Ar išliksi nepriekaištingas?
Ar išliksi nepriekaištingas?
„Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (JOB 27:5).
1, 2. Kokį statybos projektą mums reikia įgyvendinti ir kokie klausimai kyla?
ĮSIVAIZDUOK: žiūrinėji namo planą. Kaip funkcionaliai viskas suprojektuota! Pagalvoji, koks smagumėlis būtų tau ir visai šeimai gyventi tokiame būste. Bet sakyk, kiek gero iš to, jei tik žiūrėsi ir svajosi, o paties namo, kuriame galėtum įsikurti ir viskuo jame rūpintis, nestatysi?
2 Nepriekaištingumas mums irgi greičiausiai atrodo labai svarbi, patraukli savybė, lemianti daug gera ir patiems, ir artimiesiems. Tik ar bus naudos, jeigu vien gėrėsimės mintyse šia dorybe, bet, taip sakant, paties pastato — krikščioniško nepriekaištingumo — nestatysime ir jo nesaugosime? Šiais laikais nemažai kainuoja įgyvendinti kokį nors statybų projektą (Lk 14:28, 29). Mums statytis minėtą pastatą, tai yra ugdytis gebėjimą būti nepriekaištingiems, irgi reikia laiko ir pastangų, bet to negailėti verta. Čia ir aptarkime tris klausimus. Kaip mums tapti nepriekaištingais krikščionimis? Kaip likti nepriekaištingiems? Ką daryti tam, kuriam vienu metu nebepavyko elgtis nepriekaištingai?
Kaip galime tapti nepriekaištingais žmonėmis?
3, 4. a) Kaip Jehova padeda mums ugdytis gebėjimą elgtis nepriekaištingai? b) Kokiu Jėzaus pavyzdžiu sekdami galime tapti nepriekaištingi?
3 Pirmajame studijų straipsnyje minėjome, kad Jehova suteikė mums garbę patiems rinktis, ar norime būti nepriekaištingi. Laimei, čia jis nepalieka mūsų vienų. Moko, kaip skiepyti sau tokią brangią dorybę, dosniai išlieja šventosios dvasios, įgalinančios vadovautis jo žodžiais (Lk 11:13). Netgi teikia dvasinę apsaugą tiems, kurie stengiasi gyventi nepriekaištingai (Pat 2:7).
4 Kaip Jehova moko mus būti nepriekaištingais žmonėmis? Visų pirma savo Sūnaus, kurį kadaise siuntė į žemę, pavyzdžiu. Jėzus besąlygiškai jam pakluso, buvo „klusnus iki mirties“ (Fil 2:8). Kad ir ką darydamas, Kristus klausė savo dangiškojo Tėvo, net jeigu paisyti jo priesakų buvo itin sunku. „Tebūna ne mano, bet tavo valia!“ — jis pasakė Jehovai (Lk 22:42). Verta pamąstyti: ar turiu tokią pat klusnią dvasią? Jeigu stengiamės būti klusnūs krikščionys ir puoselėti teisingus motyvus, gebėsime tapti nepriekaištingais žmonėmis. Atkreipkime dėmesį į keletą sričių, kur labai svarbu būti klusniems.
5, 6. a) Kokiais žodžiais Dovydas pabrėžė, jog svarbu elgtis nepeiktinai net kai kiti nemato? b) Kokios pinklės šiandien vilioja krikščionį, kai jis vienas, nebesielgti nepriekaištingai?
5 Privalome paklusti Jehovai net tada, kai atrodo, jog mes vienui vieni. Štai ir psalmininkas Dovydas pabrėžė, kaip svarbu elgtis nepeiktinai tada, kai niekas mūsų nemato. (Perskaityk Psalmyno 101:2.) Dovydo, kaip karaliaus, gyvenimas buvo labai viešas. Ko gero, daugybę kartų į jį žiūrėdavo šimtų, net tūkstančių žmonių akys. (Palygink Psalmyno 26:12.) Tokiais momentais karalius, rodydamas gerą pavyzdį tautai, privalėjo elgtis nepriekaištingai (Įst 17:18, 19). Bet Dovydas žinojo, kad ir vienumoje, „savo namuose“, reikia būti nepeiktinam. O kaip mes?
