Ar suvoki, kokį ypatingą vaidmenį Dievas yra Jėzui skyręs?
Ar suvoki, kokį ypatingą vaidmenį Dievas yra Jėzui skyręs?
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (JN 14:6).
1, 2. Kodėl turėtume pasidomėti, kokį ypatingą vaidmenį Dievas yra Jėzui skyręs?
DAŽNAS žmogus stengiasi kuo nors pasižymėti, išsiskirti iš aplinkinių, bet, kaip rodo ištisų tūkstantmečių istorija, tai pavyksta nedaugeliui. Vos vienas kitas tegali pagrįstai tvirtinti esąs išskirtinis. O štai Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra daug kuo ypatingas.
2 Kodėl turėtume pasidomėti, kokį nepaprastą vaidmenį Dievas yra Jėzui skyręs? Todėl, kad nuo šito priklauso mūsų ryšys su Jehova, dangiškuoju Tėvu. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, — pasakė Jėzus. — Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14:6; 17:3). Taigi ir pakalbėkime, kuo Jėzus ypatingas. Aptarę šį klausimą, dar labiau vertinsime visa, ką jis Dievo įgaliotas daro.
„Viengimis Sūnus“
3, 4. a) Kodėl galima sakyti, kad Jėzus, viengimis Sūnus, yra ypatingas? b) Kuo nepaprastas Jėzaus vaidmuo kūrimo darbuose?
3 Jėzus nėra tiesiog vienas iš daugybės Dievo sūnų. Jis — „Dievo viengimis Sūnus“ (Jn 3:16, 18). Graikišku žodžiu, išverstu „viengimis“, pasakoma, jog asmuo yra vienintelis tokios prigimties, ypatingas, unikalus. Jehova turi šimtus milijonų dvasinių sūnų. Kuo tad unikali Jėzaus prigimtis?
4 Jėzus ypatingas tuo, kad vienintelis yra tiesiogiai sukurtas paties Tėvo. Jis — pats pirmas Sūnus, „visos Kūrinijos pirmagimis“ (Kol 1:15). Kitais žodžiais tariant, jis yra „Dievo kūrybos Pradžia“ (Apr 3:14). Paskui viengimis Sūnus prisidėjo prie kūrimo darbų ir vėlgi gavo ypatingą vaidmenį. Jis nebuvo nei Kūrėjas, nei kūrinijos Pradininkas. Bet Jehova viskam sukurti jį pasitelkė kaip įgaliotinį. (Perskaityk Jono 1:3.) Apaštalas Paulius rašo: „Mes turime tik vieną Dievą — Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį — Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį“ (1 Kor 8:6).
5. Kaip dar Šventasis Raštas paliudija ypatingą Jėzaus vaidmenį?
5 Jėzus ypatingas ir daugelyje kitų sričių. Kokių dar nepaprastų įgaliojimų nuo Dievo jis turi, byloja įvairūs prievardžiai bei epitetai, jam taikomi Šventajame Rašte. Dabar patyrinėkime penketą jų iš Biblijos graikiškųjų knygų. *
„Žodis“
6. Kodėl Jėzų tinka vadinti „Žodžiu“?
6 Perskaityk Jono 1:14. Kodėl Jėzus vadinamas „Žodžiu“ (graikiškai — logos)? Šis prievardis nusako vieną jam patikėtą užduotį. Nuo tada, kai atsirado daugiau mąstančių esybių, Jehova per savąjį Sūnų ėmė perdavinėti žinias ir nurodymus kitiems dvasiniams sūnums. Per jį Dievo žodžiai pasiekia ir žmones žemėje. Kad Jėzus tikrai yra Žodis — Atstovas, kalbantis Dievo vardu, — matome ir iš to, ką sykį jis pasakė žydams: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos“ (Jn 7:16, 17). Net sugrįžęs į dangų ir tapęs nepaprastai šlovingas, Jėzus tebėra vadinamas „Dievo Žodžiu“ (Apr 19:11, 13, 16).
7. Kaip galėtume rodyti tokį nuolankumą kaip Jėzus, tarnaujantis „Žodžiu“?
7 Tik pagalvok, ką šis prievardis byloja. Nors Jėzus yra išmintingiausias iš visų Jehovos kūrinių, savo paties išmintimi nesiremia. Jis kalba, kaip Tėvo pamokytas, ir visą šlovę skiria Jehovai. Sau garbės neprisiima (Jn 12:50). Koks puikus, sektinas pavyzdys! Mums juk irgi yra patikėta svarbi užduotis — ‘skelbti gerąją naujieną’ (Rom 10:15). Įsižiūrėkime, kokį nuolankumą Jėzus parodė, ir nekalbėkime iš savo galvos. Garsindami Šventojo Rašto žinią, kurią priėmęs žmogus gali išsigelbėti, vadovaukimės taisykle: „Nieko daugiau, negu parašyta“ (1 Kor 4:6).
