Kodėl reikia būti nepriekaištingam?

„Viešpatie, teisk [...] atsižvelgdamas į mano nekaltumą“ (PS 7:9 [7:8, Brb]).

1, 2. Kokios neretai susiklosto situacijos, kai išmėginamas mūsų, kaip krikščionių, nepriekaištingumas?

TARKIM, prieš tavo akis vyksta trys scenos. Štai keli vaikai apspitę vieną bendramokslį kabinėjasi norėdami, kad šis susierzintų, imtų plūstis, gal net muštis. Ar berniukas atsikirs ar susivaldęs pasuks į šalį? O štai vienas vedęs vyras namuose sėdi prie interneto ir ieško reikiamos informacijos. Netikėtai ekrane pasirodo žinutė, siūlanti pasižiūrėti vulgaraus turinio tinklalapį. Ar vyras susigundys jį atsidaryti ar iškart atmes tokią vilionę? Arba štai krikščionei šnekučiuojantis su keliomis bendratikėmis pasigirsta neigiami atsiliepimai, netgi apkalbos apie vieną seserį. Ar krikščionė palaikys tokį pokalbį ar mėgins pakeisti temą?

² Trijų minėtų žmonių situacija skirtinga, bet viena yra bendra — visiems reikia pastangų pasielgti nepriekaištingai, kaip dera krikščioniui. O kaip tu? Ar tada, kai kyla kokių nors rūpesčių, troškimų, atsiranda siekių, pirma mintis — elgtis nepriekaištingai? Mes nuolat galvojame apie daugelį dalykų: savo išvaizdą, sveikatą, pragyvenimo šaltinį, apie artimuosius ir draugus. Ko gero, tam skiriame daug dėmesio. O kas labiausiai rūpi Jehovai, kai jis tyrinėja žmogaus širdį? (Ps 139:23, 24) Mūsų nepriekaištingumas.

3. Ką Jehova leidžia patiems rinktis ir apie ką kalbėsime šiame straipsnyje?

³ Jehova, iš kurio rankų gauname „kiekvieną gerą davinį ir tobulą dovaną“, nepagailėjo žmogui visokiausių gėrybių (Jok 1:17). Tai ir mūsų kūnas, protas, sveikata, įvairūs gabumai (1 Kor 4:7). Bet už savo dovanas Jehova neverčia elgtis nepriekaištingai. Čia Dievas leidžia patiems rinktis — ar stengsimės būti be priekaištų (Įst 30:19). Dabar ir pasigilinsime, kas yra nepriekaištingumas. Taip pat aptarsime, dėl kokių trijų priežasčių ši savybė nepaprastai svarbi.

Kas yra nepriekaištingumas?

4. Ką reiškia nepriekaištingumas ir ką leidžia suprasti kadaise Jehovos duotas įstatymas dėl aukojamų gyvulių?

⁴ Nepriekaištingumas iš esmės reiškia tvirtą atsidavimą asmeniui arba principams. Lietuviškuose Biblijos vertimuose ši sąvoka perteikiama skirtingomis reikšmėmis: „nekaltumas“, „dorumas“, „tobulumas“. Pamatinis hebrajiškas žodis, kurio vieną vedinį galima versti žodžiu „nepriekaištingumas“, reiškia „sveikas, be trūkumo“. Giminingu žodžiu būdavo apibrėžiama, kokia atnaša Jehovai priimtina: aukojamas gyvulys turėjo būti visas sveikas, be ydos. (Perskaityk Kunigų 22:19, 20.) Jehova griežtai smerkė tuos, kurie nepaisydavo šio nurodymo ir aukodavo raišą, ligotą ar aklą gyvulį (Mal 1:6-8).

5, 6. a) Kokie pavyzdžiai liudija, kad labiausiai vertiname tai, kas nepriekaištinga, be jokio trūkumo? b) Ar galime tvirtinti, kad tik tobulas žmogus gali būti nepriekaištingas? Paaiškink.