6 Psalmyno 101:3 užrašyti tokie Dovydo žodžiai: „Į nieką, kas žema, niekada nekreipsiu žvilgsnio.“ Šiandien daug niekingų dalykų, kurie gali prikaustyti žvilgsnį, ypač kai aplinkui nieko nėra. Štai ne vienam tikru išmėginimu tampa interneto siūlymai. Kaip lengva susivilioti ir atsidaryti nepadoraus, gal net pornografinio, turinio tinklalapį. Bet ar asmuo, taip darydamas, paklūsta Dievui, įkvėpusiam Dovydą užrašyti minėtus žodžius? Pornografija žmogų žaloja: jis tampa godus blogų geidulių, sąžinė gadinama, santykiai su sutuoktiniu pašlyja, prasideda asmenybės degradacija (Pat 4:23; 2 Kor 7:1; 1 Tes 4:3-5).
7. Koks patikinimas, užrašytas Šventajame Rašte, padėtų laikytis nepriekaištingai, kai esame vieni?
7 Žinia, joks Jehovos tarnas nebūna absoliučiai vienas. Mus su meile stebi dangiškasis Tėvas. (Perskaityk Psalmyno 11:4.) Kaip malonu jam matyti tave nepasiduodantį vilionei! Savo elgesiu rodai klausąs Jėzaus įspėjimo, užrašyto Mato 5:28. Tvirtų tvirčiausiai nusistatyk nežiūrėti nieko, kas tik lenkia tave į bloga. Puikios nepriekaištingo žmogaus reputacijos nesuteršk žiūrėdamas ar skaitydamas pornografiją!
8, 9. a) Kodėl Danieliui ir jo draugams buvo nelengva elgtis nepriekaištingai? b) Kuo šiandien jauni krikščionys džiugina Jehovą ir savo bendratikius?
8 Elgtis nepriekaištingai, tai yra paklusti Jehovai, galime ir tada, kai mus supa pasaulio žmonės. Pagalvok apie Danielių ir tris jo draugus. Jaunuoliai buvo išvesti į Babilono nelaisvę. Šie keturi hebrajai čia gyvendami tarp tų, kurie mažai težinojo apie Jehovą arba išvis nieko apie jį nenutuokė, buvo verčiami valgyti maistą, draudžiamą Dievo įstatymo. Tokiomis aplinkybėmis jie lengvai galėjo leistis į kompromisą. Juk šalia nebuvo nei tėvų, nei tautos seniūnų, nei kunigų. Kas matys, ką jie daro? Matys pats Jehova. Todėl jaunuoliai, nepabūgę spaudimo bei rizikos, ryžtingai nusiteikė paklusti Aukščiausiajam (Dan 1:3-9).
9 Visame pasaulyje jauni Jehovos liudytojai irgi taip elgiasi: paiso krikščionims privalomų Dievo normų ir nepasiduoda blogam bendraamžių poveikiui. Jaunuoliai, kai jūs atsisakote vartoti narkotikus, griebtis smurto, keiktis, paleistuvauti bei daryti kitokias nedorybes, paklūstate Jehovai. Taip jūs išsaugote nepriekaištingo žmogaus reputaciją. Tai tik į gera jums patiems ir teikia džiaugsmą Jehovai, taip pat bendratikiams! (Ps 110:3, Brb)
10. a) Dėl kokio klaidingo požiūrio į paleistuvystę kai kurie jaunuoliai nustojo elgtis nepeiktinai? b) Kaip mes, norėdami būti nepriekaištingi, saugomės paleistuvystės?