„Amen“
8, 9. a) Ką reiškia žodis „amen“ ir kodėl Jėzus vadinamas „Amen“? b) Kaip Jėzus atliko „Amen“ vaidmenį?
8 Perskaityk Apreiškimo 3:14. Kodėl Jėzus vadinamas „Amen“? Žodis „amen“ yra transliteruotas iš hebrajų kalbos ir išvertus reiškia „tebūnie“, „iš tikrųjų“. Tai vedinys iš pamatinio hebrajiško žodžio, reiškiančio „būti ištikimam“, arba „patikimam“. Tuo pačiu žodžiu nusakoma ir Jehovos ištikimybė (Įst 7:9; Iz 49:7). Kuo tad Jėzus ypatingas, kad jam skirtas prievardis „Amen“? Pažiūrėkime, kas apie tai pasakyta 2 Korintiečiams 1:19, 20: „Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme [...], anaiptol nebuvo ir ‘taip’, ir ‘ne’, bet jame buvo tik ‘taip’. Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra ‘taip’. Todėl per jį skamba ir mūsų ‘Amen’ Dievo garbei.“
9 Jėzus yra visų Dievo pažadų „Amen“, kitaip tariant, užtvirtinimas. Atėjęs į žemę, savo nepriekaištingu gyvenimu ir pasiaukojama mirtimi jis įrodė, kad Jehovos pažadai esti patikimi, ir sudarė sąlygas išsipildyti viskam, kas pažadėta. Likdamas Tėvui ištikimas, Jėzus taip pat atrėmė Šėtono priekaištą, apie kurį žinome iš Jobo knygos, — esą Dievo tarnas, kęsdamas skausmą, netekęs turto ir kitaip mėginamas, Aukščiausiojo išsižadės (Job 1:6-12; 2:2-7). Į šį kaltinimą pirmagimis Sūnus atsakė geriausiai iš visų Dievo kūrinių — nenuginčijamai. Be to, Jėzus įtaigiausiai paliudijo ir dar svarbesnėje byloje: patvirtino, kad teisė į visavaldystę priklauso Jehovai.
10. Kaip galėtume sekti Jėzumi, atliekančiu ypatingą „Amen“ vaidmenį?
10 Kaip galėtume sekti Jėzumi, atliekančiu ypatingą „Amen“ vaidmenį? Likime ištikimi Jehovai, remkime jo visavaldystę. Šitaip mes darysime, ko esame prašomi Patarlių 27:11: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“
„Naujosios Sandoros Tarpininkas“
11, 12. Kodėl galima sakyti, kad Jėzus yra neprilygstamas Tarpininkas?
11 Perskaityk 1 Timotiejui 2:5, 6. Jėzus yra vienintelis „Dievo ir žmonių Tarpininkas“, taip pat „Naujosios Sandoros Tarpininkas“ (Hbr 9:15; 12:24). Beje, tarpininku vadinamas ir Mozė, tarpininkavęs sudarant Įstatymo sandorą (Gal 3:19). Kodėl tad sakome, jog Jėzus yra neprilygstamas Tarpininkas?
12 Žodžiu „tarpininkas“ iš originalo kalbos yra išverstas terminas, vartojamas teisės srityje. Čia juo pasakoma, kad Jėzus yra juridinis Tarpininkas (arba notaras) naujosios sandoros, kurios pagrindu susikūrė nauja tauta, „Dievo Izraelis“ (Gal 6:16). Ši tauta susideda iš dvasia pateptųjų krikščionių, išrinktų tarnauti danguje ‘karališkąja kunigija’ (1 Pt 2:9; Iš 19:6). Įstatymo sandora, kurios tarpininku buvo Mozė, tokios tautos nesukūrė.
13. Kuo reikšmingas Jėzaus, kaip Tarpininko, vaidmuo?
13 Kuo reikšmingas Jėzaus, kaip Tarpininko, vaidmuo? Naujosios sandoros dalininku Jehova žmogų pašaukia Jėzaus kraujo kaina ir tik dėl Jėzaus aukos pripažįsta asmenį teisiu (Rom 3:24; Hbr 9:15). Paskui Dievas jau gali priimti jį į naująją sandorą ir šis įgyja viltį, kaip ir kiti sandoros dalininkai, tapti karaliumi ir kunigu danguje. Jėzus, jų Tarpininkas, padeda šiems krikščionims išlikti Dievo akivaizdoje tyriems (Hbr 2:16).
