Jehovos „įdėmus žvilgsnis“ tiria visus

„[Viešpaties] įdėmus žvilgsnis tiria žmones“ (PS 11:4).

1. Prie kokių žmonių tave traukia?

KĄ MANAI apie tą ar kitą žmogų, kuris iš širdies tavimi rūpinasi? Pasiteiravęs iš jų išgirsti teisingiausią nuomonę visais tave liečiančiais klausimais. Prireikus jie mielai padeda, su meile pataria (Ps 141:5; Gal 6:1, Brb). Argi prie jų netraukia? Kaip tik tokie yra Jehova ir jo Sūnus. Jie, aišku, rūpinasi tavimi daugiau nei kas kitas ir tai daro visiškai nesavanaudiškai, norėdami, kad ‘pasiektum tikrąjį gyvenimą’ (1 Tim 6:19; Apr 3:19).

2. Kiek Jehovai rūpi jo tarnų gerovė?

² Apie begalinį Jehovos rūpinimąsi mumis psalmininkas Dovydas taip pasakė: „[Viešpaties] akys viską apžvelgia, jo įdėmus žvilgsnis tiria žmones“ (Ps 11:4). Tikrai, Dievas ne tik žvelgia į žmogų, jis mus tiria. Dovydas dar sakė, kad Dievas ‘mėgina jo širdį, tiria jį naktį ir neranda jame neteisybės’ (Ps 17:3). Taigi psalmininkas žinojo, kaip Jehovai rūpi jo gerovė. Šis vyras neabejojo įskaudinsiąs Jehovą ir neteksiąs jo malonės, jeigu puoselės nuodėmingas mintis ar regs širdyje klastas. Ar Jehova tau toks pat realus kaip Dovydui?

Jehova mato, kas širdyje

3. Koks yra nuosaikus Jehovos požiūris į mūsų netobulumą?

³ Jehova pirmiausia tiria, kas mūsų viduje — pačioje širdyje (Ps 19:15 [19:14, Brb]; 26:2, Brb). Iš meilės žmogui jis nesutelkia dėmesio į mažus mūsų trūkumus. Štai kada Abraomo žmona Sara angelo akivaizdoje išsigynė savo poelgio, Dievo pasiuntinys, matydamas jos baimę ir sutrikimą, tik maloniai ją pataisė (Pr 18:12-15). Kai Jobas „laikė teisiu save, o ne Dievą“, Jehova žinojo, kad tai Šėtono puolimą sunkiai kenčiančio žmogaus žodžiai, todėl vėliau vis tiek patriarchą palaimino (Job 32:2; 42:12). Jehova taip pat neįsižeidė dėl našlės iš Sareptos pranašui Elijui tiesmukai pasakytų žodžių. Dievas suprato, kad moteris, netekusi vienintelio vaiko, apimta didelio sielvarto (1 Kar 17:8-24).

4, 5. Kokią malonę Jehova parodė Abimelechui?

⁴ Kadangi Jehova tiria širdis, jis dėmesingas net tiems, kurie nėra jo garbintojai. Pavyzdžiu gali būti pasakojimas apie filistinų miesto Geraro karalių Abimelechą. Šis valdovas, nežinodamas Sarą esant Abraomo sutuoktine, norėjo paimti ją į žmonas. Bet Abimelechui jos dar nepalietus, Jehova sapne jam pasakė: „Aš žinojau, kad tu tai darai dora širdimi ir nekaltomis rankomis. Be to, aš pats sulaikiau tave, kad nenusidėtum, todėl ir neleidau tau jos paliesti. Dabar sugrąžink vyrui žmoną; jis pranašas, todėl tave užtars, ir liksi gyvas“ (Pr 20:1-7).

⁵ Jehova, aišku, galėjo būti griežtas Abimelechui — netikrų dievų garbintojui. Bet jis matė, kad šis vyras minėtu atveju taip pasielgė ne dėl savo nesąžiningumo. Jehova maloningai į tai atsižvelgė ir pasakė, ką karalius turi daryti, kad jam būtų atleista  ir ‘liktų gyvas’. Argi ne tokį Dievą tu ir norėtum garbinti?