10 Būkime klusnūs krikščionys ir tada, kai bendraujame su kitos lyties asmenimis. Gerai žinome, kad Dievo Žodis draudžia intymius santykius tarp nesusituokusiųjų. Vis dėlto nesunku prarasti klusnią dvasią ir tapti nebeklusniam. Štai kai kurie jaunuoliai pradeda užsiiminėti oraliniu bei analiniu seksu, tarpusavyje masturbuotis manydami, jog tokie veiksmai ne itin blogi, esą tai nėra tikras lytinis aktas. Šie jaunuoliai pamiršta arba nekreipia dėmesio, kad Biblijoje žodis, reiškiantis paleistuvystę, nusako visus minėtus veiksmus; už juos asmuo gali būti atskirtas nuo krikščionių bendruomenės. * Blogiausia, kad tokie nuodėmiautojai nelaiko būtinybe elgtis nepeiktinai. Bet mes stengiamės likti nepriekaištingi, todėl neieškome dingsties, kuria būtų galima pateisinti ydingą elgseną. Nenorime išmėginti, kiek galima nebaudžiamiems artintis prie ribos, už kurios jau įpuolama į nuodėmę. Nesvarstome, kokių teisminių nuobaudų susilauktume nusižengdami. Verčiau sutelkiame dėmesį į tai, kuo galėtume Jehovą džiuginti, ir iš tolo vengiame darbų, kuriais jį skaudintume. Užuot matavę, taip sakant, atstumą iki nuodėmės, sukame priešinga kryptimi ir ‘bėgame nuo paleistuvystės’ (1 Kor 6:18, Jr). Iš to matyti, kad tikrai esame nepriekaištingi žmonės.
Kas mums padės išlikti nepriekaištingiems?
11. Kodėl kiekvienas klusnaus krikščionio poelgis yra svarbus? Pailiustruok.
11 Kadangi elgtis nepeiktinai padeda klusnumas, vadinasi, nepriekaištingi liksime, jei visados stengsimės būti klusnūs. Vienintelis klusnaus krikščionio poelgis gali atrodyti menkas dalykas, bet ilgainiui iš tokių veiksmų susiformuoja nepriekaištinga elgsena. Čia yra kaip su plytomis: viena lyg ir mažai ko verta, bet kruopščiai mūrijant plytą prie plytos iškyla gražus namas. Tad jeigu savo klusnumą rodysime ir vienu, ir kitu, ir tolesniais poelgiais, gebėsime išlikti nepriekaištingi (Lk 16:10).
12. Kokį nepriekaištingo žmogaus pavyzdį paliko Dovydas, nors ir kentė skriaudą, neteisybę?
12 Mūsų nepriekaištingumas ypač akivaizdus, kai užklumpa sunkumai, patiriame skriaudą ar neteisybę. Prisiminkime, ką teko ištverti Dovydui. Jį, dar visai jauną, persekiojo pats karalius, beje, privalėjęs atstovauti Aukščiausiajam valdovui, Jehovai. Karalius Saulius, praradęs Jehovos malonę, degė pavydu Dovydui — Dievo išrinktajam. Kurį laiką Saulius tebeviešpatavo ir Dovydui gaudyti pasitelkė net Izraelio kariuomenę. Jehova leido, kad tai tęstųsi keletą metų. Ar Dovydas nusivylė Dievu? Ar manė, kad tuščia ilgiau kęsti vargą? Ne, jis liko pagarbus Sauliui, kaip Dievo pateptam valdovui, ir nekeršijo, kai pasitaikė tokia proga (1 Sam 24:3-8).