14. Kodėl visi krikščionys — nesvarbu, kokią viltį puoselėtų, — turi labai vertinti Jėzaus, kaip Tarpininko, vaidmenį?
14 O ką pasakytume apie tuos, su kuriais naujoji sandora nesudaryta, — apie žmones, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje, ne danguje? Nors jie nėra naujosios sandoros dalininkai, ši sandora jiems irgi labai daug duoda. Jie pelno nuodėmių atleidimą ir yra pripažįstami teisiais kaip Dievo draugai (Jok 2:23; 1 Jn 2:1, 2). Ar puoselėjame dangiškąją ar žemiškąją viltį, Jėzaus, naujosios sandoros Tarpininko, vaidmenį kiekvienas turime labai vertinti.
„Vyriausiasis Kunigas“
15. Kodėl Jėzus, lyginant su kitais vyriausiojo kunigo pareigas ėjusiais vyrais, yra neprilygstamas Vyriausiasis Kunigas?
15 Senovėje vyriausiojo kunigo pareigas ėjo daugel vyrų, bet Jėzus, kaip Vyriausiasis Kunigas, yra išties neprilygstamas. Kodėl taip tvirtiname? Apaštalas Paulius aiškina: „Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o po įstatymo duotos priesaikos žodis paskyrė amžiams tobulą Sūnų“ (Hbr 7:27, 28). *
16. Kodėl Jėzaus auka iš tiesų ypatinga?
16 Jėzus, tobulas žmogus, visiškai prilygo Adomui — tokiam, koks buvo prieš nusidėdamas (1 Kor 15:45). Taigi Jėzus vienintelis iš visos žmonijos galėjo paaukoti save kaip tobulą, be jokios ydos auką, kuri įskaitoma amžiams ir kurios nereikia vis iš naujo atnašauti. Mozės įstatymas reikalavo aukas aukoti kasdien. Bet visos anos aukos ir kunigų tarnyba tebuvo šešėlis to, ką turėjo padaryti Jėzus (Hbr 8:5; 10:1). Jis nuveikė ir dar nuveiks daug daugiau negu kiti kunigai ir eis šias pareigas ne trumpą laiką, o nuolatos. Todėl aišku — Jėzus yra neprilygstamas Vyriausiasis Kunigas.
17. Kodėl turime būti dėkingi, kad Jėzus yra mūsų Vyriausiasis Kunigas, ir kaip dėkingumą parodysime?
17 Jėzaus, Vyriausiojo Kunigo, pagalbos mums reikia, kad galėtume pelnyti gerą vardą Dievo akyse. Tik pagalvokime, kokia neįkainojama jo parama! „Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, — rašė Paulius, — o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį“ (Hbr 4:15). Jeigu tai gerai įsisąmoniname ir jaučiame širdyje dėkingumą, mes ‘nebe sau gyvensime, bet tam, kuris už mus numirė’ (2 Kor 5:14, 15; Lk 9:23).
Išpranašautoji „sėkla“
18. Kokia pranašystė Adomui nusidėjus buvo paskelbta ir kas dar ilgainiui išaiškėjo?
18 Edeno sode vienu momentu atrodė, kad žmonija prarado viską: Dievo malonę, amžinąjį gyvenimą, laimę, rojų. Tada Jehova Dievas išpranašavo ateisiant Gelbėtoją — tam tikrą „sėklą“, arba palikuonį (Pr 3:15, Brb). Bėgant amžiams, nemažai pranašysčių apie neįvardytąjį Palikuonį surašyta Biblijos puslapiuose. Jis turėjo kilti iš Abraomo, Izaoko, Jokūbo. Nurodyta ir dar konkrečiau: jis būsiąs iš karaliaus Dovydo linijos (Pr 21:12; 22:16-18; 28:14; 2 Sam 7:12-16).
19, 20. a) Kas yra žadėtasis Palikuonis? b) Kodėl galima sakyti, kad išpranašautąją „sėklą“ sudaro daugiau asmenų, ne vien Jėzus?
19 Kas gi tas žadėtasis Palikuonis? Į šį klausimą atsako Laiško galatams 3-io skyriaus 16 eilutė. (Perskaityk.) Toliau tame pačiame skyriuje apaštalas Paulius pateptiesiems krikščionims rašo: „Jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą“ (Gal 3:29). Žadėtasis Palikuonis yra Jėzus, tačiau kaip suprasti pasakymą, jog yra ir kitų palikuonių, priklausančių Kristui?