⁵ Įprasta yra ieškoti būtent to, kas nepriekaištinga, be trūkumo, ir tai labiausiai vertinti. Tarkim, bukinistas aptinka seniai ieškomą vertingą knygą, bet paskui pamato, kad joje kelių svarbių lapų trūksta. Nusivylęs radiniu deda jį atgal į lentyną. Arba štai pajūryje moteris renka kriaukles. Jų grožis ir  įvairovė glosto akį. Tačiau kodėl moteris net pasilenkusi tyrinėja kiekvieną? Ogi nori tokių, kurios neįdužusios, sveikutėlės. Dievas irgi ieško žmonių, kurie su juo visa, o ne padalyta, arba suskilusia, širdimi (2 Met 16:9).

⁶ Bet tau gali kilti klausimas, ar būti nepriekaištingam reiškia būti tobulam. Mes, sužaloti nuodėmės ir netobulumo, galbūt manome esą lyg ana nepilna knyga arba nuskilusi jūros kriauklė. Ar kartais toks nesijauti? Gerai žinokime, kad Jehova iš mūsų nesitiki visiško tobulumo. Jis niekada nereikalauja daugiau, nei pajėgiame * (Ps 103:14; Jok 3:2). Vis dėlto tikisi, jog išliksime nepriekaištingi. Tad ar yra skirtumas tarp tobulumo ir nepriekaištingumo? Yra. Štai pavyzdys apie jaunuolį, kuris ruošiasi vesti mylimąją. Ar, jo požiūriu, būsimoji žmona tikra tobulybė? Ne, taip nelogiškai jis negalvoja. Bet veikiausiai tikisi, kad nuotaka jį iš širdies mylės ir bus jam vienam atsidavusi. Taip pat ir Jehova yra Dievas, „reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“ (Iš 20:5, išnaša). Taigi Dievas iš mūsų tikisi ne tobulumo, o ko kito, — kad jį mylėsime iš širdies gelmių ir tik jį vieną garbinsime.

7, 8. a) Kokį nepriekaištingo žmogaus pavyzdį paliko Jėzus? b) Kas yra nepriekaištingumas Biblijos požiūriu?

⁷ Prisiminkime, ką Jėzus atsakė į klausimą, koks įsakymas svarbiausias. (Perskaityk Morkaus 12:28-30.) Jis ne tik pasakė koks, bet ir laikėsi šito reikalavimo. Jėzus paliko geriausią pavyzdį, ką reiškia mylėti Jehovą visu protu, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Parodė, jog apie asmens nepriekaištingumą byloja ne vien žodžiai, bet ir darbai, daromi iš tyriausių paskatų. Kad patys išliktume nepriekaištingi, turime sekti Jėzaus pėdomis (1 Pt 2:21).

⁸ Biblijos požiūriu būti nepriekaištingam — tai visa širdimi atsiduoti vieninteliam aukščiausiam Asmeniui, Jehovai Dievui, jo apreikštai valiai, aukotis jo tikslams. Jei norime pasižymėti nepriekaištingumu, turime kasdien gyventi taip, kad būtų miela Jehovai Dievui. Pirmąją vietą skirsime tam, kas, jo akimis, yra svarbiausia. Tai būtina dėl trijų priežasčių.

1. Mūsų nepriekaištingumas susijęs su klausimu dėl visavaldystės

9. Kaip mūsų nepriekaištingumas susijęs su klausimu dėl visavaldystės?

⁹ Jehovos teisė valdyti nepriklauso nuo mūsų nepriekaištingumo. Jo aukščiausioji valdžia teisėta, amžina, visuotinė. Taip bus visada, kad ir ką sakytų ar darytų kuri nors iš jo sukurtų būtybių. Deja, danguje ir žemėje jo, kaip visatos Valdovo, reputacija labai apjuodinta. Todėl būtina ginti Dievo aukščiausiąją teisę — patvirtinti visų protingų kūrinių akivaizdoje, kad jis valdo teisingai, teisėtai, su meile. Apie teisėtą Dievo valdymą mes, Jehovos liudytojai, stengiamės kalbėti žmonėms kiekviena tinkama proga. O kaip galime parodyti, kieno pusėje stovime? Iš ko kiti matys, kad savo Valdovu išsirinkome Jehovą? Iš mūsų nepriekaištingumo.

