Niekada nestokokime pagarbumo

„Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (ROM 12:10).

1. Ko daugeliui žmonių stinga?

KAI KURIUOSE kraštuose laikomasi tokio papročio: suaugusiajam sėdint vaikas iš pagarbos jam būna priklaupęs, kad į vyresnį žmogų nežiūrėtų iš aukšto. Taip pat mažametis mokomas, jog nevalia atgręžti suaugusiajam nugaros, nes tai būsią nepagarbu. Vienoje tautoje pagarba, aišku, rodoma vienaip, kitoje kitaip. Mozės įstatyme irgi buvo prisakyta: „Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų“ (Kun 19:32). Deja, daug kur pasaulyje tarpusavio pagarbos stinga. Nepagarba tapo įprastu, kasdieniu reiškiniu.

2. Ką gerbti moko Dievo Žodis?

² Iš Dievo Žodžio suprantame, jog pagarbumas yra itin svarbi dorybė. Esame mokomi gerbti Jehovą ir Jėzų (Jn 5:23). Be to, liepiama rodyti pagarbą artimiesiems, bendratikiams, net ir pašaliečiams (Rom 12:10; Ef 6:1, 2; 1 Pt 2:17). Ką tad mums reiškia gerbti Jehovą? Kaip galime rodyti pagarbą tikėjimo broliams ir seserims? Dabar ir aptarkime šiuos bei kitus panašius klausimus.

Gerbkime Jehovą ir jo vardą

3. Ką privalu daryti, jei gerbiame Jehovą?

³ Viena, kas labai svarbu reiškiant pagarbą Jehovai, — šventu laikyti jo vardą. Juk esame tauta, Dievo ‘savo vardui išsirinkta’ (Apd 15:14). Tikra garbė priklausyti organizacijai, kuri vadinasi visagalio Dievo, Jehovos, vardu. Anot pranašo Michėjo, „visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (Mch 4:5, Brb). Mes ‘vaikštome Jehovos vardu’ ta prasme, kad visa kuo stengiamės teikti jo vardui šlovę. Jei gerosios naujienos skelbėjas kalbėtų vienaip, o elgtųsi priešingai, tada, — kaip Paulius ir įspėjo Romoje gyvenančius krikščionis, — Dievo vardui būtų piktžodžiaujama, jam būtų užtraukta negarbė (Rom 2:21-24).

4. Kaip mes vertiname užduotį liudyti apie Jehovą?

⁴ Pagarbą Jehovai rodome dar ir tuo, kad dirbame evangelizacijos darbą. Kadaise Jehova įpareigojo Izraelio tautą tarnauti jo liudytojais, bet žmonės šią priedermę apleido (Iz 43:1-12). Neretai jie maištavo prieš Jehovą ir „Izraelio Šventajam skaudino širdį“ (Ps 78:40, 41). Galiausiai ši tauta visiškai prarado Jehovos malonę. Liudyti apie Jehovą, garsinti jo vardą dabar patikėta mums, ir už tai esame dėkingi. Mes mylime Dievą, trokštame, kad jo vardas būtų pašlovintas, todėl pareigingai einame savo tarnybą. Argi galime tylėti žinodami tiesą apie dangiškąjį Tėvą, žinodami jo tikslus? Ne, juk mūsų nuostata tokia kaip apaštalo Pauliaus, sakiusio: „Tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Kor 9:16).