6. Kaip Jėzus sekė savo Tėvo pavyzdžiu?

⁶ Jėzus nepriekaištingai sekė savo Tėvo pavyzdžiu: sutelkdavo dėmesį į gerąsias mokinių savybes ir noriai atleisdavo jų nusižengimus (Mk 10:35-45; 14:66-72; Lk 22:31, 32; Jn 15:15). Jėzaus požiūris nesiskyrė nuo jo žodžių, užrašytų Jono 3:17: „Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.“ Tikrai, Jehova ir Jėzus myli mus didžia neblėstančia meile. Juk jie nori, kad mes gyventume (Job 14:15). Apie tokią meilę byloja ir tai, kodėl Jehova mus tiria, kaip jis žiūri į mus ir kaip elgiasi su mumis matydamas, kokie esame viduje. (Perskaityk 1 Jono 4:8, 19.)

Ištiria mus su meile

7. Kodėl Jehova mus ištiria?

⁷ Klaidinga būtų manyti, kad Jehova tartum koks policininkas iš dangaus stebi mus, kad sugautų darančius nuodėmę. Ne kas kitas, o Šėtonas žiūri į mus cinišku kaltinančiu žvilgsniu (Apr 12:10). Jis primeta žmogui blogus motyvus net tada, kai šito nėra (Job 1:9-11; 2:4, 5). O apie Dievą psalmininkas sakė: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ (Ps 130:3). Nė vienas, — būtų atsakymas (Mok 7:20). Bet Jehova stebi mus gailestingomis, švelniomis akimis, tartum rūpestingas tėvas, norintis apsaugoti savo mylimus vaikus nuo pavojaus. Neretai jis įspėja mus dėl netobulumo bei silpnybių tam, kad nepasidarytume sau žalos (Ps 103:10-14; Mt 26:41).

8. Kaip Jehova savo tarnus moko ir drausmina?

⁸ Dievas rodo mums meilę tuo, kad moko ir drausmina per savo Žodį ir biblinius leidinius, kuriuos ruošia „ištikimas ir protingas vergas“ (Mt 24:45, Jr; Hbr 12:5, 6). Jehova taip pat teikia mums paramą per krikščionių bendruomenę ir joje tarnaujančius „žmones dovanas“ (Ef 4:8, NW). Negana to, Jehova stebi, ar esame imlūs jo tėviškam mokymui, ir jei taip, stengiasi mums toliau padėti. Psalmyno 32:8 sakoma: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.“ Kaip tad svarbu visada klausyti Jehovos! Jo akivaizdoje būkime nuolankūs ir pripažinkime, kad jis yra mūsų meilingas Tėvas ir Mokytojas. (Perskaityk Mato 18:4.)

9. Kokie būdo bruožai yra pavojingi ir kodėl?

⁹ Niekada neužkietinkime širdies išdidumu, netikėjimu, „nuodėmės klasta“ (Hbr 3:13; Jok 4:6). Tokie bruožai paprastai atsiranda, kai žmogus puoselėja netyras mintis bei geismus ir galiausiai net nebeklauso vertingų Biblijos pamokymų. Paskui atsitinka dar blogiau: tiek užvaldo netinkamas požiūris ir taip patraukia klystkelis,  kad asmuo tampa Dievo priešu — tikrai baisi padėtis! (Pat 1:22-31) Pagalvokime apie Adomo ir Ievos pirmagimį Kainą.

Jehova visa mato ir atitinkamai veikia

10. Kodėl Jehova nepriėmė Kaino atnašos ir kaip šis reagavo?

¹⁰ Kada Kainas ir Abelis atnašavo savo aukas, Jehova žiūrėjo ne tik į jas, bet ir į tai, kokie buvo vieno ir kito motyvai. Abelio auką, duodamą tikėjimo kupina širdimi, Dievas priėmė, o Kaino nepriėmė, nes šio elgesys vienaip ar kitaip rodė, kad jam stinga tikėjimo (Pr 4:4, 5; Hbr 11:4). Užuot pasimokęs iš viso to ir pakeitęs savo požiūrį, Kainas supyko ant brolio (Pr 4:6).