10. Koks yra Šėtono metamas kaltinimas dėl žmonių nepriekaištingumo ir kaip tu norėtum jį atremti?

¹⁰ Pasigilinkime, kuo svarbus tavo paties nepriekaištingumas. Šėtono tvirtinimo esmė tokia: atseit joks žmogus nerems Dievo visavaldystės ir jam netarnaus iš meilės, be savanaudiškų paskatų. Gausybės angelų akivaizdoje piktasis pasakė Jehovai: „Oda už odą [...]. Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę“ (Job 2:4). Atkreipk dėmesį, kad Šėtonas apšmeižė ne tik vieną teisų žmogų, Jobą, bet apskritai visą žmoniją. Todėl Biblijoje  jis vadinamas „mūsų brolių kaltintoju“ (Apr 12:10). Jis svaido patyčias Jehovai tvirtindamas, jog mes, krikščionys, taigi ir tu, nebūsime ištikimi. Jo žodžiais tariant, tu išduosi Jehovą, kad tik išgelbėtum savo kailį. Ką manai taip kaltinamas? Ar nesidžiaugtum galimybe įrodyti, kad Šėtonas meluoja? Įrodymas — tavo nepriekaištingumas.

11, 12. a) Kokiais pavyzdžiais galima pailiustruoti, ką apie mūsų pačių nepriekaištingumą liudija kasdieniai sprendimai? b) Kodėl elgtis nepriekaištingai yra garbė?

¹¹ Taigi kai kyla klausimas dėl tavo paties nepriekaištingumo, labai svarbu, kaip elgiesi kasdien, ką renkiesi vienu ar kitu atveju. Grįžkime prie straipsnio pradžioje aprašytų scenų. Koks tų trijų žmonių elgesys būtų nepriekaištingas? Aną berniuką labai traukia atsikirsti išjuokėjams, bet jis nepamiršta patarimo: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‘Mano kerštas, aš atmokėsiu’, — sako Viešpats“ (Rom 12:19). Jis tiesiog pasišalina. Minėtas vedęs vyras galėtų atsidaryti erotinį tinklalapį, bet atsimena, koks yra principas, Jobo nusakytas šiais žodžiais: „Sudariau sandorą su savo akimis, kad gašliai nežvelgsiu į mergelę“ (Job 31:1). Todėl jis irgi draudžia savo akims žiūrėti geidulingus reginius, vengia jų lyg nuodų. O ana moteris, besišnekučiuojanti su keliomis kitomis, galėtų bent kiek pasiklausyti paskalos, bet ji tuo nesusivilioja, nes turi omenyje nurodymą: „Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai“ (Rom 15:2). Juk apkalba, jeigu ji pati perpasakotų, ką nugirdusi apie kitą krikščionę, nebūtų šios pažangai. Bendratikė jaustųsi nemaloniai, kad apie ją skleidžiami gandai, ir tokios kalbos nepatiktų dangiškajam Tėvui. Todėl ana sesė toms šnekoms nepritaria ir keičia pokalbio temą.

 ¹² Visais minėtais atvejais krikščionio pasirinkimas turi liudyti apie tokią jo nuostatą: „Jehova yra mano Valdovas. Stengsiuosi daryti, kas jam patinka.“ Ar tu irgi vadovaujiesi šiuo principu, kai reikia ką nors nuspręsti? Jei taip, vadinasi, paklūsti tėviškam prašymui, užrašytam Patarlių 27:11: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ Kokia mums garbė — džiuginti paties Dievo širdį! Argi dėl to ne verta visomis išgalėmis stengtis būti nepriekaištingam?

2. Jehova mus teisia atsižvelgdamas į mūsų nepriekaištingumą

13. Kokie Jobo ir Dovydo žodžiai rodo, kad Jehova teisia atsižvelgdamas į mūsų nepriekaištingumą?

¹³ Akivaizdu, jog savo nepriekaištinga gyvensena palaikome Jehovos aukščiausiąją valdžią. Tuo pagrindu Dievas gali mus teisti. Šią tiesą gerai suprato Jobas. (Perskaityk Jobo 31:6.) Jis žinojo, kad Dievas pasveria visą žmoniją „teisingomis svarstyklėmis“, savo tobulo teisingumo matu nustatydamas, ar esame nepriekaištingi. Apie tai kalbėjo ir Dovydas: „Viešpats teisia tautas; mane, Viešpatie, teisk pagal mano teisumą, atsižvelgdamas į mano nekaltumą. [...] Tu ištiri mūsų mintis ir norus [„širdis ir inkstus“, Brb], o teisusis Dieve!“ (Ps 7:9, 10 [7:8, 9, Brb]). Dievas, žinia, gali įžvelgti slapčiausias mūsų kerteles, taip sakant, žmonių „širdis ir inkstus“. Reikia nepamiršti, ko jis ten ieško. Remiantis Dovydo žodžiais, Jehova teisia atsižvelgdamas į mūsų nepriekaištingumą.