5. Kodėl galima sakyti, kad jei asmuo tiki Jehovą ir juo pasitiki, tai jį ir gerbia?

⁵ Psalmininkas Dovydas rašė: „Kas brangina tavo vardą, pasitiki tavimi, nes tu, Viešpatie, niekada neatmeti tų, kurie ieško  tavo pagalbos“ (Ps 9:11 [9:10, Brb]). Jeigu tikrai pažįstame Jehovą ir branginame visa, ką jo vardas reiškia, mes pasikliaujame juo, kaip ir dievobaimingi jo tarnai senovėje. Tikėti Jehovą ir sudėti į jį savo viltis — tai irgi reiškia rodyti jam pagarbą. Kad pasitikėjimas Jehova ir pagarba jam yra neatsiejami dalykai, byloja pats Dievo Žodis. Štai kartą, kai izraelitai neparodė pasitikėjimo Jehova, jis paklausė Mozės: „Kiek ilgai ši tauta niekins mane? Kiek ilgai, nepaisydama visų ženklų, kuriuos jiems padariau, atsisakinės pasitikėti manimi?“ (Sk 14:11). Elgdamiesi kitaip negu anie — pasikliaudami Jehova ir neabejodami, kad jis saugos ir padės ištverti sunkumus, — jį gerbiame.

6. Kokių motyvų skatinami rodome Jehovai didelę pagarbą?

⁶ Jėzus mokė, kad žmogus turi gerbti Jehovą visa savo esybe. Tiems, kurie Dievą garbino nenuoširdžiai, Jėzus persakė Jehovos žodžius: „Šitie žmonės gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs“ (Mt 15:8, Jr). Tikra pagarba Jehovai kyla iš širdies, liepsnojančios meile jam (1 Jn 5:3). Taip pat žinome, ką Jehova yra pažadėjęs: „Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia“ (1 Sam 2:30, Brb).

Bendruomenės prižiūrėtojai elgiasi su kitais pagarbiai

7. a) Kodėl atsakingas pareigas einantys broliai turi rodyti pagarbą visiems, kuriais rūpintis yra paskirti? b) Kaip bendratikiams pagarbą rodė Paulius?

⁷ Apaštalas Paulius bendratikius skatino: „Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12:10). Vyrai, einantys atsakingas pareigas bendruomenėje, savo pagarbumu tebūna pavyzdys visiems, kuriais rūpintis jie paskirti. Čia broliams vertėtų lygiuotis į Paulių. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8.) Apaštalo lankomų bendruomenių tikintieji žinojo, kad jis niekada neprašys daryti to, ko pačiam nesinorėtų. Paulius bendratikius gerbė, todėl pelnė ir jų pagarbą. Matydami sektiną pavyzdį, daugelis, be abejo, pakluso jo žodžiams: „Raginu jus: būkite mano sekėjai!“ (1 Kor 4:16).

8. a) Kokiu vienu svarbiu aspektu Jėzus rodė savo mokiniams pagarbą? b) Kaip prižiūrėtojai šiais laikais gali sekti Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Atsakingas brolis tiems, kurių gerove rūpintis yra įgaliotas, paaiškina, kodėl prašo to ar kito dalyko arba kodėl nustato vienokias ar kitokias gaires. Šitaip irgi rodo jiems pagarbą. Panašiai darė Jėzus. Sykį ragindamas mokinius melsti, kad daugiau darbininkų būtų atsiųsta į pjūtį, paaiškino, kam to reikia: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9:37, 38, Brb). Kitąkart, liepęs mokiniams budėti, toliau tęsė: „Nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24:42). Jėzus mokiniams dažnai pasakydavo ne tiktai ką, bet ir kodėl turi daryti. Taip rodė jiems pagarbą, saugojo jų orumą. Koks geras pavyzdys krikščionių prižiūrėtojams!

Gerbkime Jehovos bendruomenę ir joje nustatytą tvarką

9. Ką parodai gerbdamas pasaulinę krikščionių bendruomenę ir jos atstovus? Paaiškink.

⁹ Pagarbą Jehovai taip pat rodome gerbdami pasaulinę krikščionių bendruomenę, jos atstovus. Jeigu taikome Šventuoju Raštu grįstus pamokymus, ateinančius nuo ištikimo vergo, rodome pagarbą Jehovos nustatytai tvarkai. Štai pirmajame amžiuje apaštalas Jonas matė esant reikalinga sudrausti kai kuriuos krikščionis, kad negerbia į atsakingas pareigas bendruomenėje paskirtų vyrų. (Perskaityk 3 Jono 9-11.) Iš Jono žodžių suprantame, jog anie  ne tik rodė nepagarbą patiems prižiūrėtojams, bet ir nepaisė, ko buvo mokomi, nepriėmė teokratinių nurodymų. Gerai, kad tokių priešgynų būta nedaug. Apaštalų amžiuje krikščionių brolija, apskritai paėmus, didžiai gerbė atsakingus brolius (Fil 2:12).