20 Milijonai žmonių kildina save iš Abraomo ir kai kurie net skelbiasi pranašais. Tam tikros religinės bendruomenės didžiuojasi, kad jų pranašai — Abraomo ainiai. Bet ar visi jie sudaro pažadėtąją „sėklą“? Ne. Apaštalas Paulius šventosios dvasios įkvėptas rašo, kad ne visi Abraomo palikuonys gali tvirtinti esą išpranašautoji „sėkla“. Tie ainiai, per kuriuos žmonija bus palaiminta, turėjo kilti tiktai iš Izaoko, ne iš kurio kito Abraomo sūnaus (Hbr 11:18). Ir tik vienas žmogus, Jėzus Kristus, kurio genealogija nuo Abraomo surašyta Biblijoje, yra svarbiausias Palikuonis. * Visi kiti, vėliau tapę antrine Abraomo ainija, tokią malonę pelnė todėl, kad ‘priklauso Kristui’. Matome, jog, pildantis pranašystei apie „sėklą“, Jėzus atlieka išties ypatingą vaidmenį.
21. Ko pasimokai iš to, kaip Jėzus atlieka Dievo jam skirtą ypatingą vaidmenį?
21 Čia trumpai aptarėme, kokį ypatingą vaidmenį Dievas yra Jėzui skyręs. Ir ko gi pasimokėme? Dievo viengimis Sūnus, Tėvo sukurtas, nuo pat pradžių yra vienintelis tokios prigimties, ypatingas. Šis nepaprastas Sūnus, tapęs Jėzumi, visada nuolankiai tarnavo Tėvui, vykdė jo valią, niekad neieškojo sau šlovės (Jn 5:41; 8:50). Koks geras pavyzdys mums! Tad užsibrėžkime kaip Jėzus ‘visa daryti Dievo garbei’ (1 Kor 10:31).
[Išnašos]
^ pstr. 5 Kai kurie iš šių prievardžių graikų kalboje turi žymimąjį artikelį, o tai, anot vieno helenisto, rodo ypatingą asmens išskirtinumą — kad jis toks yra vienintelis.
^ pstr. 15 Graikišku žodžiu, kurį čia atitinka pasakymas „kartą visiems laikams“, yra išreikšta, anot vieno biblisto, svarbi Šventojo Rašto sąvoka — „Kristaus mirties išskirtinumas, unikalumas, ypatingumas“.
^ pstr. 20 Nors žydai, iš Abraomo kilusi tauta, vylėsi, kad Dievas ypatingą prielankumą rodys jiems visiems, pirmajame mūsų eros amžiuje laukė ateinant Mesijo, arba Kristaus, — vieno asmens (Jn 1:25; 7:41, 42; 8:39-41).
Ar prisimeni?
• Ką Jėzui taikomi prievardžiai ir epitetai pasako apie jo ypatingą vaidmenį? (Žiūrėk rėmelį.)
• Kaip galėtum sekti išskirtiniu Jehovos Sūnaus pavyzdžiu?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]
Keletas prievardžių ir epitetų, bylojančių, kad Dievas yra skyręs Jėzui ypatingą vaidmenį
▪ Viengimis Sūnus (Jn 1:3). Jėzus vienintelis yra tiesiogiai sukurtas paties Tėvo.
▪ Žodis (Jn 1:14). Per savo Sūnų, kaip Atstovą, kalbantį Tėvo vardu, Jehova perduoda kitiems žinias ir nurodymus.
▪ Amen (Apr 3:14). Atėjęs į žemę, savo nepriekaištingu gyvenimu ir pasiaukojama mirtimi Jėzus įrodė, kad Jehovos pažadai esti patikimi, ir sudarė sąlygas išsipildyti viskam, kas pažadėta.
▪ Naujosios Sandoros Tarpininkas (1 Tim 2:5, 6). Jėzui atliekant juridinio Tarpininko vaidmenį, susikūrė nauja tauta, „Dievo Izraelis“. Tai bendruomenė, susidedanti iš dvasia pateptųjų krikščionių, išrinktų tarnauti danguje ‘karališkąja kunigija’ (Gal 6:16; 1 Pt 2:9).
▪ Vyriausiasis Kunigas (Hbr 7:27, 28). Jėzus vienintelis iš visos žmonijos galėjo paaukoti save kaip tobulą auką, kurios nereikia vis iš naujo atnašauti. Jis gali apvalyti mus nuo nuodėmės ir išvaduoti iš mirties, kurią nuodėmė užtraukia.
▪ Žadėtoji „sėkla“, arba Palikuonis (Pr 3:15, Brb). Išpranašautoje ainijoje tik vienas žmogus, Jėzus Kristus, yra pagrindinis Palikuonis. Visi kiti, vėliau tapę antrine Abraomo ainija, ‘priklauso Kristui’ (Gal 3:29).
