Sekdami Jėzumi „priešinkitės velniui“

„Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (JOK 4:7).

1. Kieno puolamas žemėje Jėzus žinojo būsiąs ir kokia šios priešpriešos baigtis?

JĖZUS KRISTUS žinojo būsiąs Šėtono puolamas. Apie tai bylojo Dievo žodžiai, ištarti gyvatei, tikriau tam, kuris ja pasinaudojo, — maištaujančiam nedoram dvasiniam asmeniui: „Nesantaiką sukelsiu tarp tavęs ir moteriškės [Jehovos organizacijos dangiškosios dalies], tarp tavo vaisiaus ir jos vaisiaus: šis [Jėzus Kristus] kirs tau į galvą, o tu kirsi jam į kulnį“ (Pr 3:14, 15, Jr; Apr 12:9). Įgėlimas Jėzui į kulną reiškė tik laikiną žalą: žemėje jis buvo nužudytas, bet Jehova prikėlė jį ir suteikė dangiškąją šlovę. Kirtis gyvatei į galvą reiškia, kad Šėtonui bus suduotas mirtinas smūgis, tai yra jo laukia amžina pražūtis. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:31, 32; Hebrajams 2:14.)

2. Kodėl Jehova neabejojo, kad Jėzus pergalingai pasipriešins Šėtonui?

² Jehovai buvo visiškai aišku, kad Jėzus žemėje savo užduotį atliks iki galo ir atrems Šėtono užmačias. Kodėl Jehova tuo neabejojo? Dievas, jau prieš amžių amžius sukūręs Jėzų, stebėjo jį ir matė: šis jo talkininkas, „visos Kūrinijos pirmagimis“, liks klusnus ir ištikimas (Pat 8:22-31; Kol 1:15). Todėl kai Jėzus buvo siųstas į žemę ir Šėtonui leista jį išbandyti  iki mirties, Dievas žinojo, jog šioje kovoje nugalėtojas bus jo viengimis Sūnus (Jn 3:16).

Jehova saugo savo tarnus

3. Kaip Šėtonas žiūri į Jehovos tarnus?

³ Jėzus pasakė, kad Šėtonas yra „šio pasaulio kunigaikštis“, ir įspėjo savo mokinius, kad bus persekiojami kaip jis pats (Jn 12:31; 15:20). Piktojo valdomas pasaulis nekenčia tikrųjų krikščionių, nes jie tarnauja Jehovai ir yra teisumo šaukliai (Mt 24:9; 1 Jn 5:19). Pagrindinis Šėtono taikinys yra likutis pateptųjų, valdysiančių su Kristumi jo dangiškojoje Karalystėje. Šėtonas taip pat nusitaikęs į daugybę Jehovos liudytojų, puoselėjančių viltį amžinai gyventi žemės rojuje. Dievo Žodis perspėja: „Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8).

4. Kas liudija, kad Dievo tarnai šiais laikais atsilaiko prieš Šėtono puldinėjimus?

⁴ Mes, Jehovos Dievo remiama organizacija, atsilaikome prieš Šėtono puldinėjimus. Pagalvokime apie kai kuriuos istorinius faktus. Praėjusį šimtmetį sutrypti Jehovos liudytojus buvo pasišovusi ne viena žiauri diktatūra. Bet Dievo tarnų skaičius žemėje didėja ir dabar jau siekia beveik septynis milijonus, susibūrusius į daugiau kaip 100000 bendruomenių. O Jehovos tautą persekioję nuožmūs režimai žlugo.

5. Kaip Jehovos tarnams tesimas pažadas, užrašytas Izaijo 54:17?

⁵ Kalbėdamas apie senovės Izraelio bendriją kaip apie savo „moterį“, Dievas pažadėjo: „Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs“ (Iz 54:6, 17, Brb). Tas pažadas dabar, „paskutinėmis dienomis“, tesimas Jehovos tarnams visoje žemėje (2 Tim 3:1-5, 13). Mes ir toliau atremiame Šėtono puolimus ir nėra tokio ginklo, su kuriuo jam pavyktų pražudyti Jehovos tautą, nes pats Aukščiausiasis mūsų pusėje (Ps 118:6, 7).

6. Kas, pasak Danieliaus pranašystės, laukia Šėtono valdžios?

⁶ Sparčiai artėja visos šios ydingos sistemos pabaiga ir tada Šėtono valdžios neliks nė žymės. Danielius, Dievo įkvėptas, užrašė pranašystę: „Anų [mūsų laikais esamų] karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę [danguje], kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas [dabartines] karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Dan 2:44). Kai tai įvyks, ir Šėtono, ir netobulų žmonių valdžia bus pašalinta. Šėtono santvarkos elementai visi ligi vieno pražus amžinai ir Dievo Karalystė valdys žemę niekieno netrukdoma. (Perskaityk 2 Petro 3:7, 13.)

