dienomis keltis ankstėliau ir rytą pradėti nuo Biblijos. Ir gal visi nuspręs šiek tiek pakoreguoti šeimos tvarkaraštį. Kai kurios šeimos, pavyzdžiui, randa laiko paskaityti dienos citatą arba Bibliją iškart po valgio. Dar prieš tai, kai nurenkamas stalas ar einama daryti kitų darbų, 10—15 minučių skiria kokiai nors Dievo Žodžio temai aptarti arba paskaityti Bibliją pagal tvarkaraštį. Iš pradžių gali reikėti savidrausmės, bet netrukus visi pripranta ir šias valandėles ypač vertina.

Voicechas ir Malgožata pasakoja, ką pakeitė visos šeimos labui: „Anksčiau mūsų laiką prarydavo visokie mažareikšmiai užsiėmimai. Nusprendėme tiek daug neberašinėti elektroninių laiškų. Taip pat atsisakėme kai kurių pramogų ir paskyrėme nuodugnioms studijoms konkrečią dieną ir valandą.“ Šita šeima tikrai nesigaili pakeitusi savo įpročius. Kodėl panašiai nepadarius ir jums?

Tikrasis pažinimas — neįkainojamas!

Nuoširdus gilinimasis į Dievo Žodį duoda „visokių gerų darbų vaisių“ (Kol 1:10). Jeigu šitaip semsiesi tikrojo pažinimo, tavo pažanga taps visiems akivaizdi. Gerai suprasi Biblijos tiesas ir būsi dvasingas žmogus. Kai reikės dėl vieno ar kito dalyko apsispręsti, mokėsi tinkamai viską pasverti ir žinosi, kaip padėti kitiems. Nepulsi į kraštutinumus, kaip kad nepatyrę, mažai žinių turintys asmenys. Svarbiausia, dar labiau suartėsi su Jehova. Aiškiau suvoksi, koks šlovingas jis yra. O tada, aišku, negalėsi tylėti — norėsi apie Dievą pasakoti kitiems (1 Tim 4:15; Jok 4:8).

Ar būtum jaunas ar senas, sukaupęs daug patirties ar jos dar besisemiąs, tegul tau bus vienas malonumas tyrinėti Dievo Žodį. Studijuok Bibliją imliai ir žinok: tokio tavo triūso Jehova nepamirš (Hbr 6:10). Jis dosniai tave laimins.

[Rėmelis 13 puslapyje]

AUGDAMI TIKRU PAŽINIMU, MES...

stipriname savo tikėjimą Dievu ir elgiamės taip, kaip verta Jehovos (Kol 1:9, 10);

įgyjame įžvalgos, tai yra išsiugdome aiškią nuovoką ir išmokstame priimti teisingus sprendimus (Ps 119:99);

dar geriau gebame padėti žmonėms artintis prie Jehovos (Mt 28:19, 20).

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Kad galėtum susikaupęs pastudijuoti Dievo Žodį, rask tinkamą vietelę

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kai kuriose šeimose įprasta paskaityti Bibliją iškart po valgio