10, 11. Remdamasis Šventuoju Raštu paaiškink, kodėl kai kurie broliai krikščionių bendruomenėje turi viršesnį autoritetą.

¹⁰ Kai kurie samprotauja, kad jeigu Jėzus pasakė mokiniams „visi esate broliai“, tai krikščionių bendruomenėje negali būti jokios viršenybės (Mt 23:8). Tačiau ir hebrajiškuosiuose, ir graikiškuosiuose Biblijos raštuose yra nemažai pavyzdžių, kai Dievas vieną ar kitą žmogų įgaliojo, suteikdamas jam viršesnį autoritetą. Senovės hebrajų istorija, menanti patriarchų laikus, teisėjų ir karalių viešpatavimą, aiškiai byloja, kad Jehova vadovauja per žmones, savo atstovus. Dievas ne kartą yra siuntęs bausmę už nepagarbą jo atstovams (2 Kar 1:2-17; 2:19, 23, 24).

¹¹ O kaip buvo pirmajame amžiuje? Krikščionys pripažino apaštalų autoritetą (Apd 2:42). Štai, pavyzdžiui, Paulius duodavo broliams nurodymų (1 Kor 16:1; 1 Tes 4:2). Bet ir pats noriai pakluso tiems, kurie buvo už jį viršesni (Apd 15:22; Gal 2:9, 10). Akivaizdu, jog Paulius, kaip ir pridera, laikėsi krikščionių bendruomenėje galiojančio autoriteto principo.

12. Kokias dvi išvadas dėl viršesnio autoriteto galime padaryti remdamiesi pavyzdžiais iš Biblijos?

¹² Iš viso šito galime padaryti dvi išvadas. Pirma, „ištikimas ir protingas vergas“, veikiantis per Vadovaujančiąją tarybą, turi biblinį pagrindą skirti kai kuriuos vyrus į atsakingas pareigas, o kitiems suteikti dar aukštesnius įgaliojimus (Mt 24:45-47, Jr; 1 Pt 5:1-3). Antra, visiems mums, net ir atsakingiems broliams, privalu gerbti tuos, kurie turi viršesnį autoritetą. O kaip galėtume rodyti pagarbą broliams, pasaulinėje krikščionių bendruomenėje dirbantiems priežiūros darbą?

Rodykime pagarbą keliaujantiesiems prižiūrėtojams

13. Kaip galime rodyti pagarbą krikščionių bendruomenės atstovams?

¹³ „Mes prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų, — rašė Paulius. — Labai branginkite ir mylėkite juos dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarp savęs!“ (1 Tes 5:12, 13). Vieni iš tų, kurie uoliai darbuojasi, yra keliaujantieji prižiūrėtojai. Todėl turime juos ‘labai branginti’. Viena, kaip galime parodyti, kad jie mums brangūs, — dėtis į širdį jų patarimus, paraginimus. Ir kai prižiūrėtojas perduoda ištikimo ir protingo vergo klasės  nurodymus, „iš aukštybių kilusios išminties“ skatinami turime jiems paklusti (Jok 3:17).