7. Iš kur žinome, kad kiekvienas Jehovos tarnas gali atsilaikyti prieš Šėtono atakas?

⁷ Jehovos organizacija, be jokios abejonės, bus išsaugota ir toliau dvasiškai klestės. (Perskaityk Psalmyno 125:1, 2.) O kaip su mumis? Dievo Žodis byloja, jog mes, kaip ir Jėzus, tikrai galime atremti Šėtono puolimus. Štai pranašystėje, paties Kristaus pasakytoje per apaštalą Joną, tvirtinama, jog „milžiniška minia“, tai yra tie, kurie puoselėja žemišką viltį, nors ir puolami Šėtono, pergyvens šios sistemos galą. Jie, kaip sakoma Šventajame Rašte, šaukia: „Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio [Jėzaus Kristaus]!“ (Apr 7:9-14). Rašoma, kad pateptieji  nugali Šėtoną, o jų draugai, „kitos avys“, irgi atsilaiko prieš piktojo atakas (Jn 10:16; Apr 12:10, 11). Bet čia reikia uolių pastangų ir karštai melsti Dievą ‘gelbėti nuo piktojo’ (Mt 6:13, Jr, išnaša).

Geriausias pavyzdys, kaip pasipriešinti Šėtonui

8. Koks buvo pirmasis iš Biblijoje paminėtų gundytojo siūlymų Jėzui dykumoje ir ką Kristus atsakė?

⁸ Šėtonas, žinia, mėgino palaužti Jėzaus ištikimybę. Dykumoje piktasis jį gundė norėdamas priversti nebepaklusti Jehovai. Bet Jėzus paliko geriausią pavyzdį, kaip pasipriešinti Šėtonui. Štai ten išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir naktų, Jėzus tikriausiai buvo labai išalkęs. „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“, — pasiūlė Šėtonas. Bet Jėzus nesutiko Dievo jam duotą galią panaudoti savo tikslams, todėl atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’“ (Mt 4:1-4; Įst 8:3).

9. Kodėl turime priešintis Šėtonui, norinčiam pakreipti į bloga mūsų natūralius fizinius troškimus?

⁹ Šiandien Šėtonas, žinodamas natūralius fizinius žmogaus troškimus ir tuo naudodamasis, irgi stengiasi suvilioti Jehovos tarnus. Todėl būkime ryžtingai nusiteikę nepasiduoti seksualinėms pagundoms, kurių šiame sugedusiame pasaulyje tyko itin daug. Dievo Žodyje pabrėžiama: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei sanguliautojai su vyrais [...] nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Kor 6:9, 10). Visiškai aišku, kad paleistuviui, nenorinčiam keisti savo elgesio, nebus leista gyventi naujajame pasaulyje.

10. Koks buvo kitas, kaip rašoma Mato 4:5, 6, Šėtono mėginimas palaužti Jėzaus ištikimybę Dievui?

¹⁰ Apie kitą Jėzaus gundymą dykumoje Šventasis Raštas kalba taip: „Velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’“ (Mt 4:5, 6). Gal tai ir būtų buvusi įspūdinga demonstracija, kad Jėzus yra Mesijas. Bet iš tikrųjų tokiam netinkamam poelgiui, rodančiam asmens išdidumą, Dievas nebūtų pritaręs. Čia Jėzus irgi liko ištikimas Jehovai ir atsakė Šventojo Rašto žodžiais: „Taip pat parašyta:  ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’“ (Mt 4:7; Įst 6:16).

11. Kaip Šėtonas gali mus gundyti ir kokios tada būtų pasekmės?

¹¹ Šėtonas gali gundyti ir mus siekti žmonių pritarimo: mėgdžioti pasaulį savo apranga ir išvaizda arba pasinerti į abejotinos vertės pramogas. Bet jeigu nepaisysime Biblijos priesakų ir darysime, kas įprasta pasaulyje, ar galime tikėtis, jog angelai apsaugos nuo netinkamo elgesio padarinių? Prisiminkime, kaip buvo su karaliumi Dovydu. Nors jis, nusidėjęs su Batšeba, atgailavo dėl nuodėmių, turėjo kęsti karčias savo nuopuolio pasekmes (2 Sam 12:9-12). Nemėginkime Jehovos, kaip nedera, pavyzdžiui, bičiuliaudamiesi su pasauliu. (Perskaityk Jokūbo 4:4; 1 Jono 2:15-17.)

12. Apie kokį gundymą rašoma Mato 4:8, 9 ir kaip jį atrėmė Dievo Sūnus?

¹² Šėtonas dykumoje dar mėgino Jėzų siūlydamas jam politinę valdžią. Parodęs Jėzui viso pasaulio karalystes ir jų didybę, pasakė: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“ (Mt 4:8, 9). Koks įžūlumas — geisti garbinimo, kurio vertas tik Jehova, ir lenkti į neištikimybę patį Jėzų! Vis puoselėdamas savyje troškimą būti garbinamas, tas kadaise Dievui ištikimas angelas virto nuodėmingu, godžiu, blogio kupinu gundytoju, Šėtonu (Jok 1:14, 15). O Jėzus, visai kitaip nei anas, buvo pasiryžęs likti ištikimas savo dangiškajam Tėvui, todėl griežtai tarė: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“ Aiškiais, tvirtais žodžiais Jėzus vėl pasipriešino piktajam. Dievo Sūnus nenorėjo priklausyti pasauliui, kuriame viešpatauja Šėtonas, ir nė nemanė garbinti jo valdovo (Mt 4:10; Įst 6:13; 10:20).

„Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“

13, 14. a) Ką Šėtonas, rodydamas Jėzui viso pasaulio karalystes, pasiūlė? b) Kaip piktasis stengiasi mus sugadinti?

¹³ Rodydamas Jėzui pasaulio karalystes, Šėtonas pasiūlė jam tokią valdžią, kokios žmogus dar nebuvo turėjęs. Gundytojas vylėsi, kad Jėzus susižavės tuo, ką regi, ir panorės tapti galingiausiu politiniu žemės valdovu. Šiandien Šėtonas nesiūlo mums karalysčių, tačiau sugadinti mūsų mąstymą, suvilioti per tai, ką matome bei girdime, labai stengiasi.

¹⁴ Šį pasaulį valdo Šėtonas, vadinasi, jo rankose ir viešoji informacija. Užtat nenuostabu, kad į visa, ką pasaulis siūlo žiūrėti, klausytis, skaityti, įmaišoma amoralumo bei smurto elementų. Reklama kursto geismą pirkti gausybę daiktų, kurių mums nė nereikia. Taip piktasis nuolat vilioja žmogų materialistiniu masalu, prikaustančiu regą, klausą, protą. Tad nežiūrėti, nesiklausyti, neskaityti to, ką Biblija smerkia, yra tolygu sakyti: „Eik šalin, šėtone!“ Šitaip sekame Jėzumi — tvirtai, ryžtingai atremiame Šėtono valdomo netyro pasaulio viliones. Kad nepriklausome tokiam pasauliui, aiškiai matosi ir iš mūsų drąsos pasakyti bendradarbiams, bendramoksliams, kaimynams, giminaičiams, kas esame, — Jehovos liudytojai ir Kristaus sekėjai. (Perskaityk Morkaus 8:38.)

15. Kodėl priešintis Šėtonui reiškia nuolat būti budriems?

¹⁵ Po trečio nepavykusio bandymo palaužti Jėzaus ištikimybę Dievui, „velnias nuo jo atsitraukė“ (Mt 4:11). Tačiau neketino liautis mėginęs Jėzaus, nes parašyta: „Visokius gundymus [dykumoje] baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko“ (Lk  4:13). Kai pavyksta atsilaikyti prieš Šėtoną, turime dėkoti Jehovai. Taip pat reikia toliau prašyti Dievą pagalbos, nes piktasis vėl taikysis į mus radęs tinkamą progą — galbūt tada, kai mažiausiai to tikimės. Todėl privalome visada būti budrūs ir nesitraukti iš Jehovos šventos tarnystės, kad ir kokie mėginimai užkluptų.

16. Kokios didžiulės galios mums suteikia Jehova ir kodėl turime jos melsti?

¹⁶ Norėdami atsilaikyti prieš Šėtoną, prašykime ir gausime didžiausios visatoje galios — Dievo šventosios dvasios. Jos stiprinami įveiksime net tai, ko savo jėgomis neįstengtume. Kad Dievas jos suteikia, savo sekėjus patikino Jėzus: „Jei tad jūs, būdami nelabi [netobuli], mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11:13). Vis melskime Jehovą šios pačios stipriausios galios, padedančios ryžtingai priešintis Šėtonui, ir tada pergalė bus mūsų. Nuolat karštai melsdamiesi Dievui taip pat nepamirškime nešioti visą jo dvasinę ginkluotę, kad ‘galėtume išsilaikyti prieš velnio klastas’ (Ef 6:11-18).

17. Koks džiaugsmas padėjo Jėzui atsilaikyti prieš piktąjį?

¹⁷ Atsilaikyti prieš piktąjį Jėzus gebėjo dar dėl vieno dalyko, galinčio stiprinti ir mus. Biblijoje rašoma: „Dėl jam skirto džiaugsmo [Jėzus] nepaisydamas gėdos ištvėrė kančių stulpą ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Hbr 12:2, NW). Jei ir mes remsime Jehovos aukščiausiąją valdžią, šlovinsime jo šventą vardą ir neišleisime iš akių būsimo apdovanojimo — amžinojo gyvenimo, — nepristigsime džiaugsmo. Kaip džiūgausime, kai nei Šėtono, nei visų jo darbų neliks nė pėdsako ir „romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“! (Ps 37:11) Todėl sekdami Jėzaus pavyzdžiu nepaliaukime priešintis Šėtonui. (Perskaityk Jokūbo 4:7, 8.)

Kaip atsakysi?

• Kokie faktai byloja, kad Jehova saugo savo tautą?

• Kaip savo pavyzdžiu Jėzus mokė mus priešintis Šėtonui?

• Kaip tu pats gali pasipriešinti piktajam?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Draugystė su pasauliu supriešintų mus su Dievu

[Iliustracija 31 puslapyje]

Jėzus atmetė Šėtono siūlymą turėti visas pasaulio karalystes