14. Kodėl neturime manyti, kad dėl savo netobulos nuodėmingos prigimties nesugebėsime būti nepriekaištingi?

¹⁴ Tik įsivaizduok: Jehova Dievas šiandien tiria milijardus širdžių (1 Met 28:9). Ar dažnai jis randa žmogų, kuris gyvena nepriekaištingai, kaip dera krikščioniui? Labai retai. Tačiau nemanykime, kad mes dėl savo netobulumo nesugebame būti nepriekaištingi. Priešingai, kaip Dovydas ir Jobas, turime pagrindą tikėtis, kad Jehova ras mus nepriekaištingus. Juk tobulumas dar nenulemia doro elgesio. Prisiminkime: žemėje gyveno tik trys tobuli žmonės ir du iš jų, Adomas ir Ieva, savo nepriekaištingumą pamynė. O milijonai netobulų žmonių išlieka nepriekaištingi. Vadinasi, tu irgi gali būti toks kaip šie.

3. Nepriekaištinga gyvensena grindžiame savo viltį

15. Kokie Dovydo žodžiai rodo, jog svarbu ateities viltį grįsti nepriekaištinga gyvensena?

¹⁵ Kadangi Jehova teisia atsižvelgdamas, ar esame nepriekaištingi, šia dorybe grindžiame savo ateities viltį. Kad taip yra, žinojo Dovydas. (Perskaityk Psalmyno 41:13 [41:12, Brb].) Jis brangino viltį džiaugtis Jehovos malone amžių amžius. Kaip tikrieji krikščionys šiais laikais, taip Dovydas dėjo viltis į amžinąjį gyvenimą ir Jehovai tarnaudamas puoselėjo vis glaudesnį ryšį su juo. Žinojo, kad toks lūkestis, jei tik jo kelias bus be priekaištų, išsipildys. Jeigu esame nepriekaištingi, Jehova mus irgi remia, moko, veda ir laimina.

16, 17. a) Kodėl esame pasiryžę visada likti nepriekaištingi? b) Kokius klausimus aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁶ Viltis yra tvirtas pagrindas jaustis laimingam. Ji teikia mums džiaugsmą sunkiu metu. Viltis taip pat apsaugo mūsų mąstymą. Ne veltui Biblijoje ji prilyginama šalmui (1 Tes 5:8). Kaip šalmas saugo mūšyje kareivio galvą, taip viltis neleidžia, kad mūsų  sąmonę užvaldytų niūrios, juodos mintys, Šėtono peršamos šio mirštančio senojo pasaulio žmonėms. Tiems, kas neturi vilties, gyvenimas tikrai yra beprasmis. Sąžiningai save ištirkime ir gerai pagalvokime: ką galima pasakyti apie mano nepriekaištingumą ir juo grindžiamą viltį. Nepamiršk, kad būdamas nepriekaištingas palaikai Jehovos aukščiausią valdžią ir saugai savo brangią ateities viltį. Pasiryžkime visada likti nepriekaištingi!

¹⁷ Kadangi mūsų nepriekaištingumas yra itin svarbi dorybė, reikia aptarti ir daugiau klausimų šia tema. Kaip puoselėti tokią dorybę? Kaip išlikti nepriekaištingam? Ką daryti krikščioniui, kuriam vienu metu nebepavyko elgtis nepriekaištingai? Apie tai — kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kas yra nepriekaištingumas?

• Kaip asmens nepriekaištingumas susijęs su klausimu dėl visavaldystės?

• Kaip nepriekaištinga gyvensena grindžiame savo viltį?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Mūsų nepriekaištingumas kasdien ne sykį išmėginamas