13. Kaip galime išlikti nepriekaištingi, kai mus įžeidžia?
13 Koks įtaigus Dovydo pavyzdys mums! Juk mūsų pasaulinę organizaciją sudaro netobuli žmonės, ir kas nors iš jų gali pasielgti su kitu neteisingai, gal net sulaužyti krikščionišką ištikimybę. Mes, tiesa, esame labai palaiminti gyvendami tokiu laiku, kai neįmanoma, kad visa Jehovos garbintojų bendruomenė nueitų klystkeliais (Iz 54:17, Brb). Tačiau kaip tada, jei kuris bendratikis mus nuvils ar įžeis? Jeigu tam asmeniui jausime širdyje kartėlį, kyla pavojus, kad savo priedermės Dievui — elgtis nepriekaištingai — nebevykdysime. Jei kiti ir pasielgia netinkamai, tai nėra priežastis nusivilti Dievu ar net palikti tiesos kelią (Ps 119:165). Ištverdami mėginimus liksime nepriekaištingi.
14. Kaip nepriekaištingos reputacijos krikščionis priima organizacines ir mokymo naujoves?
14 Likti nepriekaištingi taip pat gebėsime, jeigu neieškosime priekabių, vengsime kritikos. Šitaip rodysime savo ištikimybę Jehovai. Jis dabar kaip niekad laimina savo tarnus. Istoriniu požiūriu tyras Dievo garbinimas pirmą kartą yra iškeltas taip aukštai visoje žemėje (Iz 2:2-4). Kai gauname naują kai kurių Biblijos eilučių paaiškinimą arba kai patobulinama organizacinė tvarka, noriai viską priimkime ir tam pritarkime. Juk mes džiaugiamės matydami, kaip dvasinė šviesa ryškėja (Pat 4:18). Jei ką nors iš tokių naujovių sunkoka perprasti, prašykime Jehovą mums padėti. Tad išlikime klusnūs ir nepriekaištingi krikščionys.
Ką daryti, jei nebepavyko elgtis nepriekaištingai?
15. Kas vienintelis gali sukliudyti tau likti nepriekaištingam?
15 Čia klausimas rimtas, argi ne? Pirmame studijų straipsnyje pasakyta, kad nepriekaištingumas — būtina krikščionio dorybė. Be šito nutrūktų ryšys su Jehova ir nebeturėtume jokios tikros vilties. Kiekvienas gerai įsisąmoninkime štai ką: pasaulyje yra vienintelis asmuo, kuris gali sukliudyti man likti nepriekaištingam, — aš pats. Šią tiesą gerai žinojo Jobas. Jis pasakė: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Job 27:5). Jei tu irgi esi kupinas tokio ryžto ir jeigu puoselėji artumą su Jehova, niekas nesutrukdys tau išlikti nepriekaištingam (Jok 4:8).
16, 17. a) Kokią klaidą kartais daro sunkiai nusidėjęs asmuo? b) Ko imtis yra teisinga?
16 Vis dėlto kai kam nepavyksta išlikti nepriekaištingam. Kaip apaštalų laikais, taip ir šiandien kuris nors krikščionis ima nuodėmiauti. Ar padėtis visai beviltiška, jei taip atsitiko ir su tavimi? Anaiptol. Ką daryti? Gal pirmiausia nusistatykime, ko nedaryti. Asmuo savo blogą darbą linkęs nuslėpti nuo tėvų, bendratikių, vyresniųjų. Bet Biblija mums primena: „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Pat 28:13). Krikščionis, kuris stengiasi slėpti savo nuodėmes, daro tragišką klaidą, nes nuo Dievo nieko nenuslėps. (Perskaityk Hebrajams 4:13.) Kai kas gyvena net dvilypį gyvenimą: nors tariasi tarnaująs Jehovai, eina nuodėmės keliu. Tai jau visai priešinga kryptis nei kelias be priekaišto. Jehovai nemiela, kai jį garbina asmuo, slepiantis savo sunkias nuodėmes. Tokia veidmainystė jį rūstina (Pat 21:27; Iz 1:11-16).