11. Kokia klastinga buvo Kaino širdis ir ko mes iš to pasimokome?

¹¹ Jehova įžvelgė, jog Kainas savo mintimis krypsta pavojinga linkme, ir kilniaširdiškai kalbėjo, kad jei šis darys gera, pelnys jo palankumą. Deja, Kainas nepaisė savo Kūrėjo pastabos ir nužudė brolį. Blogi Kaino polinkiai buvo akivaizdūs ir iš jo užgaulaus atsakymo į Dievo klausimą: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ Kainas atšovė: „Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?!“ (Pr 4:7-9). Kokia klastinga gali būti širdis — ignoruojanti net tiesioginius Dievo žodžius! (Jer 17:9) Tegu tokie pasakojimai moko mus kuo skubiausiai stumti iš savo sąmonės blogas mintis bei troškimus. (Perskaityk Jokūbo 1:14, 15.) Jeigu mums duoda Biblija grįstą pamokymą, būkime dėkingi žinodami, kad taip Jehova rodo savo meilę.

Nuodėmės nenuslėpsime

12. Ką Jehova daro matydamas nusižengimą?

¹² Kai kas galbūt mano, kad jeigu jis niekam nematant elgiasi blogai, liks nenubaustas (Ps 19:13 [19:12, Brb]). Tačiau tokio dalyko kaip slapta nuodėmė, galima tvirtinti, iš viso nėra. „Jam nėra jokių paslėptų kūrinių, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą“ (Hbr 4:13). Jehova yra tas Teisėjas, kuris ištiria mūsų giliausius motyvus ir žmogui nusižengus kuo teisingiausiai įvertina visas aplinkybes. Jis „gailestingas ir maloningas [...], lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės“. Bet yra „nepaliekantis kaltųjų be bausmės“, jeigu šie neatgailauja, ‘sąmoningai daro nuodėmes’ arba puoselėja klastą, apgavystę (Iš 34:6, 7; Hbr 10:26). Tai matome iš Jehovos nuosprendžio Achanui, taip pat Ananijui ir Sapfyrai.

13. Kaip blogos mintys pastūmėjo Achaną į nuodėmę?

¹³ Šiurkščiai pažeisdamas Dievo įsakymą, Achanas pasiėmė iš Jericho miesto dalį karo grobio ir jį, matyt, šeimos pritariamas paslėpė savo palapinėje. Nuodėmei iškilus aikštėn, buvo aišku, jog Achanas gerai žinojo, kokia sunki jo kaltė, nes pats pasakė: „Nusidėjau Viešpačiui“ (Joz 7:20). Kaip ir Kainas, Achanas leido širdyje įsišaknyti blogiui. Šį izraelitą užvaldė godumas ir pastūmėjo pasielgti nesąžiningai. Kadangi visas laimikis iš Jericho priklausė Jehovai, Achanas, galima sakyti,  apvogė patį Dievą ir už tai sumokėjo savo ir artimųjų gyvybe (Joz 7:25).

14, 15. Kodėl Ananijas ir Sapfyra nusipelnė Dievo bausmės ir ko tai mus pamoko?

¹⁴ Ananijas ir Sapfyra buvo pirmojo amžiaus Jeruzalės krikščionių bendruomenės nariai. Po 33 m. e. m. Sekminių mieste pasiliko įtikėjusiųjų, kurie atvyko iš tolimų šalių, ir jų pragyvenimui buvo aukojamos lėšos. Ananijas pardavė sklypą ir paaukojo dalį pinigų. Bet dėjosi atidavęs visą sumą ir tai žinojo jo žmona. Ši pora tikriausiai norėjo pelnyti bendruomenėje ypatingą pagarbą. Jų poelgis buvo nesąžiningas. Jehova stebuklingai atskleidė apgaulę apaštalui Petrui. Jis paklausė Ananijo, kodėl meluojąs; šis čia pat sukniubo ir mirė. Netrukus taip atsitiko ir Sapfyrai (Apd 5:1-11).

