Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Jūros giesmė“ — rankraštis, užpildęs istorijos spragą

„Jūros giesmė“ — rankraštis, užpildęs istorijos spragą

„Jūros giesmė“ — rankraštis, užpildęs istorijos spragą

JERUZALĖJE įsikūręs Izraelio muziejus 2007-ųjų gegužės 22-ąją pateikė naują eksponatą — hebrajišką rankraštį, datuojamą septintuoju—aštuntuoju mūsų eros amžiumi. Išlikusį fragmentą sudaro Išėjimo 13:19—16:1 tekstas. Čia yra ir vadinamoji „Jūros giesmė“ — pergalės himnas, kurį prie Raudonosios jūros giedojo stebuklingai išsigelbėję izraelitai. Kuo reikšmingas šis, dabar jau iškeltas į dienos šviesą, rankraštis?

Labiausiai verta dėmesio tai, kokiam laikotarpiui rankraštis priskiriamas. Negyvosios jūros ritiniai buvo surašyti tarp trečiojo amžiaus prieš mūsų erą ir pirmojo mūsų eros amžiaus. Juos atrado tik prieš kokius šešiasdešimt metų. O iki tol seniausias žinomas Biblijos hebrajiškosios dalies rankraštis buvo Alepo kodeksas, datuojamas 930-aisiais mūsų eros metais. Iš tarpinio kelių šimtų metų laikotarpio daugiau hebrajiškosios Biblijos nuorašų, išskyrus vieną kitą skiautę, rasti nepavyko.

Džeimsas Snaideris, Izraelio muziejaus direktorius, sako: „Jūros giesmės rankraštis užpildo istorijos spragą tarp Negyvosios jūros ritinių [...] ir Alepo kodekso.“ Šis rankraštis, anot jo, greta kitų senovinių Biblijos nuorašų „yra unikalus teksto autentiškumo pavyzdys“.

Rankraštis, apie kurį čia kalbame, tikriausiai buvo tarp daugelio manuskriptų, atrastų XIX amžiaus pabaigoje Egipte, vienoje Kairo sinagogoje. Paskui pateko į privačią hebrajiškų Biblijos rankraščių kolekciją. Savininkas nenutuokė, kokį lobį turi, ir tik praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje vieno specialisto padedamas sužinojo tikrąją jo vertę. Radinys buvo datuotas radioaktyviosios anglies metodu ir padėtas į archyvą, o dabar eksponuojamas Izraelio muziejuje.

Štai kaip apie naująjį eksponatą atsiliepė Adolfas Roitmanas, vadovaujantis Izraelio muziejaus skyriui, vadinamam Knygos Šventove (atsakingas ir už Negyvosios jūros ritinius): „Jūros giesmės rankraštis liudija, kaip kruopščiai masoretai ilgus amžius perrašinėjo Bibliją. Tiesiog negali atsistebėti, kad net savitas Jūros giesmės stilius iki šių dienų išliko nepakitęs, toks pat, koks buvo septintajame—aštuntajame šimtmetyje.“

Biblija yra Dievo įkvėptas Žodis ir, aišku, pats Jehova pasirūpino, kad ji būtų išsaugota. Šventuosius raštus perrašinėtojai kopijavo itin preciziškai. Taigi mūsų turima Biblija — visiškai patikima.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Courtesy of Israel Museum, Jerusalem