14. Iš ko matyti, kad bendruomenė tikrai gerbia keliaujančiuosius prižiūrėtojus, ir kaip toks pagarbumas išeina į gera?

¹⁴ O jeigu esame raginami daryti ką nors kitaip, negu iki šiol buvome pratę? Pagarbumas sulaiko mus nuo mėginimo prieštarauti: „Čia taip nedaroma“ arba: „Tai gali tikti kitur, tik ne mūsų bendruomenei.“ Ne, mes mielai paklūstame. Atminkime: bendruomenė yra Jehovos, jos Galva — Jėzus. Jei keliaujančiojo prižiūrėtojo pamokymus, patarimus su džiaugsmu priimame ir jų laikomės, rodome tam broliui tikrą pagarbą. Štai apaštalas Paulius pagyrė Korinto krikščionis, kad pagarbiai pakluso Tito, jų bendruomenę lankančio vyresniojo, nurodymams (2 Kor 7:13-16). Taip pat žinokime, kad noriai atsižvelgdami į keliaujančiųjų prižiūrėtojų teikiamus pasiūlymus patirsime daugiau džiaugsmo evangelizacijos darbe. (Perskaityk 2 Korintiečiams 13:11.)

„Gerbkite visus“

15. Kaip galime rodyti pagarbą bendratikiams?

¹⁵ Paulius rašė: „Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius — kaip brolius, vyresnio amžiaus moteris — kaip motinas, o jaunesnes — kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo. Gerbk našles, kurios yra tikros našlės“ (1 Tim 5:1-3). Taigi Dievo Žodis moko gerbti visus krikščionių bendruomenės narius. O kaip tada, jei su kuriuo nors nelabai sutinkate? Ar tai nebus kliūtis laikytis reikalavimo gerbti savo bendratikį? Gal vis dėlto galėtum žvelgti į jį kitomis akimis, pastebėti gerąsias žmogaus savybes? Ypač tie, kuriems patikėtos atsakingos pareigos, privalo pagarbiai vertinti brolius ir kaimenėje niekada neviešpatauti (1 Pt 5:3). Krikščionių bendruomenėje — brolijoje, kurios skiriamasis bruožas yra nuoširdi tarpusavio meilė, — turime daugybę progų rodyti vieni kitiems pagarbą. (Perskaityk Jono 13:34, 35.)

16, 17. a) Kodėl svarbu rodyti pagarbą ne tik tiems, kurie klausosi gerosios naujienos, bet ir priešiškai nusistačiusiems asmenims? b) Kaip galėtume laikytis priesako gerbti visus?

 ¹⁶ Aišku, gerbiame ne vien bendratikius, bet apskritai visus. Krikščionims, savo amžininkams, Paulius rašė: „Kol turime laiko, darykime gera visiems“ (Gal 6:10). Tačiau jei bendradarbis ar bendramokslis elgiasi su mumis užgauliai, vadovautis šiuo principu nelengva. Tokiais atvejais prisiminkime žodžius: „Neapmaudauk dėl nedorėlių“ (Ps 37:1). Suturėdami savyje apmaudą, mes būsime pagarbūs net su priešiškai nusistačiusiais asmenimis. Jei esame nuolankūs, mokėsime ir evangelizacijos tarnyboje atsakyti kiekvienam „romiai ir pagarbiai“ (1 Pt 3:15, Brb). Tiems, kuriems skelbiame gerąją naujieną, apie mūsų pagarbumą daug pasako ir mūsų išvaizda bei apranga.

¹⁷ Tad nestokokime pagarbos nei bendratikiams, nei kitiems žmonėms. Laikykimės priesako: „Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių“ (1 Pt 2:17).

Kaip atsakysi?

Kaip rodome deramą pagarbą

• Jehovai?

• bendruomenės vyresniesiems ir keliaujantiesiems prižiūrėtojams?

• kiekvienam bendruomenės nariui?

• tiems, kuriems skelbiame gerąją naujieną?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Pirmojo amžiaus krikščionys pagarbiai pakluso vadovaujančiajai tarybai

[Iliustracija 24 puslapyje]

Visur vyresnieji gerbia Vadovaujančiosios tarybos paskirtus keliaujančiuosius prižiūrėtojus