¹⁵ Ananijo ir Sapfyros poelgio negalima pavadinti atsitiktine silpnybe. Juk jie, norėdami apgauti apaštalus, susimokė meluoti. Dar daugiau — abudu ‘pamelavo šventajai dvasiai ir Dievui’. Jehovos nuosprendis aiškiai liudijo, kad jis visada pasirengęs saugoti bendruomenę nuo veidmainių. Tikrai „baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas“! (Hbr 10:31)

Visada būk ištikimas

16. a) Kaip Šėtonas mėgina sugadinti Dievo tarnus? b) Kokiais būdais Šėtonas stengiasi demoralizuoti žmones tavo vietovėje?

¹⁶ Šėtonas stengiasi kiek įmanydamas, kad mes patektume Jehovos nemalonėn (Apr 12:12, 17). Apie jo piktus kėslus akivaizdžiai byloja pasaulio, pasinėrusio į smurtą bei paleistuvystę, būklė. Štai per kompiuterį bei kitas elektronines priemones lengvai prieinama pornografija. Bet mes turime niekada nepasiduoti Šėtonui. Būkime tokio nusistatymo kaip psalmininkas Dovydas, rašęs: „Dorumo kelio laikysiuos. [...] Savo namuose gyvensiu dora širdimi“ (Ps 101:2).

17. a) Kodėl Jehova galiausiai atskleidžia slaptas nuodėmes? b) Kam turime būti pasiryžę?

¹⁷ Šiandien Jehova stebuklingai neatskleidžia sunkių kieno nors nuodėmių, apgaulės, kaip kartais darydavo anais laikais. Bet jis mato visa; savo skirtu laiku ir taip, kaip jam patinka, parodo, kas buvo slepiama. Paulius pasakė: „Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau“ (1 Tim 5:24). Jehova iškelia aikštėn blogus poelgius iš meilės mums. Jis myli bendruomenę ir saugo ją tyrą. Be to, Dievas yra gailestingas nusidėjėliui, kuris rodo tikrą atgailą (Pat 28:13). Todėl ryžtingai saugokime širdyje  ištikimybę Dievui ir šalinkimės visko, kas daro blogą įtaką.

Tarnauk Dievui visa širdimi

18. Kokius jausmus, kaip tikėjosi karalius Dovydas, jo sūnus turėjo puoselėti Dievui?

¹⁸ Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui pasakė: „Pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi ir visa gyvastimi, nes Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį“ (1 Met 28:9). Dovydas norėjo, kad sūnus ne vien tikėtų Dievą esant, bet ir būtų dėkingas Jehovai už begalinį rūpinimąsi savo tarnais. Ar tu esi jam už tai dėkingas?

19, 20. Kas, remiantis žodžiais iš Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb], padėjo Dovydui ieškoti artumo su Dievu ir kaip mes galime sekti šiuo psalmininku?

¹⁹ Jehova žino, kad visus, turinčius teisingą nuostatą, trauks prie jo ir kad kuo geriau suprasdami, koks Dievas jis yra, žmonės džiaugsis širdyje. Todėl Jehova nori, kad jį pažintume — išmanytume, koks jis didis. Kaip galime pažinti Aukščiausiąjį? Gilindamiesi į jo Žodį ir matydami, kaip dosniai jis mus laimina (Pat 10:22; Jn 14:9).

²⁰ Ar kasdien skaitai Dievo Žodį? Ar esi dėkingas už jį, ar meldi, kad Dievas padėtų jį taikyti? Ar įžvelgi, kaip naudinga laikytis Biblijos principų? (Perskaityk Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb].) Jeigu taip, tavo tikėjimas Jehova ir meilė jam vis stiprės. Ir Aukščiausiasis bus dar arčiau tavęs, jausi, taip sakant, jo petį (Iz 42:6; Jok 4:8). Jehova tikrai parodys savo meilę — tave, einantį siauruoju gyvenimo keliu, laimins ir teiks dvasinę apsaugą (Ps 91:1, 2; Mt 7:13, 14).

Kaip atsakysi?

• Kodėl Jehova mus ištiria?

• Kodėl kai kurie tampa Dievo priešais?

• Kaip parodome, kad Jehova mums yra realus?

• Kaip galime tarnauti Dievui visa širdimi?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Kuo mus stebintis Jehova panašus į rūpestingą tėvą?

[Iliustracija 5 puslapyje]

Ko pasimokome iš atsitikimo su Ananiju?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kas padės mums tarnauti Jehovai visa širdimi?