17 Jei krikščionis sunkiai nusideda, visiškai aišku, ką jis turi daryti. Pats metas kreiptis pagalbos į krikščionių vyresniuosius. Jehova nurodė, kaip padėti žmogui, kai jis dvasiškai pasiligoja. (Perskaityk Jokūbo 5:14.) Nesibijok galimo sudrausminimo ar pataisymo, nes tai padės atgauti dvasinę sveikatą. Argi supratingas žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus, nesiryžta ištverti trumpalaikio skausmo, kai jam leidžiami vaistai arba daroma operacija? (Hbr 12:11)
18, 19. a) Kaip Dovydo pavyzdys liudija, kad vėl galima tapti nepriekaištingam? b) Ką tu, turėdamas omenyje savo nepriekaištingumą, esi nusiteikęs daryti?
18 Ar yra vilties visiškai atsigauti? Ar įmanoma atgauti nepriekaištingo žmogaus reputaciją? Čia vėl atkreipkime dėmesį į Dovydo pavyzdį. Jis sunkiai nusidėjo. Geidulingai žvelgė į kito žmoną, svetimavo su ja ir pražudė niekuo nekaltą jos sutuoktinį. Argi pasakytum, kad tuo metu Dovydas buvo vyras be priekaištų? Bet ar jis pateko į visai beviltišką padėtį? Dovydui reikėjo griežtos drausmės ir nusidėjėlis jos sulaukė. Tada Jehova dėl nuoširdžios Dovydo atgailos parodė jam gailestingumą. Drausminimas šiam vyrui buvo į naudą ir jis, paklusdamas Dievui visuose keliuose, vėl tapo nepriekaištingas. Tokia jo patirtis byloja, kokie tikri yra žodžiai, užrašyti Patarlių 24:16: „Nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia.“ Kas gi paskui, kai jis atsitiesia? Įsiklausyk, ką Saliamonui apie Dovydą po jo mirties pasakė Jehova. (Perskaityk 1 Karalių 9:4.) Dievas paminėjo jį kaip nepriekaištingai dorą žmogų. Jehova išties gali apvalyti atgailaujantį nusidėjėlį net nuo sunkiausios nuodėmės (Iz 1:18).
19 Taigi ir tu, paklusdamas Dievui iš meilės, būsi nepriekaištingas žmogus. Laikykis ištvermingai, o jeigu sunkiai nusidėjai, atgailauk visa širdimi. Kokia brangi dorybė yra krikščionio nepriekaištingumas! Kiekvienas nusiteikime daryti, ką ir Dovydas, sakęs: „Aš nepeiktinai elgiuos“ (Ps 26:11, Jr).
[Išnaša]
Kaip atsakysi?
• Kaip gali būti nepriekaištingas žmogus?
• Kaip išlikti nepriekaištingam?
• Kaip įmanoma atgauti nepriekaištingo asmens reputaciją?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 8 puslapyje]
„LABAI GRAŽUS POELGIS“
Taip apie nepažįstamą jaunuolę pasakė viena būsima mama. Ši, jau penktą mėnesį nėščia moteris, buvo užėjusi į valgyklą, o paskui, po kelių valandų, susivokė, kad tenai paliko savo piniginę su 2000 dolerių. Paprastai ji nesinešiodavo tiek daug pinigų, todėl juos praradusi, kaip vėliau pati sakė vietinio laikraščio korespondentui, labai nusiminė. Bet viena jaunuolė tą piniginę rado ir tuoj pat ėmė ieškoti, kas galėjo pamesti. Kai nepavyko, mergina nunešė radinį į policijos nuovadą ir galiausiai jis buvo grąžintas savininkei. „Tai išties labai gražus poelgis“, — džiaugėsi dėkinga moteris. Kodėl jaunuolė taip stengėsi grąžinti rastus pinigus? Laikraštyje buvo parašyta, kad mergina yra Jehovos liudytoja ir kad „ši religija, jos išpažįstama nuo mažumės, moko ją elgtis nepriekaištingai“.
[Iliustracija 9 puslapyje]
Net ir mėginami jaunuoliai gali likti nepriekaištingi
[Iliustracija 10 puslapyje]
Dovydas vienu tarpsniu pasielgė peiktinai, bet paskui atsitiesė
